Kai gyveni 15-30 min. greičiau už kaimynus

Laikrodžiai Nepale, Eglės Digrytės nuotr.

Laikrodžių sukiojimas pavasarį ir rudenį atrodo nedidelis keblumas, palyginti su tuo, ką nuolat patiria kai kurios šalys. Daugiau nei milijardas kinų gyvena toje pačioje laiko juostoje, tad vieni keliasi su saule, kiti – dar tamsoje. Keletoje valstybių laikas nuo mūsiškio skiriasi pusvalandžiais – pamėgink keliaudamas po jas mikliai suskaičiuoti, kiek valandų Europoje. Nepalas pasielgė dar originaliau – laikas ten nuo universaliojo skiriasi… 5.45 valandos.

Kas yra skaitęs knygas apie Harį Poterį, žino, kad jis į Hogvartsą keliaudavo specialiu ekspresu iš 9 3/4 perono. Šitą skaičių prisiminiau nusikrausčiusi į Afganistaną, kur galioja savitas laikas – įvairiomis prasmėmis. Ten nereikia stebėtis, jei renginys prasideda bent pusvalandžiu vėliau, žurnalistas į spaudos konferenciją užsuka jai besibaigiant, o 28 minučių skalbimo mašinos programa dėl silpnos elektros srovės tęsiasi bemaž valandą. Dar daugiau – Afganistanas gyvena savoje laiko juostoje – ne Grinvičo laikas plius 2 valandos, kaip Lietuvoje, ar 9 valandos, kaip Japonijoje, o plius 4.30 valandos. Nėra ir vasaros laiko, tad, bendraudama su Europoje esančiais žmonėmis, nuolat sugaišdavau minutę kitą matematikai.

Patogu būdavo nebent keliauti į Indiją ar Šri Lanką, kur laikas ištisus metus skiriasi lygiai valanda. Nepale vėl teko skaičiuoti – jo laikas nuo Grinvičo skiriasi 5.45 valandos. Jei dabar Vilniuje – 11.32, tai Katmandu – 14.17. Lyginkis su bet kuriuo kraštu – nepatogu, nors tu ką.

Atrodo, gyventi juostoje, kur laikrodžiai muša vidurdienį saulei šviečiant tiesiai virš galvos, tapo prabanga. Laikas priderinamas ir prie natūralių geografinių ribų, ir prie politinių interesų. Europos šalys, neturinčios keisto laiko, irgi susitarė dėl vieningų taisyklių, pavyzdžiui, įvesti vasaros laiką, glaudesnės prekybos sumetimais, nors su astronominiu laiku kiek prasilenkta. Toje pačioje juostoje gyvena ir Lenkija, ir Ispanija (nuo tada, kai diktatorius Francisco Franco nusprendė susivienyti su Adolfu Hitleriu ir nacistine Vokietija, nors pastarosios vakarinis krantas driekiasi gerokai toliau nei Jungtinė Karalystė. Vien ši, Airija ir Portugalija gyvena nulinėje laiko juostoje.

Painiava laikrodyje: rytuose – anksčiau

Iki XIX amžiaus vidurio didesni miestai nustatydavo savo laiką, vidurdieniui pasirinkdami akimirką, kai saulė užkopdavo į aukščiausią tašką. Tad kai Niujorke laikrodžiai mušdavo vidurdienį, už 360 km į šiaurės rytus esančiame Bostone būdavo jau 12.23. Bet atsiradus geležinkeliui tai tapo nepatogu. Prireikė vieningo laiko. 1884 metais Vašingtone susirinkę 27 valstybių atstovai pritarė geležinkelio planuotojo ir inžinieriaus sero Sandfordo Flemingo siūlymui įvesti 24 laiko juostas, nors dabar jų laikomasi gana atsainiai.

Juostų ribas rodo ašigalius jungiantys meridianai (dienovidiniai). Vienos juostos plotis – 15 laipsnių, kuriuos gauname 360 laipsnių padalinę iš 24 valandų, per kurias apsisuka mūsų planeta. Atskaitos tašku buvo pasirinktas Londono priemiestį Grinvičą kertantis dienovidinis (vėliau šio taško laikas buvo pavadintas pasauliniu suderintu laiku – Coordinated Universal Time, UTC). Grinvičo vidutinis laikas (Greenwich Mean Time, GMT) atsirado dar 1675 metais karaliaus Karolio II paliepimu. Lietuvoje galioja Rytų Europos laikas – UTC+2:00.

Beveik visos valstybės gyvena pagal laiką, nuo UTC besiskiriantį valandomis. Tačiau kai kurie kraštai, atsidūrę tarp dviejų laiko juostų, laikrodžius kiek suktelėjo – pusvalandžiu ar ketvirčiu valandos.

Irane vasaromis laikas toks pat, kaip Afganistane, žiemomis būna valanda anksčiau. „Pusvalandinėse‟ juostose gyvena ir Mianmaras, Šri Lanka, Indija. Pastaroji, nors yra septinta pagal dydį šalis, gyvena pagal vieną laiką – UTC+5:30 (kadaise kiekvienas miestas laikrodžius nustatydavo savaip, bet geležinkelis privertė susitarti) ir neįveda vasaros laiko. Tai padiktuota politikos ir praktinių sumetimų, o ne geografijos – tarp dviejų dienovidinių esanti šalis nusprendė prisiderinti prie abiejų, pademonstravo nacionalinę vienybę ir nesuteikė pirmumo nė vienai iš kaimynių (Bangladešas rytuose gyvena pusvalandžiu anksčiau, o Pakistanas vakaruose – tiek pat vėliau). Kartu garantuota neįprasta patirtis – pavažiuoti porą šimtų kilometrų į rytus nuo Bangladešo sostinės Dakos į rytus iki Indijos miesto Tripuros ir atsidurti ankstesniame laike.

Kanada driekiasi per šešias laiko juostas. Penkios – įprastos, tik Niufaudlende ir dalyje Labradoro galioja UTC-3:30 val. Tai galima paaiškinti geografiškai – Niufaundlendo sala yra pačiame Atlanto standartinio laiko juostos pakraštyje, tad saulė tiesiai virš galvos ten kabo ne 11.40 val., o pusvalandžiu vėliau.

Anilas Chandrika, asmeninio albumo nuotr.

Anilas Chandrika, asmeninio albumo nuotr.

Skambutis į Australiją vidury nakties

Nepalo situacija – dar keistesnė. Jis atsilieka 15 minučių nuo pietryčiuose esančio Bangladešo, o į pietus esančią Indiją tiek pat lenkia.

Šioje šalyje gyvenantis ir dirbantis Anilas Chandrika prisipažino, kad nuolat tenka pagalvoti apie šį kad ir menką laiko skirtumą, mat dažnai bendrauja su kolegomis Bankoke, Niujorke ir kitur.

Pašnekovas yra indas, anksčiau dirbo Afganistane, tad „pusvalandinis“ laikas ar didžiulis laiko skirtumas jam – anokia naujiena. „Bet tai kelia problemų, ypač kai reikia surengti telekonferenciją ar pokalbį „Skype‟ su žmonėmis kitoje laiko juostoje, – kalbėjo jis. – Galime susipainioti, nes sunku tai atsiminti. Todėl bent aš stengiuosi derintis prie kitų laiko, nes mes prie to lyg ir pripratę.‟

Anilo spėjimu, keistas laiko skirtumas atsirado dėl politinių sumetimų. Indai bandė „pataikyti‟ tarp dviejų laiko juostų, Nepalas pasistengė išsiskirti iš kaimynų.

Yra tik dar dvi vietos, kur laikas skiriasi ketvirčiu valandos, – nedidukės Australijos teritorijos su vos keliais šimtai gyventojų ir Naujajai Zelandijai priklausančios dešimt Čathamo salelių Ramiajame vandenyne. Australijoje yra keturios laiko juostos: ir įprastos, ir dalinės (kai kuriose vietose galioja ir „pusvalandinis‟ laikas), ir vertikalios, ir horizontalios. Dar kebliau, kad vienus vasaros laikas įvedamas, kitur – ne.

Mindaugas Jackevičius, tolumoje matyti Uluru (Ajerso) uola, nuotr. iš asmeninio albumo

Mindaugas Jackevičius, tolumoje matyti Uluru (Ajerso) uola, nuotr. iš asmeninio albumo

Neseniai iš Australijos, kur keletą mėnesių studijavo ir dirbo, grįžęs vilnietis Mindaugas Jackevičius prisiminė nuo pat sprendimo iškeliauti dienos savo telefone nustatęs Sidnėjaus laiką. „Lyginant su Lietuva, Sidnėjus gyvena 8 valandomis į priekį. Kada aš keldavausi į paskaitas ar darbą, draugai Lietuvoje eidavo miegoti. Kada aš eidavau gulti, Lietuvoje buvo pats darbų įkarštis, – pasakojo lietuvis. – Naujuosius metus irgi sutikau dukart – juk į Australiją jie atėjo, kai Lietuvoje dar buvo pavakarė.‟

Kiek toje šalyje laiko juostų, jis specialiai nesidomėjo, bet atkreipė dėmesį, kad Melburne ir Hobarte (Tasmanijos saloje) laikas tas pats, o Australijos viduryje, kur buvo nuvažiavęs prie vienos didžiausių pasaulyje pavienių uolų – Uluru, skiriasi pusantros valandos.

Mindaugui kur kas labiau galvą skaudėjo ne dėl „pusvalandinių“ laiko juostų, o dėl laiko skirtumo sukeltos nemalonios būsenos (jetlag): „Ilgiau nei savaitę vaikščiojau kaip apspangęs – naktimis negalėjau miegoti, dienomis norėdavau kristi į lovą. Esu skaitęs, kad skrendant į rytus laiko juostų skirtumą organizmui atlaikyti gerokai sunkiau. Ir tai tikra tiesa.“

Atotrūkis tarp gimtinės ir Australijos keldavo nemažai keblumų. Kaskart sukti galvą, kiek valandų Lietuvoje, buvo painu, tad pašnekovas pokalbius su šeima ir draugais „Skype“ dažniausiai skirdavo atsispyręs nuo 12 val. – tuomet Sidnėjuje būna 20 val. Taip būdavo lengviausia susigaudyti. O komiškiausia situacija nutiko jau grįžus, kai žurnalistu dirbantis Mindaugas ramut ramutėlis paskambino vienai pašnekovei. „Kad kažkas ne taip, supratau, kai atsiliepė užsimiegojęs jos vyras, – Australijoje buvo gili naktis. Kaip buvo nemalonu ir kiek sorry tada išsakiau…“ – dabar jau su šypsena prisiminė jis.

Bet užvis labiausiai tolimoje šalyje lietuvį nustebino ne laiko skirtumas, o ankstyvos sutemos net vasarą – dėl geografinės padėties ten nėra ilgų pavasario ir vasaros vakarų, prie kurių esame įpratę Lietuvoje.

Diktatoriams – savas laikas

Dėl savo lyderių užgaidų „pusvalandinėse‟ laiko juostose atsidūrė ir Venesuela bei Šiaurės Korėja. Pastaroji tai padarė neseniai – rugpjūčio 15-ąją, minėdama 70-ąsias išsilaisvinimo nuo Japonijos metines. Uždariausia pasaulio valstybė daugeliu požiūriu gyvena savame pasaulyje, o dabar turi ir savo – Pchenjano – laiką (UTC+8:30). Valstybinės naujienų agentūros KCNA teigimu, atsukus laikrodžius pusvalandžiu atgal buvo grįžta prie laiko, galiojusio iki „Japonijos imperialistų‟ kolonizacijos. Beje, šalis naudoja ir savo kalendorių – metus skaičiuoja nuo Kim Il Sung, arba Juche 1, gimtadienio 1912-aisiais (todėl dabar ten – 104-ieji).

Pietų Korėja anksčiau pasielgė priešingai. 1954-1961 metais jos laikas buvo UTC+08:30 – pusvalandžiu ankstesnis už Japonijos.

Dabar jau miręs Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas savą laiko juostą sukūrė 2007-aisiais, norėdamas pademonstruoti galią. Jis jau buvo pakeitęs konstituciją, vėliavą, himną, ginkluotųjų pajėgų pasisveikinimą, o galiausiai nurodė laikrodžius pasukti pusvalandžiu atgal – kad gyventų anksčiau už kaimynus. Tokį laiką – UTC-4:30 – šalis turėjo ir 1912-1964 metais.

Saulei ėmus tekėti anksčiau nei pabunda gyventojai, H.Chavezo įsitikinimu, turėjo sustiprėti gyventojų sveikata. „Vaikai turi keltis 5 val. Į mokyklą jie atvyksta mirtinai nuvargę – dėl mūsų laiko‟, – aiškino prezidentas ir dėl savo įgeidžio sukėlė nemažą skausmą šalies IT specialistams.

Kaip anuomet sakė Davidas Rooney’is iš Londono karališkosios observatorijos, ši istorija tik patvirtino, kad laikas ir politika yra glaudžiai susiję: „Laikas, kurį rodo jūsų šalies laikrodžiai, yra būdas parodyti, kur slypi valdžia.‟

„Gyvenu žmonos laiko juostoje‟

Daugiausia laiko juostų – net vienuolika ar, kitų šaltinių teigimu, visas dvylika – apima Rusijos, didžiausios pasaulio valstybės, teritorija, nuo Ramiojo vandenyno iki Baltijos jūros besidriekianti 10 tūkst. km. Kurį laiką buvo taikomas tik devynių juostų laikas – prezidentas Vladimiras Putinas poros buvo atsisakęs, bet neseniai vėl grįžo prie 11 juostų. Krymui pernai teko pasukti laikrodžius pora valandų atgal ir pradėti gyventi kartu su Maskva. Keista situacija ir Tolimuosiuose Rytuose – Vladivostokas yra labiau į vakarus nuo Japonijos, bet gyvena ankstesniu laiku.

Grenlandija driekiasi net per keturias laiko juostas (nuo UTC+00:00 iki -04:00) – kuo labiau į šiaurę, tuo atstumas tarp dienovidinių trumpesnis. Dėl menko gyventojų tankumo kone visa šalis priklauso vienai juostai ir tik kelios atokiausios gyvenvietės turi „savo‟ laiką.

Užtat perpus trumpesnė Kinija, iki 1949-ųjų turėjusi penkias laiko juostas, dabar gyvena vienoje (UTC+8:00). Dėl to pačiuose šalies rytuose saulė zenitą pasiekia jau 11 val., o vakaruose – tik 15 val., taigi rytai ten būna tamsūs, o naktys – šviesios. Užtat kertant vos 76 km ilgio sienos su Afganistanu ruožą laukia didžiausias šuolis laike – net 3,5 valandos.

Tarptautinė kosminė stotis gyvena pagal Grinvičo, o Antarktidoje esanti Amundseno-Scotto tyrimų stotis – pagal Naujosios Zelandijos laiką. Ne visos valstybės pavasarį ir rudenį sukioja laikrodžius. Kai kur vasaros laikas įvedamas tik dalyje teritorijos, pavyzdžiui, JAV Arizonos valstijoje – tik Navachų rezervate (išskyrus jame esantį Hopi rezervatą). Brazilijoje jis kasmet įvedamas atskiru dekretu, dalis valstybių laikrodžius suka ne kasmet, o Izraelyje vasara turi tęstis bent 150 dienų. Egipte pernai laikas buvo pakeistas keturis kartus: gegužę pereita prie vasaros laiko, kuris keletą metų nebuvo įvedamas, birželio pabaigoje prasidėjus ir po mėnesio pasibaigus Ramadanui laikrodžiai atsukti atgal ir vėl į priekį, o galiausiai grįžta prie žiemos laiko.

Tokia painiava – ne priežastis atsisakyti kelionių į „pusvalandinių‟ laiko juostų šalis – šis tinklalapis net sudarė lankytinų vietų 10-uką. O visai paklydus laike telieka kliautis geru humoro jausmu. „Aš gyvenu savo žmonos laiko juostoje, kuri yra 10 minučių vėlesnė už bet kieno kito‟, – po rašiniu apie H.Chavezo laiko reformą pusiau juokais pakomentavo britas Davidas Marshallas.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: