Žymūs vyrai pasakoja smurto prieš moteris istorijas

Projekto "Mūsų daug" dalyviai skaito smurto prieš moteris istorijas

Projekto “Mūsų daug“ dalyviai skaito smurto prieš moteris istorijas

#MUSUDAUG – komandos „Moterys kalba“ inicijuotas ir sukurtas projektas, skirtas Tarptautinei smurto prieš moteris panaikinimo dienai paminėti. Lapkričio 25 d. prasidėjo 16 dienų, skirtų atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad smurtas prieš moteris mūsų visuomenėje vis dar labai paplitęs reiškinys ir mes, visuomenė, savo iniciatyvumu galime pakeisti esamą situaciją.

Apie #MUSUDAUG ir visuomenės dėmesio sulaukusį socialinį eksperimentą pasakoja viena iš komandos „Moterys kalba“ iniciatorių Monika Juodpusienė.

– Papasakok, kam ir kaip kilo projekto #MUSUDAUG idėja?

Monika Juodpusienė, nuotr. iš asm. albumo

Monika Juodpusienė, nuotr. iš asm. albumo

– Mūsų komanda „Moterys kalba“, kurioje šiuo metu esame 5 moterys, susibūrė ir savo veikla pradėjo nuo moteriško stand up’o. Tiesiog norėjome garsiai kalbėti apie tai, kas svarbu moterims ir kas dėl neaiškių priežasčių tapo tabu. Augant mūsų populiarumui socialiniame tinkle „Facebook“ norėjosi daryti daugiau prasmingų darbų. Pradėjome prašyti mūsų „Facebook“ sekėjų dalintis savo gyvenimų istorijomis. Iš pradžių teiravomės apie įdomiausias meilės istorijas, vėliau apie vaikystę ir santykius su tėvais. O galiausiai sukaupėme drąsą ir prisilietėme prie skaudžios ir kur kas jautresnės temos. Paprašėme moterų ir merginų pasidalinti istorijomis apie seksualinę prievartą. Net pačios nesitikėjome tokio atvirumo – sulaukėme net 25 istorijų, iš kurių net 19 buvo įvykusios artimoje aplinkoje. Pasipasakojusios moterys ir jų istorijos sulaukė daugybės komentarų, supratimo, padrąsinimo.

Tačiau mums atrodė, kad nepakanka pasidalinti šiomis istorijomis tik „Facebook“ paskyroje. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau laiko skiria tekstų, kuriuos sudaro daugiau nei keli sakiniai, skaitymui. Ilgai mąstėme, kokiu formatu galėtume žinutę apie šių moterų ir merginų drąsą paskleisti dar plačiau. Nusprendėme nufilmuoti socialinį eksperimentą.

Ilgai mąstėme, permąstėme ir diskutavome apie tai, koks turėtų būti mūsų videosiužetas. Galiausiai nusprendėme kviesti vyrus skaityti moterų istorijas. Siekėme sugriauti stereotipą, kad vyrams šios problemos nerūpi, kad jiems tai neįdomu ir jų neliečia. Dažnai diskusijose apie seksualinį smurtą jaučiamas tik moterų įsitraukimas: moterys pasisako, moterys dalinasi patirtimi… Mes norėjome praplėsti ir į plačios visuomenės lygį iškelti diskusiją apie šią opią socialinę problemą. Tai nėra tik moterų problema, apie kurią užtenka mums, moterims, savam būrelyje negarsiai pasikalbėti.

– Kokios reakcijos sulaukėte po siužeto pasirodymo?

– Sulaukėme labai daug vyrų atsiliepimų „Youtube“ paskiroje. Manau, kad tai yra labai geras ženklas, nes jie kalba, diskutuoja, piktinasi bei reiškia jausmus ir mąsto apie tai. O labiausiai džiaugiamės, kad sulaukėme laiškų iš pasipasakojusių moterų, kurios džiaugiasi, kad buvo drąsios – pasidalino savo patirtimi ir tiki, kad tai padės kitoms moterims nejausti gėdos ir nekaltinti savęs dėl įvykių.

– Ar šis eksperimentas veda kur nors toliau?

Richardas Jonaitis, "Mūsų daug" projekto stopkadras

Richardas Jonaitis, “Mūsų daug“ projekto stopkadras

– Vienas mūsų iš tikslų – paskatinti atvirą diskusiją apie smurtą prieš moteris. Tikime, kad drąsus ir viešas pokalbis apie seksualinį smurtą paskatins nukentėjusias moteris pranešti apie patirtą smurtą atitinkamoms institucijoms ir aukų paramos tarnyboms.

Taip pat dirbame su nauja platforma, kurioje seksualinį smurtą patyrusios moterys galėtų vienos kitoms padėti. Visgi, dar nenoriu apie tai daug pasakoti, nes šiuo metu šis mūsų projektas pradinėje stadijoje.

– Ar pastebėjote, kokių socialinių grupių moterys pasakojo savo istorijas? Ar galima daugumą jų apibrėžti pagal amžių, išsilavinimą, pajamas, gyvenamąją vietą?

– Šis projektas mums pačioms padėjo paneigti visus stereotipus apie seksualinę prievartą. Tai nėra problema, kylanti iš tam tikro socialinio sluoksnio. Mes negalime išskirti jokios specifinės grupės, kuri būtų paliesta stipriau.

– Ar bandėte kalbėtis policija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie šią problemą? Kokia jų reakcija? Nenori prisidėti prie jūsų darbų?

– Mes tiesiogiai nė į vieną iš šių institucijų nesikreipėme, bet jei siūlys bendradarbiavimą, neatsisakysime. Tiesiog dar sykį noriu priminti, kad dauguma istorijų, kurias gavome ir kurias atskleidėme, yra įvykusios seniai. Tad nėra taip, kad moteris šiuo metu patiria seksualinį smurtą, o mes filmuką kuriame vietoj to, kad atitinkamoms tarnyboms praneštume.

– Gal gali papasakoti daugiau apie siužetus? Minėjai, kad filmavote vyrus, nes norėjote parodyti, jog tai nėra vien moterims rūpinti problema. Tačiau jūs filmavote ne gatvėje sutiktus, bet visuomenėje žinomus vyrus. Kodėl?

Andrius Mamontovas, "Mūsų daug" projekto stopkadras

Andrius Mamontovas, “Mūsų daug“ projekto stopkadras

– Pasirinkome garsius vyrus, nes norėjome, kad mūsų skleidžiama žinia pasiektų kuo platesnę ir įvairesnę auditoriją − tiek amžiumi, tiek interesais. Kaip minėjau, seksualinis smurtas nėra būdingas tik tam tikram socialiniam sluoksniui. Žinojome, kad žmonėms bus kur kas smalsiau pažiūrėti, apie ką kalba Andrius Mamontovas ar Andrius Užkalnis, ir taip smalsumas mums padės perteikti labai svarbią žinutę.

Andrius Užkalnis, "Mūsų daug" projekto stopkadras

Andrius Užkalnis, “Mūsų daug“ projekto stopkadras

– Bet, tarkim Andrius Užkalnis nėra vienprasmiškai vertinamas. Nebijojote, jog bus priešinga reakcija iš dalies auditorijos?

– A. Užkalnio auditorija yra labai skirtinga nuo kitų vyrų, todėl jį ir pakvietėme į projektą. Baimių neturėjome.

– Nedvejojote, ar auditorija jaus empatiją seksualinę prievartą patyrusioms moterims, kurių istorijas skaito žinomi vyrai?

– Dvejonės ar baimės dėl empatijos neturėjome. Gatvėje sutiktus vyrus mielai nufilmuotume, bet, deja, ši žinutė pasiektų labai mažą auditoriją.

Olegas Surajevas, "Mūsų daug" projekto stopkadras

Olegas Surajevas, “Mūsų daug“ projekto stopkadras

– O kokia buvo vyrų reakcija, kai pasiūlėte dalyvauti?

– Siūlydamos vyrams filmuotis nepasakojome jiems, apie ką mūsų projektas. Sakėme, kad jis susijęs su moterimis ir kova už jas. Bet norėjome kuo natūralesnės jų reakcijos ir jie nežinojo iki pat voko atplėšimo, kokios bus istorijos. Visi vyrai sutiko labai noriai, kai tik išgirdo, kad tai bus socialinis projektas, norėjo prisidėti.

Šarūnas Černiauskas, "Mūsų daug" projekto stopkadras

Šarūnas Černiauskas, “Mūsų daug“ projekto stopkadras

Filmavimui, kuris vyko Nacionalinėje dailės galerijoje, skyrėme vieną dieną. Visi dalyviai atėjo po vieną. Siekėme, jog jie nesusitiktų ir vienas kitam neatskleistų, apie ką kalbame. Tad kiekvieną filmavimą skyrė bent pusvalandis.

Filmavimui neturėjome jokios finansinės paramos, bet mums padėjo labai daug geranoriškų žmonių, kurie suteikė aparatūrą, maisto, pasirūpino grimu. Žmonės buvo labai geranoriški, kai sužinodavo, kad darome socialinį projektą apie seksualinį smurtą.

Povilas Junas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: