Kaip gauti darbą Briuselyje?

„EU Careers“ studentų ambasadoriai Briuselyje vykusių mokymų metu. S.Mičiulytės nuotr.

„EU Careers“ studentų ambasadoriai Briuselyje vykusių mokymų metu. S.Mičiulytės nuotr.

Puikios socialinės garantijos, darbas tarptautinėje aplinkoje ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus, kurie turės įtakos senojo žemyno piliečiams – tokie privalumai vilioja žmones įsidarbinti Europos Sąjungos (ES) institucijose.  Tačiau prieš tai būtina įveikti sudėtingą Europos personalo atrankos biuro (EPSO) atranką, kuri daugelį atbaido. ES karjeros ambasadorė Lietuvoje Skaistė Mičiulytė teigia, kad sudėtingo atrankos mechanizmo bijoti nereikėtų.

Skaistė Mičiulytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Skaistė Mičiulytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pagrindinė kliūtis – sudėtingi testai

Pirmiausia, norint sudaryti ilgalaikę darbo sutartį su kuria nors ES institucija, reikia atitikti tris pagrindinius reikalavimus: būti ES piliečiu, turėti auštojo mokslo diplomą ir mokėti dvi ar daugiau užsienio kalbų.
Atitinkant šiuos reikalavimus, iš kiekvieno kandidato reikalaujama išlaikyti EPSO testus. Iš viso yra keturi etapai: kompiuterinis „savęs įsivertinimo“ testas, atranka Vilniuje (čia tikrinamas kandidato verbalinis suvokimas, skaičiavimo gebėjimai, abstraktus mąstymas, situacijų sprendimas), atranka Briuselyje (vertinimo centre) ir patekus į rezervinį sąrašą − pokalbiai su konkrečiomis institucijomis.

Anot S. Mičiulytės, atrankos Vilniuje metu tikrinamos aštuonios kompetencijos, kurias privalo atitikti kandidatai: analizė ir problemų sprendimas, komunikacija, aukšta kokybė ir rezultatai, mokymasis ir vystymasis (asmeninis tobulėjimas), prioritetų skirstymas ir organizuotumas, atkaklumas, potencialas lyderiauti, darbas komandoje. Tiesa, tik vienas iš penkių kandidatų sugeba įveikti šį etapą.

Mokymai Briuselyje. S.Mičiulytės nuotr.

Mokymai Briuselyje. S.Mičiulytės nuotr.

„Sėkmingai įveikę atranką Vilniuje ir patekę tarp daugiausiai balų surinkusių žmonių siunčiami į Briuselį. Čia mokymų metu su kiekvienu kalbamasi individualiai, vyksta pristatymai ir diskusija. Apie 50 procentų žmonių įveikia šį laiptelį ir patenka į rezervinį sąrašą“, – teigė pašnekovė.

Rezervinis sąrašas paprastai galioja dvejus arba trejus metus po konkurso. Tačiau, pasak S. Mičiulytės, dažnai jau po trijų mėnesių sėkmingai atranką praėję žmonės pradeda darbą vienoje iš ES institucijų.

Kokie testai laukia kandidatų

S. Mičiulytė tikina, kad specialių mokymų ar knygų EPSO nesiūlo. Tačiau pačių testų pavyzdžius galima rasti www.europa.eu/epso. Šie pavyzdžiai neparengia testui, tik leidžia susipažinti, kokio tipo klausimų galima laukti. Pašnekovė patikino, kad iš viso yra sudaryta apie 500 tūkst. klausimų, kurie po to skirstomi į rinkinius ir pateikiami kandidatams.

Nerekomenduojama žvalgytis į įvairių, su EPSO nesusijusių, įstaigų kursus ar knygas, kurie esą ruošia šiai procedūrai. Atrankos biuras už juos negali atsakyti, be to, nežino, kokiais principais paremtos šios pamokos bei kiek kiekvienas yra veiksmingas.

Štai keli klausimų pavyzdžiai, su kuriais galite susidurti laikydami kompiuterinį „savęs įsivertinimo“ testą:

Retorika yra įtikinėjimo žodžiu menas; tai vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų (kiti du – gramatika ir dialektika). Su gramatika susijęs taisyklingos, malonios ir paveikios kalbos vartojimas, tobulinamas studijuojant ir kritikuojant literatūrą. Dialektikos objektas – informacijos kaupimas ir žinių tikrinimas dalyvaujant diskusijose, keliant klausimus ir į juos atsakant. Retorika siekiama visuomeniniais ir politiniais tikslais įtikinti auditoriją masinių susibūrimų arba teismo posėdžių metu. Teigiama, kad retorika klesti atvirose demokratinėse visuomenėse, kuriose yra žodžio ir susirinkimų laisvė.

Atsakymas teksto pabaigoje.

Pasirinkite paveikslėlį, pratęsiantį šią seriją.

EPSO testų klausimo pavyzdys

EPSO testų klausimo pavyzdys

Atsakymas teksto pabaigoje.

Džiaugiasi skirtingais darbo privalumais

Skaistė Mičiulytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Skaistė Mičiulytė. Asmeninio archyvo nuotr.

S. Mičiulytė mokymų Briuselyje metu bendravo su ES institucijų darbuotojais ir teiravosi, kaip jie ruošėsi šiems testams. Visi jiems rengėsi skirtingai.

„Vieni pasakojo, kad savaitę prieš testą kažką paskaitinėjo, nes nežinojo, ko konkrečiai reikia, o atranką praėjo iš pirmo karto. Kiti bandė po septynis ir daugiau kartų“, – sakė S. Mičiulytė. Pasak jos, kandidatai labai atkaklūs ir nesėkmės atveju tikrai nesustoja. O laimingieji tikrai patenkinti savo darbu.

Vokietis Timas Hoevelis šiuo metu dirba Europos Parlamente ir yra atsakingas, kad per posėdžius parlamentarai nesusidurtų su techniniais nesklandumais. Timas pasakojo, kad šis darbas yra pastovus, jam nereikia keliauti, todėl likusį laiką praleidžia Briuselyje kartu su naujais kolegomis.

Jam antrino ir kroatė Rima Joujou-Deljkic, kuri dirba Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktorate (angl. DG DEVCO). Ji džiaugėsi, kad dirba tarp itin skirtingų tautybių žmonių. Be to, turi galimybę keliauti į Kroatiją kas dvi savaites ir likusias dvi savaites taip pat dirbti Zagrebe. Darbo metu ji taip pat turi galimybę mokytis naujų kalbų.

S. Mačiulytė teigė, kad sunku patarti norintiems dirbti ES institucijose. Tačiau, anot jos, pirmiausia žmogus turėtų įvertinti save ir apmąstyti, ar tikrai pajėgus dirbti įdomų, bet sudėtingą darbą.

„Pirmiausia, turi būti labai geras specialistas srityje, kurioje dirbi, ir mokytis kalbų. Reikėtų pasižymėti ir akademiniu lygmeniu. Toks žmogus turėtų būti socialiai aktyvus ir dinamiškas“, – kalbėjo S. Mičiulytė.

Naudingos nuorodos:

Europos personalo atrankos biuro (EPSO) svetainė
EU Careers Lithuania „Facebook“ profilis
EPSO testų pavyzdžiai

Tekste užduotų klausimų atsakymai:

1 klausimas. Teisingas atsakymas – C (visi trys pirmieji laisvieji menai susiję su komunikacija)
2 klausimas. Teisingas atsakymas – D.

Viktorija Karsokaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Kaip gauti darbą Briuselyje?”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: