Vos pagonybės atsikračiusi Lietuva mąstė moderniau už šiandieninę

Alexo Garlando / Flickr nuotr.

Prieglobsčio nuo karo besidairantis žmogus ar besimeldžiantis musulmonas – potencialus teroristas, homoseksualas – „kitos veislės“, tualetu atsiduodantis juodaodis, Lietuvą nuo gėjų gelbstintis parlamentaras… Arba svetingai kitataučiams ir kitatikiams atvertos sienos, katalikų ir stačiatikių teisės – lygios, turtas ir asmuo – neliečiami, moterų negalima ištekinti prieš jų valią. Viskas – apie Lietuvą, tik kas – apie viduramžių kraštą, o kas – apie Europos Sąjungos (ES) narę? Kaip nutiko, kad vieną moderniausių teisynų dar XVI amžiuje sukūrusi valstybė po pusės tūkstantmečio turi iš naujo mokytis tolerancijos?

Lietuva anuomet buvo neįprasta vieta Europoje. Žemyno vakaruose ir pietuose viešpatavo krikščionys, o rytuose viršų po truputį ėmė islamas. Tuo metu pagoniškas mūsų kraštas buvo kur kas tolerantiškesnis ir puoselėjo įvairovę, ypač religiniu požiūriu (vokiečių ordinams tai buvo svetima – nukariautos žemės buvo verčiamos krikštytis). „Nedraudžiu krikščionims tikėti dievu pagal savo tradicijas, rusams – pagal savo, lenkams – pagal savo, o mes garbinsime dievą pagal savo papročius‟, – skelbė didysis kunigaikštis Gediminas.

Johno Duffy / Flickr nuotr.

Johno Duffy / Flickr nuotr.

Deja, ilgainiui situacija prastėjo – valdovai laikėsi vis konservatyvesnių nuostatų, kol XX amžiuje, Lietuvai tapus sekuliarios SSRS dalimi, buvo pasiektas dugnas. Tikėjimas buvo netoleruojamas, religingi ir išsilavinę žmonės buvo tremiami. Lietuvos didžiojo muftijaus ir šalies musulmonų lyderio Ramadano Yaqoobo žodžiais, iki tol veikė 25 totorių mečetės, o šiandien likusios vos trys, visos – ne sostinėje, o tokiose nedidelėse gyvenvietėse, kaip Keturiasdešimties Totorių kaimas.

Politikams įvairovė – svetima

Jau ne pirmą mėnesį verdančios diskusijos, kiek Lietuva galėtų priimti pabėgėlių ir ar apskritai pasirengusi dalintis šia našta su kitomis ES narėmis, – tik dar vienas patvirtinimas, kad mūsų šaliai nejauku globaliame pasaulyje, kur greta gyvena budistai, musulmonai, katalikai, homoseksualai, neįgalieji, buvę narkomanai, senjorai… Kai kuriems politikams, net pasaulinio lygio žvaigždėms, jau nekalbant apie eilinius žmones – ypač nejauku.

Neseniai tai garsiai pripažino Seimo narė liberalė Dalia Teišerskytė. „Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės, o man teko sėdėti tarp negro ir klozeto, t.y. afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai“, – Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje vieną komandiruotę prisiminė ji.

AK Rockefeller / Flickr nuotr.

AK Rockefeller / Flickr nuotr.

Žurnalistams patikslinusi, esą kaimynas buvo neblaivus ir apsišlapinęs, vėliau parlamentarė atsiprašė dėl tokių žodžių ir savo paskyroje „Facebook‟ net paviešino keletą nuotraukų, liudijančių jos toleranciją kitų rasių žmonėms.

Kita Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė interneto folkloro heroje tapo, kai „Facebook‟ pasidalijo oro uoste besimeldžiančio musulmono nuotrauka ir komentaru: „Laukiu sodinimo į lėktuvą Vašingtonas-Frankfurtas. Priešais mane jaunas vaikinas meldžiasi atsisukęs į Meką. Viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.“

Dar vienas konservatorius Kęstutis Masiulis, užvirus diskusijai dėl pabėgėlių, „Facebook‟ retoriškai pasvarstė: „Žmogų iš Afrikos nėra sunku perkelti. Bet kaip iš žmogaus iškelti Afriką?“ O bene aršiausias kovotojas su seksualinėmis mažumomis Lietuvoje parlamentaras Petras Gražulis liūdnai pagarsėjo „skrydžiu‟ ir šūksniais „Už Lietuvą, vyrai!‟ per Vilniuje vykusias eitynes „Baltic Pride‟.

Homoseksualai tam tikra prasme sudrebino ir tarptautinio masto atlikėjo „Ten Walls‟ (Marijaus Adomaičio) karjerą. Birželio pradžioje jis homoseksualus apibūdino kaip „kitos veislės“, lygino su pedofilais, nostalgiškai prisiminė „gerus 90-uosius“, kai esą su „kitos veislės veikėjais“ buvo tvarkomasi, kaip pridera. Kilus gerbėjų pasipiktinimui (visų pirma – Vakaruose), atlikėjas paskubėjo savo įrašą ištrinti ir atsiprašyti. Bet festivalių rengėjai suskubo atšaukti lietuvio pasirodymus.

Nepaisant prieštaringos reakcijos, ne sykį pačiame Vilniaus centre vyko skinų ir kitų nacionalistiškai nusiteikusių žmonių eitynės, kuriose buvo skanduojama „juden raus“, „Lietuva lietuviams“ ir panašūs šūkiai.

Garry Knighto / Flickr nuotr.

Garry Knighto / Flickr nuotr.

Kunigaikščiai buvo svetingesni

Žinant Lietuvos istoriją, tokie vieši komentarai ir skanduotės verčia kilstelėti antakius. „Kiekvienam geros valios žmogui atidarome [savo] kraštą, valdas ir [visą] karalystę‟, – dar 1323-aisiais įvairių Europos miestų gyventojams rašė Lietuvos didysis kunigaikštis, Vilniaus įkūrėjas Gediminas. Jis kvietė riterius, pirklius, gydytojus, krautuvininkus ir amatininkus, žadėdamas skirti žemės, iš žemdirbių kurį laiką neimti mokesčio, o iš pirklių – rinkliavų ir muitų.

Vytautas Didysis ne tik kvietė – po žygio į Aukso Ordos stepes atsivedė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų ir apie 380 karaimų šeimų, suteikė jiems privilegijų, skyrė žemės ir leido turėti savivaldą, jau nekalbant apie arabiškų rašmenų naudojimą. Diplomatės Halinos Kobeckaitės teigimu, „visi, norintys patekti į Trakų pilį, turėdavo pereiti per Karaimų gatvę, o vėliau – per tiltą. Buvo manoma, kad tai suteikia Vytautui apsaugą nuo užpuolikų ar piktadarių.“

Totorių gyvenami kaimai puslankiu turėjo saugoti Trakus ir Vilnių nuo priešų. Jie klestėjo – valdė žemių, užsiėmė prekyba, ėjo pareigas valstybės tarnyboje, bet pagrindinė veikla buvo karyba – itin narsūs ir ištikimi šios tautos vyrai sudarė Vytauto asmeninę sargybą, dalyvavo Žalgirio mūšyje. Islamą išpažįstančių totorių Lietuvoje iki šiol gyvena keli tūkstančiai, o karaitų tikėjimo karaimų – bemaž 300.

Naughton / Flickr nuotr.

Naughton / Flickr nuotr.

Dar gausiau Lietuvoje gyventa žydų. XIV amžiuje atklydus pirmiesiems žydų aškenazių prekeiviams iš Vokietijos, Silezijos ar Bohemijos, Vytautas Didysis suteikė jiems privilegijų. Lietuvos Didžiojon Kunigaikštystėn (LDK) kraustėsi ir nuo persekiojimų bėgantys, geresnio ir ramesnio gyvenimo ieškantys ar iš Vakarų Europos miestų išvaryti, o gal – ir iš Raudonosios Rusios atvykę žydai.

XVIII amžiuje privilegijos jiems buvo teikiamos siekiant atgaivinti dėl demografinių nuostolių ir politinių suiručių smukusį miestų ūkinį gyvybingumą. Kai kur žydai skaičiumi ėmė lenkti krikščionis, tokia tendencija išliko iki tarpukario. Miestuose jie sudarė 10 proc. gyventojų, o Kalvarijoje – net 70 proc., Ukmergėje – daugiau nei 50 proc., Kupiškyje – 53 proc. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje be Vilniaus krašto gyveno 154 tūkst. žydų, dabar – vos 4 tūkst. (dauguma žuvo per Holokaustą, kiti išvažiavo į naujai susikūrusią Izraelio valstybę).

Trečiasis Lietuvos Statutas prieš restauraciją, silutesmuziejus.lt nuotr.

Trečiasis Lietuvos Statutas prieš restauraciją, silutesmuziejus.lt nuotr.

Aplenkė net vakariečius

Nors tik XIII amžiuje Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę, o apsikrikštijome dar vėliau – paskutinieji Europoje, greitai LDK greitai perėmė lotyniškosios kultūros vertybes ir galėjo pasigirti bent kai kuriose srityse pasivijusi ar net pralenkusi aplinkinius kraštus. 1529-aisiais paskelbtas pirmasis šalies teisynas – Lietuvos Statutas, kurį galima laikyti konstitucija, civiliniu ir baudžiamuoju kodeksu, kaip yra sakęs profesorius Alfredas Bumblauskas, tam tikrais aspektais buvo modernesnis net už taikytuosius Vakaruose. Mat pirmieji sukūrėme analogų neturėjusią teisės sistemą, kuri jau viduramžiais draudė nepilnamečiui skirti mirties bausmę ar už nusikaltimą prieš moterį reikalauti didesnės išpirkos.

Ano meto Vakarų Europos universitetus baigusių lietuvių teisininkų parengtas Statutas Lietuvą pavertė teisine valstybe. Ligtolinė lietuvių teisė buvo nerašyta ir rėmėsi vietos papročiais bei sprendimą priimančio asmens nuožiūra. Įvairiose vietose ji skyrėsi, nuolat keitėsi ir buvo sunkiai prognozuojama. Nors ir vėluodama, besivystanti valstybė pajuto poreikį paprotinę, privilegijų ir bažnytinę teisę pakeisti rašytiniu kodeksu. Stiprėjant ūkiui, plečiantis amatams ir prekybai, jo reikėjo valdymui centralizuoti bei politinei vienybei stiprinti.

Trečiasis Lietuvos Statutas po restauracijos, silutesmuziejus.lt nuotr.

Trečiasis Lietuvos Statutas po restauracijos, silutesmuziejus.lt nuotr.

Pirmasis (iš viso buvo trys) Statutas buvo rengiamas humanistinės Renesanso epochos dvasioje. Jame atsispindėjo naujos idėjos: buvo draudžiama skirti mirties bausmę nepilnamečiams, sulygintos katalikų ir stačiatikių teisės. garantuota piliečių, turto ir asmens neliečiamybė (įtvirtintas principas nieko nesuimti be teismo sprendimo), numatytos griežtos bausmės už nepagrįstą įskundimą, drausta laisvą žmogų paversti vergu. Tiesa, kartu įteisinta baudžiava (valstiečių asmeninė priklausomybė nuo žemvaldžio) ir monarchija, tačiau didžiojo kunigaikščio valdžia apribota. Bet valstiečiai, sudarę didžiumą visuomenės, galėdavo liudyti, prisiekti kartu su savo ponais, dalyvauti bylose.

Statute buvo aptartos moterų teisės – pirmą kartą feodaliniuose Europos teisynuose. „Mes patys ir mūsų įpėdiniai turime kunigaikščių ir ponų našles, kunigaikštytes – paneles bei merginas užlaikyti prie jų laisvių, o prievarta be jų valios už nieko neturime jų ištekinti; tik kiekvienai jų pasitarus su savo bičiuliais, galima tekėti už to, už kurio panorės“, – buvo rašoma Statute. Iki tol išpirkos už nusikaltimus prieš moteris buvo dvigubai didesnės nei prieš vyrus, mat seniau jos, kaip lengviau pažeidžiamos, buvo labiau saugomos ir gerbiamos, o dokumentas išpirkas sulygino.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

3 nauji atsakymai į “Vos pagonybės atsikračiusi Lietuva mąstė moderniau už šiandieninę”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: