Koks pavadinimas geriau: Lithuania ar Lituania?

„Invest Lithuania“ vaizduojamas angliškas Lietuvos pavadinimas be raidės „h“

„Invest Lithuania“ vaizduojamas angliškas Lietuvos pavadinimas be raidės „h“

Netyla diskusijos dėl Lietuvos vardo keitimo tarptautinėje erdvėje iš „Lithuania“ į „Lituania“. Ar tai leistų mūsų šaliai tapti patrauklesne užsienyje ir atvertų naujų galimybių, klausia tinklaraštis Euroblogas.lt.

Lietuvos vardo keitimą kaip Lietuvos pristatymo užsienyje komercinį įrankį dar 2008 metais siūlė komunikacijos bei rinkodaros specialistų grupė. Šiomis dienomis ją ir vėl bando atgaivinti ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Estija pakeitė savo anglišką pavadinimą

Žygimantas Mauricas, Evgenijos Levin nuotr.

Žygimantas Mauricas, Evgenijos Levin nuotr.

Ž. Maurico išsakytos mintys socialiniame tinkle „Facebook“ sukėlė daug diskusijų internetinėje erdvėje. Vieni šią idėją atvirai peikia bei laiko absurdiška. Kiti nuoširdžiai palaiko. Ekonomistas primena, kad estai beveik prieš šimtą metų pakeitė anglišką pavadinimą.

„Estai 1921 metais pasikeitė anglišką pavadinimą iš „Esthonia“ į „Estonia“, o kadangi lėtieji estai visur pirmauja, tai neišvengiamai ir mums ateis metas daryti tą patį − tad geriau anksčiau nei vėliau. <…> Kadangi niekas neištaria (ar bijo ištarti) žodį „Lithuania“, mes nemokamai reklamuojame Latviją (ar Estiją) − ką už tai gauname mainais? Iš komentarų matau, kad ne man vienam jau įgriso nuolatiniai aiškinimai, kas per daiktas yra tas „Lithuania“ ir kad tai ne „Ukraine“, o ten kažkur prie „Latvia“. Juolab, kad atsakymas dažnai būna „a, yes yes, I know─Riga“, − savo paskyroje rašo Ž. Mauricas.

Ekonomistas prisipažįsta, kad sulaukia daug paramos idėją vystyti. Paklaustas, kaip įtikinti skeptiškai nusiteikusius žmones palaikyti šios idėjos įgyvendinimą, pašnekovas teigia:

„Vienas iš argumentų yra istorinis precedentas, kai Prancūzija pakeitė mūsų šalies vardo pavadinimą iš „Lithuanie“ į „Lituanie“. Kitas pavyzdys (minėtas) Estijos vardo keitimas iš „Esthonia“ į „Estonia“. Lengvai surastumėme daugiau pavyzdžių. Vienas iš jų − prieš kelis šimtus metų parašytų Šekspyro kūrinių kalba labai skiriasi nuo dabartinės anglų kalbos“, − teigia Ž. Mauricas.

Kitas pašnekovo pateiktas pavyzdys – neseniai Gruzijos prašymu Japonija ir Pietų Korėja pakeitė šios šalies pavadinimą į Georgiją.

Kaip Estija keitė savo pavadinimą

Talinas, Marinos Giro nuotr.

Talinas, Marinos Giro nuotr.

Estijos vardo keitimas buvo nulemtas rimto tarptautinių santykių iššūkio. Nepriklausomybę atgavusiai jaunai Estijos respublikai buvo svarbus ne tik tarptautinio pripažinimo klausimas, bet ir oficialaus šalies pavadinimo naudojimas tarptautinėje erdvėje. Anglų kalbos tekstuose galima buvo aptikti „Esthonia“ ir „Estonia“.

Estijos ambasadorius Londone Karališkajai geografijos draugijai parašė laišką, tvirtindamas, kad XVIII bei XIX amžiaus Anglijos žemėlapiuose buvo aptinkami net keli pavadinimai: Estonia,  Esthonia ir Estland. Stiprus ambasadoriaus argumentas buvo toks: estams „Estonia“ patiktų labiau, nes kildinama iš lotyniško „Aestii“ ir yra tariama be „h“. „H“ tikriausiai atsirado iš senesnio vokiečių varianto „Ehstland“, tačiau vokiečiai tuo metu jau seniai naudojo „Estland“.

Ambasadorius paprašė išspręsti šią neaiškią situaciją ir standartizuoti Estijos pavadinimą angliškai. 1923 m. Karališkoji geografijos draugija priėmė sprendimą patvirtinti vardą „Estonia“.

Kitas estų žingsnis − vardo pokyčiai buvo pasiūlyti Jungtinės Karalystės užsienių reikalų ministerijai. Tačiau pastaroji mandagiai padėkojusi pareiškė, kad toliau oficialiai naudos senąjį variantą. 1926 metais estai ir vėl priminė ministerijai anksčiau minėtą klausimą. Antrasis bandymas buvo sėkmingas: britai pradėjo naudoti naują tarptautinį pavadinimą „Estonia“. Vėliau tą patį Estijos konsulato prašymu padarė JAV.

Permainos mažiau skausmingos, kai vienu metu egzistuoja senas ir naujas reiškinys

Loreta Vaicekauskienė, A. Valiaugos nuotr.

Loreta Vaicekauskienė, A. Valiaugos nuotr.

Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė bei Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė Loreta Vaicekauskienė yra įsitikinusi, kad rašybos kaip sutartinio žmonių naudojamo įrankio keitimai ne tik yra įmanomi, bet ir realiai vykstantys. Tuo galime įsitikinti, jei lyginame seniai bei dabar parašytus tekstus.

Kita vertus, nemėgstame keisti įpročių, o bet kokios reformos (taip pat rašybos) gali kelti didžiulį nepasitenkinimą. L. Vaicekauskienė įsitikinusi, kad šis klausimas yra daug sudėtingesnis, nes neapsiribotumėme vienos šalies ribomis.

Sociokultūrinės, o taip pat kalbos permainos „mažiausiai skausmingos tada, kai vienu metu egzistuoja senas ir naujas reiškinys, įpročiai ima keistis ir galiausiai įsigali naujas, kol jo nepakeis dar naujesnis, − sako kalbos specialistė.

Sociolingvistė pateikia natūralios kaitos pavyzdį Danijoje: „Mūsų nepriklausomybės priešaušryje ir pradžioje skandinavų spauda daug rašė apie Lietuvą. Tuo metu mūsų šaliai pavadinti danai vartojo du variantus – „Litauen“ ir „Lithauen“. Taip taip, būtent su „h“! Ilgainiui nusistovėjo forma „Litauen“.“

Svarbu atsakyti į klausimą, ar verta keisti

Kalbos specialistė kviečia pasverti ne „ar galima, įmanoma“, bet „ar verta“. Pašnekovė siūlo pasvarstyti, ar surastumėme gerų argumentų ir pasiūlymų. Tuomet turėtumėme paieškoti taip pat kitų tarptautinio pavadinimo variantų (ir ne tik angliškų).

Pašnekovei pačiai keliaujant užsienyje bei prisistatant žodžiu, tenka naudoti skirtingas pseudoformas, kurios priklauso nuo buvimo vietos (šalies). Docentė pastebėjo, kad tarptautinis Lietuvos pavadinimas „Lithuania“ yra tariamas įvairiai netgi anglakalbėse šalyse: „Kad ir kaip baigsis, turime įdomią diskusiją!“

Ilinojaus universiteto profesorius: keitimas yra neįmanomas

Giedrius Subačius, uic.edu nuotr.

Giedrius Subačius, uic.edu nuotr.

JAV Čikagos Ilinojaus universiteto slavų ir baltų kalbų bei literatūros profesorius, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, hab. dr. Giedrius Subačius tvirtina, kad žodis „Lithuania“ į anglų kalbą atkeliavo iš lotynų kalbos. Šis variantas naudotas Renesanso laikais.

Tiesa, lotyniškai buvo rašoma dvejopai: „Lituania“ ir „Lithuania“. Pastarasis variantas su „h“ buvo net madingesnis. To priežastis buvo „h“ raidės perkėlimas iš tada madingo graikų raidyno. Anglų kalba perėmė tik vieną variantą – „Lithuania“.

Kalbininkas  skeptiškai vertina anglų kalbos rašybos keitimą. Tuomet reikėtų kreiptis į Amerikos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Australijos, Naujosios Zelandijos valdžias. Profesorius primena Gruzijos-Rusijos karo metu Gruzijos ambasadoriaus kreipimąsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLLK). Gruzinų prašymas pakeisti šalies pavadinimą į Kartveliją (vietoje rusiško „Gruzija“) buvo nesėkmingas. VLLK tuomet prašymą atmetė tvirtindama, kad „Gruzija“ yra senas, įsigalėjęs pavadinimas ir jo negalima keisti.

„Ir visai nesvarbu, kaip ką darė estai su savo šalies pavadinimu. Nematau jokio reikalo užsiimti anglų kalbos rašybos reforma“, – yra įsitikinęs kalbininkas Giedrius Subačius.

VU profesorė: vardo keitimas nėra absurdiškas

Aurelija Usonienė, nuotr. iš asm. archyvo

Aurelija Usonienė, nuotr. iš asm. archyvo

Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros profesorė habil. dr. Aurelija Usonienė yra įsitikinusi, kad šis klausimas yra gera mintis rimtiems apmąstymams: „Norėti, kad anglų kalboje būtų pakeistas mūsų šalies pavadinimas, nėra absurdiška. Mes galime visiškai pagrįstai norėti tarptautinėje erdvėje matyti ir girdėti lotynišką mūsų šalies pavadinimo variantą, kuris vartojamas romanų kalbose, t.y. LITUANIA“.

Lingvistė Lietuvos atitikmens „Lithuania“ tarptautiniu nelaiko: „Jis yra anglų kalbos atitikmuo, bet kadangi anglų kalba šiuolaikiniame pasaulyje yra lingua franca, natūralu, jog šis atitikmuo automatiškai visur ir vartojamas.“

Profesorė pripažįsta, kad kalbinė problema keliaujant net po Europą egzistuoja. Dar aktualesnis yra klausimas keliaujant už Europos ribų.

Anglų kalbos specialistė asmeniškai įsitikino, kad labai dažnai užsieniečiai net nesugeba pakartoti mūsų šalies pavadinimo: „Neanglakalbiams sunku ištarti LITHUANIA dėl dentalio frikatyvo [θ]. Bet jei tik romanų kalbų šalyse pasakau LITUANIA, germanų kalbų šalyse LITAUEN, o slavų kalbų šalyse LITWA / LITVANIA, pašnekovai iškart apsidžiaugia ir suvokia, iš kur esu. Airių kalboje yra „Liotuáine“, suomių kalboje – „Liettua“, t.y. visur, kaip matome, yra -t- ir tik graikų kalboje yra Theta -θ-, būtent ΛΙΘΟΥΑΝΊΑ. Taigi, paralelės akivaizdžios, ar ne?“
 
Šalies vardas kaip prekės ženklas

Vilnius, Marinos Giro nuotr.

Vilnius, Marinos Giro nuotr.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad šalies pavadinimas yra sudedamoji kompleksinio įvaizdžio dalis. Pasak jo, prekės ženklas pasaulyje yra labai svarbus: „Kaip yra atskirų prekių ženklas, taip ir valstybės vardas yra prekės ženklas. „Made in Germany“ yra gerai, „made in China“ galbūt ne visai gerai (šypsosi – aut. past.), „made in Japan“ yra gerai, „made in Lithuania“ niekas nežino. Todėl yra klausimas, kodėl nežino?“

Vieną didžiausių šios srities problemų ekonomistas įžvelgia nežinojimą, kuo mes norime būti, ką mes norime pasiekti: „Kai nėra tikslo, nėra ir rezultato. Kai nieko nesieki, nieko ir nepasieksi. Mes blaškomės, bandome būti visiems geri. Bet kai bandai visiems būti geras, patampi visiems blogas.“

Kuo Estija ir Latvija yra geresnės už Lietuvą

Vieni pirmųjų žingsnių keičiant šalies vardą yra užsieniečių apklausos bei aktyvios diskusijos akcentuojant ne vardo keitimą, o tai, kad Lietuvą pasaulyje niekas nežino. Apklausę Baltijos  bei Centrinės/ Rytų Europos šalis aplankiusius užsieniečius sužinotumėme, su kuo jiems asocijuojasi abu vardai: „Lithuania“ ir „Lituania“, sako pašnekovas.

Mūsų šalį pasaulyje žino mažiau nei kitas Baltijos kaimynes Latviją bei Estiją. Paklaustas, kuo Latvija save geriau prezentuoja, Ž. Mauricas pabrėžė, kad Latvija turi strategines kryptis. Visada buvo akcentuojama, kad Latvija − transporto mazgas. Šalis pozicionuoja save kaip Baltijos šalių centrą. Vienas iš pavyzdžių – aviakompanija „Air Baltic“.

Ekonomistas: iš naujo vardo tik išloštumėme

Ž. Mauricas, paklaustas, kiek kainuotų šalies angliško vardo keitimas, primena gerai žinomą patarlę: nesame tokie turtingi, kad pirktumėme pigius dalykus. Naujo tarptautinio šalies vardo viešinimas, pasak jo, padėtų pasiekti pasaulį. Geriausia didelę pridėtinę vertę sukuriančia nemokama reklama mūsų šaliai būtų tokių stambių leidinių kaip „Financial Times“ straipsniai. Pastarųjų reklamos plotai kainuoja tūkstančius eurų. Ekonomistas įsitikinęs, kad „keičiant pavadinimą galima gauti tiek viešųjų ryšių, kad atsipirktų visos ES lėšos, naudojamos Lietuvos vardo garsinimui užsienyje“.

Ekonomistas primena, kad pinigų šalies vardo viešinimui užsienyje skiriame tiek pat, kiek Latvija ir Estija, tuo pabrėždamas,  kad pagrindinis klausimas nėra finansinis, tačiau svarbu pinigų panaudojimas:

„Užtenka to mąstymo, kad Lietuva yra šalis, kuri neišnaudoja savo potencialo. Neišnaudojame savo potencialo jau 25 metus. Nereikia laukti, kad kažkas nukris iš dangaus. Reikia kurti savo šalies prekės ženklą. Iš viena iš dalių būtų šalies vardo keitimas. Pakeitimo faktas išviešintų Lietuvą. Mums tuomet visi pavydėtų. Labai geras dalykas yra palyginti, pvz., jei Latvija keistų savo pavadinimą. 100 procentų, kad pavydėtų. Nes jie gautų papildomai daug žinomumo, apie ją visi kalbėtų, o apie Lietuvą – ne. Estija šį žingsnį jau padarė, mes dar turime galimybę. Mes esame drąsūs, tik turime sulaukti tinkamo momento ir tą idėją vystyti.“

Marina Giro


Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “Koks pavadinimas geriau: Lithuania ar Lituania?”

  1. Beatričė

    Estai pakeitė laiku, 1921 metais variantas su “h“ nebuvo dar įsišaknijęs, nes tik tada atsirado valstybė. Ar Lietuva tik tokiomis akcijomis galėtų patraukti dėmėsio?…

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: