Kaip apsaugoti savo duomenis internete?

pexels.com (stokpic.com) nuotr.

pexels.com (stokpic.com) nuotr.

XXI amžiuje nacionalinių vyriausybių slaptosios tarnybos ir informacinės korporacijos turi platų arsenalą įrankių, suteikiančių joms galimybes pasiekti interneto vartotojų asmeninę informaciją ir privačias veiklas.

2013 metais Edwardas Snoudenas, bendradarbiaudamas su dienraščiu „The Guardian“,  paviešino sisteminį nelegalų JAV ir kitų šalių piliečių sekimą ir jų privačių duomenų rinkimą. Nors George‘o Orvelo Didžiajam Broliui prilygstantis seklių tinklas itin pajėgus, yra būdų, padedančių apsaugoti privačią informaciją bei apsunkinti galimybes būti sekamiems. Jeigu dėl asmeninių, politinių ar kitokių priežasčių jaučiatės nejaukiai ir nesaugiai, žinodami, jog dauguma jūsų privačios korespondencijos yra lengvai pasiekiama, galite naudotis įrankiais, kuriuos yra sunkiau „nulaužti“, o jie patys savaime neseka vartotojų.

DuckDuckGo.com

DuckDuckGo.com nuotr.

DuckDuckGo.com nuotr.

Niekam ne paslaptis, jog internetinių paieškų milžinė „Google“ apie mus žino gerokai daugiau nei mūsų mamos. Kiekvieną dieną „Google“ mato, kuo mes domimės ir ko ieškome. „Google“ algoritmai, susumavę mūsų praeities paieškų tendencijas, mums pateikia asmeninius atsakymus į užduodamus klausimus. Duomenų paieškos sistemos ir jose pasirodantys atsakymai turi didelės įtakos mūsų sprendimams.

Duckduckgo.com – alternatyvi internetinių paieškų sistema, kuri nekaupia vartotojų asmeninės informacijos. Ji taip pat nefiltruoja paieškų rezultatų pagal ieškančiųjų profilius ir visiems pateikia vienodą informaciją.

Ši paieškų sistema buvo įkurta 2010 metais. Daugelis pastebi, jog ji primena ankstyvesnę „Google“ paieškos sistemos versiją, kuri nenaudodavo asmeninių filtrų ir nesiūlydavo paieškos užklausų vartotojams dar nepabaigus suvesti užklausos.

DuckDuckGo.com nuotr.

DuckDuckGo.com nuotr.

Duckduckgo.com niekada nepralenks ir neatstos milžinės „Google“. Visgi, jos populiarumas greitai auga. Kompanijos teigimu, jiems reikėjo 1445 dienų sulaukti 1 milijono užklausų per dieną, 483 dienų – 2 milijonų ir tik 8 dienų – 3 milijonų. 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje Duckduckgo sulaukia daugiau nei 9 milijonų užklausų per dieną.

Rise Up

Riseup.net nuotr.

Riseup.net nuotr.

„Google“ galia kyla ne tik dėl paieškų sistemos, bet ir elektroninio pašto „Gmail“. Kompanijos algoritmai mato kiekvieno iš mūsų elektroninio pašto turinį.  Edwardo Snowdeno paviešinti duomenys apie NSA šnipinėjimą atskleidė, jog JAV slaptosios tarnybos informaciją apie privačią korespondenciją gauna ne tik iš „Google“, bet ir iš „Microsoft“, „Yahoo“ ir „Facebook“. JAV, deja, yra ne vienintelė valstybė, siekianti sekti savo piliečius. Jungtinė Karalystė, Kinija, Rusija ir daugelis kitų šalių varžo piliečių laisves ir teises į privatumą dėl nacionalinio saugumo ar kitų priežasčių.

Riseup.net tinklas suteikia saugią alternatyvą siekiantiems išlaikyti savo korespondencijos privatumą ir duomenų apsaugą. Tinklą ir elektroninio pašto sistemą sukūrė Sietle įsikūrusi anoniminė bendruomenė. Įkūrėjų teigimu, jų tikslas – prisidėti prie žodžio laisvės ir laisvos visuomenės, kurioje nebėra baimės dėl saviraiškos laisvės, vystymosi. Jie stipriai oponuoja šalių vyriausybių siekiams sekti savo piliečius ir jų bendravimą.

Riseup.net nuotr.

Riseup.net nuotr.

„Riseup“ yra populiarus tarp įvairių šalių aktyvistų, kovojančių už demokratiją, lygybę, asmens laisves ir teises, savivaldą bei kitas laisvos pilietinės visuomenės vertybes. „Riseup“ veikia bendruomenės principu, tad nauji nariai privalo gauti pakvietimą iš dviejų esamų narių. Kiekvienas, turintis „Riseup“ elektroninio pašto dėžutę, gali sugeneruoti unikalų kodą. Norintiems pirmą sykį prisijungti prie sistemos ir pradėti naudotis elektroniniu paštu reikia dviejų unikalių kodų. Sistema neriboja, kiek vienas vartotojas gali sugeneruoti kodų ir kiek žmonių gali pakviesti.

Tor naršyklės

Torproject.org nuotr.

Torproject.org nuotr.

Interneto naršyklės (ypač „Google Chrome“) ir jose įdiegti įskiepiai taip pat renka duomenis apie vartotojų elgseną ir įpročius. Privatumo apsauga daugumoje naršyklių nėra aukšto lygio − jas nėra sunku „nulaužti“. Tad net jeigu naudojatės „Duckduckgo“ paieškos sistema arba „Riseup“ elektroniniu paštu, jūsų duomenys gali būti nelegaliai prieinami dėl jūsų naudojamos interneto naršyklės saugumo spragų.

Interneto naršyklė „Tor“ yra saugiausia ir daugiausiai privatumo suteikianti. TOR yra „The Onion Router“ akronimas. „Onion routing“ sistema sukurta praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje siekiant apsaugoti JAV slaptųjų tarnybų komunikaciją. Visa informacija, išsiųsta per TOR sistemą, atsitiktiniu ir nenuspėjamu maršrutu keliauja virtualiu tinklu. Žinutė pereidama iš vieno TOR tinkle esančio prietaiso į kitą kaskart yra užkoduojamu nauju duomenų sluoksniu. Informacija, perkeliavusi per tūkstančius prietaisų,  tampa panaši į virtualų svogūną su daugybe sluoksnių. Todėl pašalinimas asmenims ir prietaisams yra labai sunku „nulukštenti“ visus apsauginius sluoksnius, pamatyti apsaugotą informaciją bei duomenis apie jos siuntėjus ir gavėjus.

Torproject.org nuotr.

Torproject.org nuotr.

„Tor“ naršyklės suteikia laivę naršyti internete nepaisant šalyse esančių apribojimų. Nacionalinės ugniasienės yra nepajėgios kontroliuoti ir riboti vartotojų elgesio, nes kiekvienas „Tor“ naudotojas, kas kartą prisijungęs, gauna naują atsitiktinai parinktą IP adresą. Naudodamiesi „Tor“, jūs Kinijoje ar bent kurio kitoje pasaulio šalyje laisvai galite atsidaryti wikipedia.org ar kitas blokuojamas svetaines ir nesibaiminti pasekmių. „Tor“ naršyklę galite parsisiųsti iš www.torproject.org.

Wickr

Wickr.com nuotr.

Wickr.com nuotr.

Ilgą laiką „Skype“ buvo populiariausias tiesioginės komunikacijos įrankis, net tarp žmonių, ieškančių duomenų apsaugos. Dviejų ar daugiau asmenų komunikacija tiesiogiai sujungdavo jų įrenginius. Sekti bendravimą buvo sunku, nes centrinis „Skype“ serveris nebūdavo įtraukiamas perduodant duomenis tarp pašnekovų. Visgi, saugumo spragos ir „Microsoft“ sprendimas įsigyti „Skype“ pamažu pradėjo kelti abejones dėl „Skype“ korespondencijos saugumo ir privatumo.

Šiuo metu saugiausia tiesioginio bendravimo programėlė yra „Wickr“. Ją 2012 metais sukūrė saugumo ekspertai. Techninės „Wickr“ galimybės užtikrina, jog visos perduodamos tekstinės žinutės yra užkoduojamos kelias sluoksniais unikalių duomenų (panašiu principu į „Tor“ sistemą), kurie gali būti iššifruoti tik informacijos gavėjo įrenginyje. Privati informacija negali būti iškoduojama ir sekama iš išorės. Taip pat visos „Wickr“ žinutės automatiškai išsitrina ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų išsiuntimo.

Kompiuterinę „Wickr“ versiją galima parsisiųsti iš www.wickr.com. Taip pat yra „Wickr“ programėlės išmaniesiems telefonams su „Android“ ir „iOS“ operacinėmis sistemomis.

Povilas Junas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: