Kodėl Transsibiro traukinyje galioja Maskvos laikas, arba Trys paros neskaičiuojant laiko

Vaizdas pro Transsibiro traukinio langą, nuotr. iš asm. albumo

Vaizdas pro Transsibiro traukinio langą, nuotr. iš asm. albumo

Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimynystėje esanti Rusija – didžiausia pasaulio valstybė, kurios teritorija driekiasi net per 11 laiko juostų. Tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros įsispraudusio Kaliningrado (GMT +2) gyventojai pietauja, kuomet labiausiai į rytus nutolusiose ir su Aliaska kaimynystę besidalijančiose Rusijos provincijose – Čiukčijoje ir Kamčiatkoje (GMT +12) laikrodžiai muša 22:00.

Prancūzijos teritorija driekiasi per 12 laiko juostų

Traukinys, nuotr. iš asm. albumo

Traukinys, nuotr. iš asm. albumo

Rusija toli gražu nėra vienintelė pasaulio valstybė, kurios gyventojai gyvena daugiau nei vienoje laiko juostoje. Ji net nėra pirmoje vietoje pagal šį rodiklį. Teoriškai Prancūzijos teritorija yra išsimėčiusi po 12 laiko juostų. Visgi, kontinentinė Europinė Prancūzijos teritorija (GMT +1) telpa į vieną valandą, o kituose laikuose gyvena Prancūzijos užjūrio teritorijų, kurias galima rasti išsimėčiusias aplink visą pasaulį tarp Prancūzijos Polinezijos (GMT -10) bei Voliso ir Futūnos (GMT +12), gyventojai.

Europoje yra dar keletas valstybių, kurių ne visi gyventojai telpa toje pačioje laiko juostoje: Jungtinės Karalystės – devyniose laiko juostose, Danijos – penkiose laiko juostose, Nyderlandų, Portugalijos ir Ispanijos gyventojai gyvena dviejose laiko juostose. Visgi, išvardintų Europos Sąjungos valstybių teritorijas dalina jūros ir vandenynai. Didžioji dalis Rusijos teritorijos, išskyrus santykinai nedidelę Kaliningrado sritį ir kelias salas, yra viena didelė teritorija, besidriekianti nuo Beringo sąsiaurio rytuose iki Baltijos jūros vakaruose.

Geležinkelis, besitęsiantis beveik 10 tūkst. km

Kelionė Transsibiro traukiniu, nuotr. iš asm. albumo

Kelionė Transsibiro traukiniu, nuotr. iš asm. albumo

Šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia nesunkiai prisitaikyti prie didelių atstumų. Informacija šviesos greičiu kerta vandenynus ir kontinentus. Kai kurios komunikacijos ir transporto priemonės buvo išrastos prieš daugiau nei 200 metų ir yra naudojamos iki šiol. Nors nuo 1804 metų susisiekimas geležinkeliais labai patobulėjo, o kelionės tapo patogios ir greitos, tūkstančių kilometrų kelionė – iššūkis.

Transsibiro geležinkelis tarp Vladivostoko ir Maskvos tęsiasi 9 289 kilometrus ir yra pats ilgiausias pasaulyje. Traukinių bėgiai Sibire dalinasi į tris atšakas. Minėtoji Transsibiro linija tęsiasi iki Vladivostoko. Už 6199 kilometrų nuo Maskvos (likus dar 3000 kilometrų iki Vladivostoko) Čitoje atskyla Transmančiūrijos atšaka, kuri per šiaurės rytų Kiniją − Mančiūriją − pasiekią Pekiną. Už 5642 kilometrų nuo Maskvos esančioje Ulan Ūdėje atskyla Transmongolijos atšaka, kuri per Mongoliją ir jos sostinę Ulan Batorą taip pat pasiekia Pekiną.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus aš įsėdau Transmongolijos traukinį centrinėje Pekino geležinkelio stotyje ir su keliais sustojimais Ulan Batore, Irkutske, Kazanėje pasiekiau Maskvą, o vėliau ir Sankt Peterburgą.
Viena įspūdingiausių kelionės dalių − 70 valandų arba beveik trys paros, praleistos gyvenant traukinyje tarp Irkutsko ir Kazanės. Tiek užtruko beveik 100 kilometrų per valandą važiuojančiam traukiniui įveikti daugiau nei 4000 kilometrų skiriančius šiuos du miestus.

Mūsų traukinys kartas nuo karto pusvalandžiui ar valandai sustodavo didesniuose Rusijos miestuose: Krasnojarske, Novosibirske, Jekaterinburge ir kituose.

Stotyje – 1 val. nakties, traukinyje – dar tik 20 val.

Kelionė Transsibiro traukiniu, nuotr. iš asm. albumo

Kelionė Transsibiro traukiniu, nuotr. iš asm. albumo

Iš Irkustko (GMT +8) traukinių stoties išriedėjome, kuomet stoties laikrodis rodė pirmą valandą nakties, tačiau mano vagone esanti laikrodžio valandinė rodyklė buvo nukreipta į 8 valandą. Laikas nebuvo sustojęs. Visuose vagonuose esantys laikrodžiai rodė 20:00, nes Rusijos geležinkeliuose galioja Maskvos laikas (GMT +3). Tokia sistema palengvina gyvenimą traukinių mašinistams, konduktoriams ir keleiviams. Į vakarus ar į rytus keliaujantys traukiniai bet kuriuo paros metu gali kirsti laiko juostą. Todėl bandymai sekti vietinį laiką reikalautų nuolatinio laikrodžių persukimo į vieną arba į kitą pusę. Taigi standartizuotas Maskvos laikas leidžia išvengti painiavos ir galimų klaidų.

Vis dėlto Maskvos laiko įdiegimas visuose traukiniuose sukuria ypač keistą reiškinį, kurį pakrikštijau „train lag“. Kaip jau minėjau, pirmą valandą nakties įlipus į traukinio vagoną, jame esantis laikrodis rodė dar tik 20:00. Kadangi buvo jau vėlus vakaras, nuėjau miegoti. Kitą rytą pabudus už lango švietė skaisti saulė, driekėsi beribės Sibiro lygumos. Laikas buvo reliatyvus.

Prabudau kitoje laiko juostoje nei užmigau, nes per naktį traukinys stipriau pasistūmėjo į vakarus. Mano laikrodis rodė laiką, iš kurio jau išvažiavau, o traukinių laikrodžiai – laiką, į kurį atvažiuosime tik už kelių parų. Nežinojau, kiek buvo iš tiesų buvo valandų už lango ir tai buvo absoliučiai nesvarbu, nes bet kuriuo metu galėjome kirsti dar vieną laiko juostą ir vietinis laikas būtų vėl pasikeitęs. Sibiro platybes skrodžiančio traukinio keleiviai gyveno tarsi pamiršę, kas yra laikas.

Liepos mėnesį šiaurėje temsta vėlai, tad gamta ne ką pagelbėjo nustatant, kiek iš tiesų yra valandų. Traukinyje yra keturios veiklos, kuriomis gali užsiimti jo keleiviai: miegoti, valgyti, skaityti ir kalbėtis. Nė vienam iš šių užsiėmimų punktualumas nėra būtinas. Dėl galutinės stotelės nerimauti nereikia, nes konduktorės maloniai (arba nelabai) primena, kuomet artėja kiekvieno keleivio kelionės tikslas ir reikia išlipti. Kam vargintis? Tad kelionė Transsibiro traukiniu – trys paros neskaičiuojant laiko.

Tik pasiekęs Kazanę (GMT +3) supratau, jog visą laiką traukinyje gyvenau Irkutsko laiku. Dar saulei aukštai besiritinėjant po Tatarstano dangų pradėjau norėti miego. Nors Kazanėje buvo tik apie septinta valanda vakaro, Irkutsko traukinių stotyje likęs laikrodis rodė vidurnaktį.

Povilas Junas

 

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: