Turkija Europos Sąjungoje. Realu?
Garbės sargybinis, saugantis Dolmabahçe rūmus Stambule kelia ir žavesį, ir baimę. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
Šalimi-kandidate Turkija tapo dar 1999-aisiais, o aktyvios derybos dėl galimybės tapti Europos Sąjungos (ES) nare tęsiasi jau dešimtmetį. Tarp dviejų žemynų besidriekiančios didžiulės valstybės noras tapti ES šalimi kelia nemažai abejonių ir diskusijų artimiausios jos kaimynės Bulgarijos viešojoje erdvėje. Kartu su tarptautinių santykių ekspertu Georgi Zacharievu, dirbančiu Pietryčių Europos parlamentinio bendradarbiavimo regioniniame sekretoriate, aiškinamės, kas pasikeistų į ES įsiliejus šiam musulmonų kraštui.
Europos Parlamente konkuruotų su dabartinėmis lyderėmis
Vienas svarbiausių aspektų kalbant apie Turkijos narystę Europos Sąjungoje yra šalies geografinė padėtis, jos dydis ir gyventojų skaičius. Vos 3 proc. Turkijos yra Europos žemyne, likę 97 proc. nusidriekę Mažosios Azijos pusiasalyje. Į Europos Sąjungą įsiliejus tiems trims procentams europietiškos Turkijos, iš tikrųjų teritorija išsipūstų net 783,562 kv. km, o gyventojų skaičius padidėtų maždaug 75 milijonais.
Prognozuojama, kad 2050 metais Turkijos gyventojų skaičius pasieks 91 milijoną. Tai būtų didžiausia ES šalis, kuri pagal didžiausią gyventojų skaičių turėtų daugiausia vietų Europos Parlamente ir stipriai konkuruotų su dabartinėmis lyderėmis Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžiąja Britanija.
Europiečiai būgštauja, kad į ES priėmus musulmonišką šalį, štai tokios mečetės taps europietiško kraštovaizdžio norma. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
Tarptautinių santykių eksperto Georgi Zacharievo nuomone, Turkija niekada taip ir netaps Europos Sąjungos šalimi. Asmeninio archyvo nuotr.
Tarptautinių santykių ekspertas G. Zacharievas teigia, kad būtent tai ir lemia tokį ilgą Turkijos narystės ES derybų procesą. „Šalis kasmet vykdo atitinkamus įsipareigojimus, vienose srityse jai sekasi geriau, kitur prasčiau. Paskutinių metų progreso įvertinimo ataskaita rodo, kad tas progresas ne toks jau ir didelis… Faktas, kad Turkijai patinka žaisti šį žaidimą ir atlikti šalies-kandidatės vaidmenį. Esu visiškai įsitikinęs, kad šis žaidimas tęsis ilgai, o Europos Sąjungos šalimi Turkija niekada taip ir netaps.“
Nors tokia pozicija skamba kiek kategoriškai, tačiau joje yra tiesos. Būti europietiška šalimi Turkija stengiasi jau beveik šešis dešimtmečius, nuo 1959-ųjų, kuomet Europos Ekonominei Bendrijai pateikė prašymą tapti asocijuota nare. Nuo tada narystės ES link einama mažyčiais žingsneliais (susipažinti su jais detaliau galite čia), tačiau iki galutinio tikslo taip ir neprieinama. Palyginimui: oficialų prašymą priimti į ES Lietuvos Vyriausybė įteikė 1995 m., derybos buvo pradėtos po ketverių metų (1999-aisiais), o šalimi nare Lietuva tapo dar po penkerių, 2004-ųjų gegužės pirmąją.
Stambulas – patrauklus ir keliauti patogus Turkijos miestas. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
„Tiesa ta, kad visame šiame procese niekas nieko nepraranda. ES toliau išlieka diplomatiška, suteikdama šansą prisijungti, skatindama Turkiją tapti europietiška, demokratiška šalimi. Pastaroji kaip šalis kandidatė yra kviečiama į įvairias tarptautines organizacijas, daro įtaką kitoms šalims, formuojasi geresnis jos įvaizdis (pavyzdžiui, paskutinis Didžiojo dvidešimtuko G20 viršūnių susitikimas vyko Turkijoje, Antalijoje, − aut. past.) Turkija galbūt net labai ir nenusimintų netapusi ES nare, tačiau įsivaizduokite, jei pavyktų pagaliau gauti bevizį režimą 75 milijonams turkų ir dar 23 milijonams nuo karo bėgančių sirų. Argi tai nebūtų puikus sandėris?“, − retoriškai klausia tarptautinių santykių ekspertas.
Kartu – saldu
Būtent taip G. Zacharievas apibūdina Turkijos ir Bulgarijos politinius santykius. Nors oficialiai Bulgarijos Vyriausybė palaiko Turkijos norą prisijungti prie Europos Sąjungos, tačiau tarp kaimynių nuolat tęsiasi įvairūs nesusipratimai. Itin nacionalistinės ir radikalios politinės partijos, tokios kaip „Ataka“, visuomenėje kelia erzelį dėl didžiausios Bulgarijos tautinės mažumos – turkų.
Mečetės Stambule interjeras. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
„Nacionalistai nenori net pagalvoti, kad ši didelė musulmoniška šalis, mūsų kaimynė, prisijungtų prie ES. Turkijos ekonomika ir gyventojų skaičius dešimt kartų didesni nei Bulgarijos, jos įsiliejimas į bendrą ES rinką tokių pažiūrų asmenis paprasčiausiai gąsdina. Šioje situacijoje žaidžiama žmonių istorine atmintimi, kuomet Bulgarija net penkis šimtmečius buvo okupuota Osmanų imperijos. Neva, turkų tautinei mažumai atstovaujanti DPS partija greitai ims valdyti visą mūsų šalį, todėl šiukštu nereikia už ją balsuoti“, − pasakoja G. Zacharievas.
Tiesa, jaunas specialistas iškart atkreipia dėmesį, kad tokioms manipuliacijoms lengviau pasiduoda neišsilavinę, mažiau galimybių turintys, vyresnio amžiaus bulgarai, didžiąją gyvenimo dalį nugyvenę komunistiniame režime.
„Tiek aš pats, tiek mano pažįstamų jaunų žmonių ratas neturime nieko prieš šią tautą. Kartu gyvename daugybę amžių, esame vieni prie kitų pripratę. Aš pats dažnai keliauju į Turkiją, bendrauju su turkais. Mane žavi jų gebėjimas prisitaikyti. Pavyzdžiui, didžiausiame Stambulo turguje visiškai įprasta, kad prekeiviai kalba šešiomis kalbomis. Kartais juokauju, kad mūsų politikai, užuot kėlę erzelį, galėtų iš jų šio bei to pasimokyti“, − šypsosi G. Zacharievas.
Turkiški prieskoniai, aitrinantys skaudžias Europos žaizdas
Turkiški prieskoniai. Luko Budismaierio nuotr. (stocksnap.io)
Ne tik tarptautinės politikos eksperto įžvalgos, bet ir keletas kitų turkiškos kasdienybės aspektų verčia susimąstyti, ar Turkija tikrai kada nors bus Europos Sąjungos nare.
Islamas. Turkija yra musulmoniškas kraštas ir būtent tai sukelia nemažai prieštaravimų eilinių europiečių galvose. Islamas kelia daug klausimų, ypač po tragiškų kruvinojo penktadienio įvykių Paryžiuje. Socialiniuose tinkluose netruko suvešėti islamofobija, į vieną masę suplakanti musulmonus, Islamo valstybės kovotojus ir į Europą plūstančius karo pabėgėlius. Kyla pagrįstų abejonių, ar krikščioniškoji Europa pasirengusi susilieti su kito tikėjimo kultūra.
Žmogaus teisės. Vienos pamatinių ES vertybių yra demokratija, žmogaus teisės ir laisvės nevaržomai reikšti savas mintis. Deja, tačiau Turkija tuo pasigirti negali. Demokratija čia greičiau imituojama, o dėl savo darbą dirbusių žurnalistų įkalinimo Turkija netgi vadinama didžiausiu pasaulio kalėjimu žurnalistams.
Turkijos agresyvumas išryškėja ir kalbant apie nuo 1974-ųjų okupuotą Kipro dalį. Nors Europos Sąjunga nuolat ragina išvesti kariuomenę, Turkija tokius raginimus tiesiog ignoruoja.
Turkijoje gyvenančios kurdų tautinės mažumos noras sukurti savą valstybę taip pat yra skaudžiai numalšinamas. Nors ir stengiasi atrodyti europietiška ir demokratiška, tačiau Turkijos-agresorės įvaizdis pakankamai gilus.
Socialinė atskirtis. Turkija yra didžiulių socialinių skirtumų kraštas. Stambule gyvena tik šiek tiek mažiau milijardierių nei Niujorke, Londone ar Maskvoje, visgi likusi šalis skurdi – daugiau nei 16 proc. turkų apskritai gyvena žemiau skurdo ribos. Retorinis klausimas, ar Europa pasirengusi priimti tiek potencialių socialinės paramos prašytojų.
O ką apie Turkijos norą tapti Europos Sąjungos nare manote Jūs? Parašykite komentaruose.
Virginija Pupeikytė-Dzhumerova
-
- Europiečiai būgštauja, kad į ES priėmus musulmonišką šalį, štai tokios mečetės taps europietiško kraštovaizdžio norma. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Garbės sargybinis, saugantis Dolmabahçe rūmus Stambule kelia ir žavesį, ir baimę. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Turkiški prieskoniai. Luko Budismaierio nuotr. (stocksnap.io)
-
- Dar plaukiant Bosforo sąsiauriu darosi aišku, kad artėjame prie musulmonišo krašto. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Tarptautinių santykių eksperto Georgi Zacharievo nuomone, Turkija niekada taip ir netaps Europos Sąjungos šalimi. Asmeninio archyvo nuotr.
-
- Stambulas – patrauklus ir keliauti patogus Turkijos miestas. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Didžiausiame Stambulo turguje Kapalıçarşı prekeiviai dažniausiai laisvai kalba šešiomis kalbomis. Įsigyti kilimą gali pakviesti ir lietuviškai! Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Europą ir Aziją jungiantis Bosforo tiltas Stambule. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Mečetės Stambule interjeras. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Minaretų bokštai Stambule. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
-
- Stambulo miesto savivaldybės pastatas. Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos asmeninio archyvo nuotr.
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Turkija Europos Sąjungoje. Realu?”
[…] „Turkija Europos Sąjungoje. Realu?“ tarptautinių santykių ekspertas dalijasi savo nuomone apie Turkijos narystės […]
PatinkaPatinka