Šalis, vadinama Vulgarija ir maišytų žmonių kraštu

Skirtingose sankryžos pusėse įsikūrę, tačiau vieni nuo kitų vos kelis šimtus metrų nutolę katalikų ir musulmonų maldos namai (kairėje – šv. Juozapo katedra, dešinėje – Bania Baši mečetė). Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka

Skirtingose sankryžos pusėse įsikūrę, tačiau vieni nuo kitų vos kelis šimtus metrų nutolę katalikų ir musulmonų maldos namai (kairėje – šv. Juozapo katedra, dešinėje – Bania Baši mečetė). Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka

Bulgarai itin didžiuojasi faktu, kad 681 m. įkurtos valstybės pavadinimas nebuvo nė sykio keistas. Tiesa, iki šiol taip ir nėra aišku, kodėl Bulgarija pavadinta būtent България. Priskaičiuojama net iki 25 skirtingų teorijų ir vietovardžio kilmės aiškinimų − pradedant Volgos upe, maišytų žmonių tauta (bulgamak), kalnų krištolu (beruwala), švelniakailiais sabalais (bulgan) ir nuklystant iki vulgarių žmonių krašto Vulgarija.

Visi šie teoriniai svarstymai leidžia Bulgariją pamatyti iš visiškai kitokios perspektyvos. Rytų ir Vakarų, islamo ir krikščionybės sankirtoje esantis kraštas yra itin įvairus ir daugiakultūris. Ar daug pasaulyje rasite sostinių, kurių 1 kv. km stovi cerkvė, bažnyčia, mečetė ir sinagoga?..

Bandė „atrasti“ kuo daugiau sąsajų su Rusija

Bulgarų kalbos ir kultūros specialistė Radost Sabeva. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka.

Bulgarų kalbos ir kultūros specialistė Radost Sabeva. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka.

Dažnam lietuviui Bulgarija labiau asocijuojasi su sovietiniais pastatais, Juodosios jūros kurortais ar paprasčiausiai pigiu poilsiu. Tik keliaujant po visą šalį atsiskleidžia įspūdinga šalies istorija ir faktas, kad šiose žemėse tarpsta be galo sena kultūra, egzistavusi prieš įsikuriant daugeliui kitų Europos valstybių. Balkanų pusiasalyje gyveno senovės trakai, vėliau iš Rytų atklydo slavai bei bulgarai (bulgariškai − прабългари, angliškai −  proto-bulgarians). Būtent dėlto etnonimas „Bulgarija“ fonetiškai susijęs ir yra artimas daugybei senovės kalbų žodžių.

Bulgarų kalbos ir kultūros specialistė Radost Sabeva prisipažįsta, kad visos su šalies vardo kilme susijusios teorijos jai labai įdomios, tačiau tuo pat metu ir be galo įtartinos.

„Bėda ta, kad nė vienos jų negalima nei tinkamai pagrįsti, nei argumentuotai paneigti. Trūksta įrodymų, viskas tėra tik svarstymai, spėjimai. Labiausiai žinoma bulgarų nuo Volgos teorija. Ji buvo itin peršama pastarojo amžiaus 7-8 dešimtmečiais, giliausiais komunizmo metais. Bulgarus norėta kuo labiau suslavinti, „atrasti“ kuo daugiau sąsajų su Rusija ir rusų kultūra. Tačiau juk tai netiesa. Didžiausią Bulgarijos etnoso dalį sudarė bulgarai (прабългари − aut. past.), o ne slavai. Tai tik rodo, kad istorija yra rašoma tų, kurie nugali ir valdo, o tai ne tas pats, kas rašyti tikrąją istoriją.“

R. Sabeva, itin aktyviai bendradarbiaujanti su įvairių šalių ambasadomis ir mokanti diplomatus bulgarų kalbos, išduoda, kad vadovėlių autoriai subtiliai apeina etnonimo „Bulgarija“ kilmės temą. Nenorima atvirai palaikyti kurios nors vienos teorijos.

Kalbos ir kultūros specialistė pokalbio metu dažnai referavo į bulgarų istoriko ir rašytojo profesoriaus Ivano Tanevo Ivanovo straipsnį „Bulgariško etnonimo keliu“. Jame itin glaustai vardijami tarp šalies mokslininkų ir žmonių gajūs mitai bei rimtesnės teorijos apie šio etnonimo kilmę.

