Lietuvė pasakoja apie šalį, kurioje kas trečias gyventojas − pabėgėlis
Lina Motužytė į Jordaniją išvyko pagal Europos savanorių tarnybos projektą, nuotr. iš asm. albumo
Nedidelė, vos trečdaliu už Lietuvą plotu didesnė Jordanija kartais vadinama „Arabiškąja Šveicarija“. Sakoma, kad jeigu jau ten tvarka sugriūtų, Artimuosiuose Rytuose visiškas chaosas prasidėtų. Nepaisant skambios metaforos, šalis turi problemų. Šiuo metu Jordanijos politiniam stabilumui grėsmę kelia milžiniški pabėgėlių skaičiai. 2-iejų milijonų palestiniečių pabėgėlių gretas nuo 2011 m. papildė 620 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos. Jordanija laikoma šalimi, kurioje kas trečias gyventojas yra pabėgėlis.
Nepriklausoma organizacija „The Council on Foreign Relations“ skelbia, kad pabėgėlių antplūdis kelia grėsmę šalies ekonomikai. Nuo 2011 iki 2014 m. didelės koncentracijos pabėgėlių iš Sirijos vietovėse nedarbo lygis išaugo nuo 14 proc. iki 22 proc. Iki šiol daugiau nei 1 500 jordaniečių prisijungė prie Islamo valstybės. Jordanijos karalystėje dislokuota 1 700 Jungtinių Amerikos Valstijų kareivių, bet Jordanija toliau prašo didesnės pagalbos.
Kaip atrodo gyvenimas visiškai šalia karinių konfliktų esančioje šalyje, papasakojo Jordanijoje jau beveik 3 mėnesius su pabėgėliais dirbanti lietuvė Lina Motužytė. Mergina į Jordaniją išvyko pagal Europos savanorių tarnybos projektą.
Baisiausia pereiti gatvę
Sirės mokytojoms suruošė pietus, nuotr. iš asm. albumo
„Jordanijoje jaučiuosi saugiai. Labiausiai nerimauju eidama per gatvę, nes kelyje čia jokios taisyklės negalioja. Kai reikia kirsti 4 juostų kelią, tai tiesiog einu, tą akimirką geriau net negalvoti“, − pasakoja Lina, paklausta, kas Jordanijoje jai kelia didžiausią nerimą.
Toks atsakymas mane nustebina, tad klausimą sukonkretinu iki terorizmo atakų pavojaus ir Lina vėl patikina, kad šiuo metu ji jaučiasi saugiai. „Gyvenimas čia vyksta pilnu tempu, žmonės eina į renginius, barus, klubus ir panašiai. Jordanija palaiko stabilumą šiame regione. Jeigu ši šalis sugriūtų, tada tikrai būtų viskas“, − tikina lietuvė.
Lina Motužytė, nuotr. iš asm. albumo
Pasidaro įdomu, kaip susiklostė tokia situacija, kad kol kaimyninėse šalyse siaučia konfliktai, Jordanijoje išlieka ramybė. Pašnekovė mano, kad tai gali būti karaliaus įtaka. „Karalius ir visa karališkoji šeima turi didelės įtakos išlaikyti esamą situaciją. Jie pakankamai modernūs ir vakarietiški, palaiko glaudžius santykius su Vakarais ir Amerika. O žmonės labai palaiko karalių, jie sutinka su viskuo, ką jis daro. Bet kur, net ir kebabinėje, galima pamatyti buvusio, esamo ir būsimo karaliaus nuotraukas“, − apie karaliaus indėlį taikos palaikymui kalba Lina.
„Karalius čia nėra diktatorius, čia jis matomas kaip geradarys, kuris stengiasi palaikyti tvarką. Kai jordaniečiai mato, kas dedasi aplinkui, tvarka pasidaro labai svarbus ir vertinamas dalykas“, − karaliaus palaikymo priežastį paaiškina pašnekovė.
Pabėgėliai – visuomenės dalis
Pakeliui einant į svečius pas sires, nuotr. iš asm. albumo
„Apie pabėgėlius Jordanijoje nesu girdėjusi nieko blogo, nes didžioji pabėgėlių dalis čia gyvena jau ilgą laiką ir jie tapo visuomenės dalimi, tik galbūt ne visada visateise“, − aiškina savanorė Lina.
Mergina papasakoja, kad dauguma pabėgėlių stovyklų Jordanijoje yra labai senos. Pavyzdžiui, stovykloje, kurioje dirba ji pati, pabėgėliai gyvena nuo 1968 m. Tos stovyklos, pasak jos, jau yra virtusios ištisomis gyvenvietėmis. Susidarė ištisi pabėgėlių kaimai su įprasta gyvenvietėms infrastruktūra ir institucijomis. Stovyklose-gyvenvietėse yra mokyklos ir parduotuvės. Pabėgėliai ten gyvena normalų gyvenimą, važinėja į sostinę, uždarbiauja. Tiesa, pabėgėlių gyvenvietės išlieka labai skurdžios, trūksta vandens, žiemą ten ypač prastai, nes namų sienos plonos, daug kur nėra langų.
Įdomu tai, kad pabėgėliai iš Palestinos atvažiavę iki 1948 m. – pirmoji pabėgėlių banga, yra laikomi Jordanijos piliečiais. Jie gavo Jordanijos pilietybę ir nacionalinį numerį, kuris suteikia teisę į visas socialines garantijas. Bet tie, kurie atvyko vėliau, gavo tik laikinąjį pasą, bet negavo šalies pilietybės. Pasak pašnekovės, tai sukelia daug problemų. Valstybė nefinansuoja jaunuolių studijų, jie negali dirbti valstybinėse tarnybose, negali susirasti gerai apmokamo darbo. Dirba dažniausiai pavienius darbus be socialinių garantijų.
ISIS vertinama neigiamai
Akimirkos iš savanorystės veiklos, nuotr. iš asm. albumo
Lina sako, kad labiausiai ją piktina Europoje vyraujantis požiūris į arabus. „Europoje daug neigiamų nuomonių, iki suabsoliutinimo, kad arabas lygus teroristui. Bet teroristu gali būti bet kas. Labai abejoju, ar Breivikas Norvegijoje buvo musulmonas. Ar Amerikoje susišaudymų metu dažniausiai musulmonai šaudosi? Idiotų, kurie tampa teroristais, yra visur“, − sako pašnekovė.
Ji tikina, kad radikalizacijos problema Jordanijoje nėra kažkuo aktualesnė nei toje pačioje Sirijoje ar Europoje. „Na gal Pietų Sirijoje jie labiau radikalesni, bet dauguma ISIS kovotojų yra atvykę iš kitų šalių. Jie supranta, kad žmonės iš Sirijos bėga nuo karo ir tai, ką daro ISIS, atsiliepia visam arabų pasauliui – gyvenantiems ne tik Arabijos pusiasalyje, bet ir Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Čia visi supranta, kad dėl ISIS išpuolių neigiamas požiūris krenta ant jų visų, todėl jie labai neigiamai žiūri į visas tas teroristines organizacijas“, − sako pašnekovė. Dar priduria, kad pritariančių Islamo valstybei greičiausiai yra ir čia, bet su tokiais bendrauti jai neteko.
Europa nepasiruošusi
Akimirkos iš savanorystės veiklos, nuotr. iš asm. albumo
„Dabartiniai pabėgėlių skaičiai Europoje – precedento neturintis įvykis ir atrodo, kad Europa neturi plano, kaip elgtis su šiais imigrantais, todėl dėl to kyla daug problemų. Europa nepasiruošusi, o Jordanija jau išgyveno kelias dideles pabėgėlių bangas. Daugelis pabėgėlių čia gyvena jau nuo seno ir yra prisitaikę, todėl Jordanijoje į pabėgėlius nereaguojama taip sureikšmintai, kaip Europoje“, − visuomenės požiūrį į pabėgėlius pateikia Lina.
Mergina, kartu su kitais 15 savanorių, pabėgėlius moko anglų kalbos pagrindų. Lina dirba dviejose vietose: pabėgėlių stovykloje, kurioje dirba su paaugliais iki 16 metų, ir neturtingo Amano miesto rajono Sahab bendruomenės centre, kuriame moko dar jaunesnius vaikus.
„Pabėgėlių stovyklose dauguma yra susitaikę, kad jų gyvenimas bus čia, bet taip pat labai daug yra norinčių siekti kažko daugiau. Yra daug jaunuolių, norinčių mokytis, bet neturinčių tam galimybių. Aš jaučiu, kad galiu prisidėti paskatinti jų norus. Labai stengiuosi juos skatinti, manau, kad pamokomis labai prisidedu prie to.
Viena iš jautrių istorijų, kuriomis Lina pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“:
Lina su savo moksleiviais, nuotr. iš asm. albumo
„Kai užtenka kelių žodžių. Vienoje gan senoje pabėgėlių iš Palestinos stovykloje neseniai prisijungiau prie kolegos, dirbančio su berniukais. Tai yra, mokančio juos anglų kalbos pagrindų. Berniukai – „geriausio“ amžiaus, tai yra 12-14 metų, todėl nenuostabu, kad būna pasitaiko visko. Plius, jie keičiasi taip dažnai, kad kiekvieną kartą turime naujų veidų. Taigi, kartą dėl kelių „kietuolių“ kilo chaosas ir nusprendėme nutraukti pamoką. Buvo pikta ir kartu labai gaila, nes pirmoje eilėje mačiau sėdintį paauglį, kuris ne tik viską konspektavo, bet ir mums padėdavo šiek tiek pavertėjaudamas. Tuo pačiu pastebėjau, kad į pamokos vidurį atėjus keliems berniukams ir šis ėmė blaškytis, plepėti, nebesusikaupti. Labai gaila, nes gabus vaikas ėmė pasiduoti kitų įtakai. Taigi, po pamokos pasikviečiau trumpam pokalbiui. Tikrai trumpam.
– Ali, tu esi gabus ir jei pasistengsi, tikrai išmoksi anglų kalbą. O tuomet ir darbą geresnį susirasi užaugęs.
– Lina, aš noriu būti lėktuvo pilotu.
– Jei labai nori, ir būsi. Tik turi stengtis ir dirbti. Aš tikiu, kad tu gali.
Atrodo, nieko tokio nepasakiau, bet mačiau, kaip vaiko akys žybtelėjo, kaip ėmė dar labiau stengtis ir kitus drausminti. Ir kažkaip toks geras jausmas, nes iki šiol pamenu, kaip mane keli žodžiai įkvėpė vaikystėje ir kokią įtaką siekiant tikslo turėjo. Aišku, jo situacija visai kitokia, bet… o gal tikrai vieną dieną Ali pilotuojamu lėktuvu skrisim.“
Gabija Karlonaitė
-
- Lina Motužytė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Pakeliui einant į svečius pas sires, nuotr. iš asm. albumo
-
- Akimirkos iš savanorystės veiklos, nuotr. iš asm. albumo
-
- Lina Motužytė į Jordaniją išvyko pagal Europos savanorių tarnybos projektą, nuotr. iš asm. albumo
-
- Lina su savo moksleiviais, nuotr. iš asm. albumo
-
- Sirės mokytojoms suruošė pietus, nuotr. iš asm. albumo
-
- Akimirkos iš savanorystės veiklos, nuotr. iš asm. albumo
-
- Bendruomenės centras, kuriame savanoriai dirba su pabėgėlių vaikais, nuotr. iš asm. albumo
-
- Projekto savanoriai, nuotr. iš asm. albumo
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Lietuvė pasakoja apie šalį, kurioje kas trečias gyventojas − pabėgėlis”
[…] Lietuvė pasakoja apie šalį, kurioje kas trečias gyventojas − pabėgėlis […]
PatinkaPatinka