Kaip Serbija tampa antra Turkija
Serbija, Daivos Repečkaitės nuotr.
„Toks jausmas, kad plėtra niekada neįvyks. Nemanau, kad Europos Sąjunga (ES) nori artimiausioje ateityje priimti Serbiją, nes turi pakankamai savų problemų, o ir Serbija nedaro pažangos. Plėtra yra tik saldainis, kurį ES naudoja, kad Belgradas bendradarbiautų Kosovo ar migrantų klausimais arba tais, kurie susiję su Vakarų, o ne Rusijos interesais. Liūdina, kad Serbija šia prasme tampa antra Turkija“, – apgailestauja Serbijos dienraščio reporterė Jelena Stevanović, paklausta apie savo šalies perspektyvas prisijungti prie ES.
Aca Todorovićius, nuotr. iš asm. albumo
„Trūksta skaidraus naujienų pateikimo, todėl visuomenė nėra gerai informuota [apie derybas dėl narystės], bet tie, kas žino, skeptiškai vertina tai, ką Serbija gaus iš to. Sakyčiau, su kiekvienais metais parama prisijungimui prie ES mažėja“, – reziumuoja reklamos įmonėje dirbantis ir į žurnalą apie technologijas rašantis Aca Todorovićius.
Serbija, Daivos Repečkaitės nuotr.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje (santrauka) ES giria Serbiją už įvykdytus veiksmų planus įstatymo viršenybės ir santykių su Kosovu srityse, bet reikalauja stiprinti valdžios bendradarbiavimą su nepriklausomomis institucijomis, pvz., ombudsmenu, toliau depolitizuoti viešąjį admininistravimą. Dar daugiau kliūva ekonomikai („privatus sektorius yra neišsivystęs“) ir švietimui („švietimo sistema išliko neefektyvi, jos fizinė infrastruktūra nepakankama“). Kaip ir Turkijoje bei kitose šalyse, vis daugiau žmonių jaučia, kad pažanga niekada ir nebus pakankama.
Tačiau 2008 m., kai kartu su Jelena buvome savo šalių atstovės jaunųjų žurnalistų konkurso, skirto ES plėtros temai, renginyje, nuotaikos buvo kitokios. Nacionalinę atranką laimėjęs Jelenos straipsnis buvo skirtas ES reikalavimams maisto produktų srityje. Jos kalbinti ekspertai teigė, kad Serbija bendrajai rinkai ruošiasi net negavusi kandidatės statuso. Straipsnyje įspėjama, kad ūkininkams teks sertifikuoti savo produkciją ir susirinkti visus reikiamus dokumentus, kad galėtų gaminius realizuoti parduotuvėse užuot šalus turguje.
Serbija, Daivos Repečkaitės nuotr.
Praėję nacionalinę atranką, jaunieji žurnalistai iš ES šalių, kandidačių ir potencialių kandidačių dalyvavo bendroje kelionėje po Balkanų šalis: pirmiausia į Serbiją, kuri dar tik pradeda eiti narystės keliu, po to į Kroatiją – sėkmingą kandidatę, galiausiai į Slovėniją, kuri ką tik buvo baigusi pirmininkavimą ES Tarybai. Idėja labai aiški: šios šalys esą pradėjo būdamos panašiose pozicijose, bet dabar, priklausomai nuo to, kuriame suartėjimo su ES etape jos yra, buvusios Jugoslavijos respublikos ryškiai skiriasi gyvenimo kokybe – galbūt tik laikinai.
Kandidatės statusą Serbija gavo 2012 m. Sekant šalies narystės derybų laiko juostą atrodo, kad viskas vyksta pagal planą. 2013 m. birželį prasidėjo narystės derybos, planai vykdomi. Tačiau tai, kad Europos Komisijoje nebeliko plėtros „portfelio“ (iš pradžių buvo planuojama plėtros išvis neminėti, vėliau liko „plėtros derybos“), aiškiai signalizuoja, kad per dabartinę Komisijos kadenciją su niekuo derybos nebus baigtos. O kilus pabėgėlių krizei, į ES jau įstojusios kaimynės atsitveria būtent nuo Serbijos, per kurią keliauja prieglobsčio prašytojai.
Senka Korać, nuotr. iš asm. albumo
„Manau, bėgant laikui, žmonės prarado susidomėjimą prisijungimu prie ES, nes visas procesas per ilgai trunka ir nėra jokių matomų pokyčių į gera“, – pritaria ES jaunimo žiniasklaidos tinklo „Cafe Babel“ Belgrado skyriaus įkūrėja ir vadovė, klientų aptarnavimo operatore dirbanti Senka Korać. Ji įvardija vizų režimo liberalizavimą kaip vienintelį matomą pagerėjimą. „Bet po šio 2009 m. įvykio eurooptimizmas ėmė smukti, iš dalies ir dėl eurozonos krizės. Kai dabar pamažu grąžinama Šaltojo karo politika, man atrodo, kad daugiau žmonių linkę šlietis prie Rusijos nei prie Vakarų“, – pažymi ji.
Pernai „Euraktiv“ rašė, kad Serbija nenoriai priėmė Europos Komisijos ištransliuotą žinią, jog artimiausiu metu plėtros nebus. Nepaisant to, Serbijos premjero pavaduotoja Kori Udovički žadėjo, kad šalis įstos į ES jau 2020 m. Narystės derybas planuojama baigti 2018 m.
Nors serbų politikai žada, kad derybos tęsis, visgi sutariama, kad per dabartinę Komisijos kadenciją bus daugiausia deramasi dėl techninių detalių. Anot „EU Observer“, skirtingai nei ankstesniais metais, pernai plėtros derybose nebuvo pasiūlyta jokių teisinių pakeitimų visame Vakarų Balkanų regione, kur toliausiai pažengusi yra Juodkalnija – ji yra „atidariusi“ 12 derybų skyrių. Pasak K. Udovički, tai bus laikas susirūpinti ir ekonomika, nes esą suprantama, kodėl ES nenori „ekonominių luošių“.
Acos Todorovićiaus nuotr.
Nors narystės derybos vyksta pagal kelioms Balkanų šalims bendrą programą, ES daugiau neplanuoja tokios masinės plėtros kaip 2004 m. ir leidžia Vakarų Balkanų valstybėms integruotis skirtingu greičiu. Tačiau dabartinis EK narys, atsakingas už šias skirtingų greičių derybas, rūpinasi ir ES kaimynyste bei derybomis su tokiomis šalimis kaip Ukraina.
Senka pripažįsta, kad eiliniai žmonės visgi derybų pažangą turėjo pajusti: „Vykstant atostogų ar aplankyti šeimos arba draugų nebereikia stovėti eilėse, papildomai mokėti ir rūpintis, ar išduos mums vizą, ar ne. Tą ypač pajuto jaunimas – dabar galima laisvai „kuprinėti“, jei užsimanai, o mano kartai tekdavo susimokėti už suplanuotą kelionę, kad gautume vizą. Taip pat žinau, kad daug studentų pasinaudoja „Erasmus“ programa, kuri derybų pradžioje mums nebuvo prieinama.“
Tačiau to nepakanka: „Žmonės jaučia, kad ES primeta savo sąlygas, kurias turime įgyvendinti, o mainais nieko esminio negauname, – aiškina ji. – Labiausiai bijoma (ir tikimasi), kad Serbija turės atsisakyti Kosovo tam, kad taptų ES nare […] Mano didžiausias rūpestis – kad ES iš tikrųjų nerūpi, jog mūsų vyriausybė (vadovaujama autoritariško premjero) kelia pavojų pilietinėms laisvėms, nes ji neprieštarauja reikalavimams kitose srityse (pvz., biudžeto ir monetarinė politika, ES įstatymų taikymas).“
Aca Todorovićius, nuotr. iš asm. albumo
Aca laiko Kosovo nepriklausomybę tarptautinės teisės pažeidimu ir tvirtina, kad ES taiko dvigubus standartus, bet kartu pripažįsta, kad nedarbas, korupcija ir kitos sisteminės problemos lemia, jog Serbija atsilieka nuo kitų kandidačių.
Šiame kontekste daug spėliojama, ar lėta derybų pažanga nepastūmės Serbijos toliau į Rusijos glėbį. Serbija neprisijungė prie ES, JAV ir kitų paskelbtų sankcijų Rusijai. „Nemanau, kad Serbijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra tokio plataus masto, nes dujotiekio projekto nebebus, o ekonominiai ryšiai nėra labai išplėtoti“, – tokius nuogąstautojus ramina Jelena.
Daiva Repečkaitė
-
- Acos Todorovićiaus nuotr.
-
- Serbija, Daivos Repečkaitės nuotr.
-
- Senka Korać, nuotr. iš asm. albumo
-
- Acos Todorovićiaus nuotr.
-
- Senka Korać, nuotr. iš asm. albumo
-
- Serbija, Daivos Repečkaitės nuotr.
-
- Aca Todorovićius, nuotr. iš asm. albumo
-
- Serbija, Daivos Repečkaitės nuotr.
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Kaip Serbija tampa antra Turkija”
[…] Senka pripažįsta, kad eiliniai žmonės derybų pažangą pajuto, tačiau jos šalies narystės vizija tokia pat tolima kaip ir Turkijos : „Vykstant atostogų ar […]
PatinkaPatinka