„Profesorius tiesiog objektyviai išvardija visas egzistuojančias versijas, tačiau nė vienos neperša ir primygtinai nesiūlo. Skaitytojui tarsi leidžiama rinktis ir savarankiškai vienas jų atmesti, o kitas priimti“, −  mintimis dalijasi R. Sabeva.

Senovės kalbų žodžiai, fonetiškai susiję su etnonimu „Bulgarija“, yra itin skirtingi ir atspindi daugybę visiškai skirtingų asociacijų su šia Balkanų pusiasalio šalimi. Pavyzdžiui, mongolų kalba bulgan reiškia sabalą. Bulgarijos pavadinimas galėtų būti siejamas su prekyba šiais švelniakailiais žvėreliais arba sabalo kaip totemo garbinimu.

Sanskrito kalba balh reiškia miestą arba valstybę. Arabų kalba bilaur yra krištolas (Altajaus kraštas turtingas šių skaidrių kristalų). Slaviškojo bal (didelis) ir persiškojo gara (kalnas) junginys reikštų didelį kalną ir gana logiškai apibūdintų kalnuotoje teritorijoje įsikūrusius gyventojus.

Bulgamak – maišytų žmonių kraštas

Sofijos sinagoga – didžiausia Balkanuose ir trečia pagal dydį Europoje. Norint apžiūrėti jos skliautus reikia nemenkai užversti galvą. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka

Sofijos sinagoga – didžiausia Balkanuose ir trečia pagal dydį Europoje. Norint apžiūrėti jos skliautus reikia nemenkai užversti galvą. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka

Viena iš daugelio teorijų etnonimą kildina iš tiurkų kalbos žodžio bulgamak, reiškiančio maišymą (tiurkai yra nuo Altajaus kilusi gentis, Eurazijos stepėje suformavusi tiurkų kaganatą, egzistavusį VI-VIII a.) Šie svarstymai kritikuotini, nes daugybė kitų pasaulio valstybių taip pat susiformavo susiliejus dviems ar daugiau etninių grupių, tačiau valstybės vardui sąsajos su tokiu procesu nebuvo pasirinktos. Vis dėlto teoriją galima iliustruoti nemažai įdomių ir prasmingų pavyzdžių.

Balkanų pusiasalyje įsikūrusi Bulgarija yra kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų. Prieglobstį čia randa skirtingiausios religijos. Pavyzdžiui, Sofijos miesto centre vos vieno kvadratinio kilometro plote stovi keturių skirtingų religijų maldos namai. Tai ortodoksų Sveta Nedelia cerkvė, katalikų šv. Juozapo katedra, Bania Baši mečetė ir Sofijos sinagoga.

Martenicomis, baltų ir raudonų siūlų apyrankėmis, apraišiotas medelis Sofijoje. Šis senas ritualas – pagonybės laikų pėdsakas. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka

Martenicomis, baltų ir raudonų siūlų apyrankėmis, apraišiotas medelis Sofijoje. Šis senas ritualas – pagonybės laikų pėdsakas. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos nuotrauka

Taip pat nėra pamiršti ir su ortodoksišku tikėjimu savitai susilieję gana pagoniški tikėjimai. Pavyzdžiui, kovo 1-ąją švenčiama Baba Marta diena, kuomet bulgarai masiškai keičiasi raudonų ir baltų siūlų apyrankėmis. Kone visi entuziastingai nešioja jas iki tol, kol pamato pirmąjį gandrą. Tuomet apyrankes užriša ant pražystančių medžių tikėdami, kad šitaip perduoda jiems dalį savo vaisingumo ir energijos.

Kad Bulgarijoje savą vietą atrandusios skirtingos kultūros, ryškiai atsispindi ir jos virtuvėje. Dažnai kelionių vadovuose ar turistams skirtose brošiūrose daugybė kitų šalių patiekalų įvardijami kaip tipiški bulgariški, tarkim, vandeniu skiesto jogurto gėrimas airanas yra turkiškas, bulvių ir mėsos apkepas musaka – graikiškas. Pirmą kartą šalyje besilankantieji net nepagalvoja, kad turguose gausiai parduodama saldžioji baklava irgi nėra bulgariškas desertas.

Iš kur ta Vulgarija?

Pasak R. Sabevos, Bulgarija taip pat yra itin ryškių kontrastų šalis ir geriausiai tai atsispindi žmonėse: „Bulgarijoje gyvena itin daugialypiai, skirtingi žmonės. Asmeniškai pažįstu daugybę išsilavinusių, intelektualių žmonių, tačiau taip pat žinau ir visiškų primityvų, kuriems terūpi prikimšti pilvą ir pašokti čalgos klube (čalga – bulgarų ir turkų muzikos mišinys, skeptiškai vertinama dėl vulgarumo, −  aut. past.) Su tokiais net nežinai, kokia kalba kalbėti. Kartais sunku patikėti, kad visi jie turi bendrą kilmę. Manau, kad užsieniečiams bulgarai gali palikti itin skirtingų įspūdžių, priklausomai nuo to, su kuriuo tipu bus susidurta.“

Tikriausiai būtent susidūrę su pastaraisiais, anglakalbiai užsieniečiai ir padarė prielaidą, kad Bulgarijos vardas galėtų būtų susijęs su žodžiu vulgar, nors tokie svarstymai neturi jokių lingvistinių įrodymų (lotynų kalboje vulgāris reiškia daugumą, minią, paprastus žmones).

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 Responses to “Šalis, vadinama Vulgarija ir maišytų žmonių kraštu”

  1. Caprittarius

    Manau “Bulgariją” reikėtų sieti ne su “vulgar”, tuo labiau lotyniškų žodžiu “vulgaris”, nes manau, kad savo genties pavadinimą proto-bulgarai atsinešė dar su savimi. Galėtų būti originalesnė-senesnė forma “Volgar”. Žodžio galūnė “-ar” būdinga tiurkų kalboms, o artimiausia proto-bulgarų kalbai laikoma vienintelė čiuvašų kalba prie Volgos. Tad reikėtų pasidomėti čiuvašų kalba 🙂
    O proto-bulgarai į Europą atklydo kartu su vengrais, pečenegais, vengrų kariaunose dalyvaudavo įvairios gentys ir juos visus kurį laiką dar vadino avarais (romėnams, gotams daugmaž: “svetimi, toje pačioje teritorijoje, tai ir nesismulkina – avarai ir tiek”), kaip ką tik pasirodžius Panonijoje avarams juos kurį laiką vadino hunais, nes pastarieji buvo apsistoję dab. Vengrijos teritorijoje, t.y. Panonijoje apie III a. po Kr. Beje ir sąlyginai šiais laikais žmonės svetimeivius pavadina jų pirmtakų vardais, arba nesigilindami į etnografines plonybes vienu vardu vadina skirtingus etnosus, kaip kad vokiečiai (memelenderiai) lietuviius visus vadino žemaičiais, kaip kad ir šiais laikais lietuviai, latviai ir estai yra “pribaltai”, visi Vilniaus regiono nelietuviai – “lenkai”, nors tenai gyvena ir baltarusių, ir karaimų, ir romų ir t.t.
    Taigi – žinojimas yra galia 😉

    Patinka

    Atsakyti
  2. Caprittarius

    Manau “Bulgariją” reikėtų sieti ne su “vulgar”, tuo labiau lotyniškų žodžiu “vulgaris”, nes manau, kad savo genties pavadinimą proto-bulgarai atsinešė dar su savimi. Galėtų būti originalesnė-senesnė forma “Volgar”. Žodžio galūnė “-ar” būdinga tiurkų kalboms, o artimiausia proto-bulgarų kalbai laikoma vienintelė čiuvašų kalba prie Volgos. Tad reikėtų pasidomėti čiuvašų kalba 🙂
    O proto-bulgarai į Europą atklydo kartu su vengrais, pečenegais, vengrų kariaunose dalyvaudavo įvairios gentys ir juos visus kurį laiką dar vadino avarais (romėnams, gotams daugmaž: “svetimi, toje pačioje teritorijoje, tai ir nesismulkina – avarai ir tiek”), kaip ką tik pasirodžius Panonijoje avarams juos kurį laiką vadino hunais, nes pastarieji buvo apsistoję dab. Vengrijos teritorijoje, t.y. Panonijoje apie III a. po Kr. Beje ir sąlyginai šiais laikais žmonės svetimeivius pavadina jų pirmtakų vardais, arba nesigilindami į etnografines plonybes vienu vardu vadina skirtingus etnosus, kaip kad vokiečiai (memelenderiai) lietuviius visus vadino žemaičiais, kaip kad ir šiais laikais lietuviai, latviai ir estai yra “pribaltai”, visi Vilniaus regiono nelietuviai – “lenkai”, nors tenai gyvena ir baltarusių, ir karaimų, ir romų ir t.t.
    Taigi – žinojimas yra galia 😉

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: