¡Feliz Navidad!, arba kokios Kalėdos Ispanijoje

Sausio 1-osios pusryčiams tradiciškai valgomos churros con chocolate. Auksės Podolskytės nuotr.

Sausio 1-osios pusryčiams tradiciškai valgomos churros con chocolate. Auksės Podolskytės nuotr.

Visą praėjusių metų šventinį laikotarpį praleidau šiaurinėje Ispanijos dalyje, Santjago de Komposteloje, kur iš viso savanoriavau beveik metus. Šventės buvo kitokios nei Lietuvoje, tačiau ne ką liūdnesnės. Iki visiškos laimės trūko tik sniego ir šeimos.

Prakartėlės beveik kiekvienuose namuose

Vaikų pagaminta prakartėlė. Auksės Podolskytės nuotr.

Vaikų pagaminta prakartėlė. Auksės Podolskytės nuotr.

Artėjančių švenčių dvasią pajaučiau, kai praėjusių metų lapkritį konstravau savo pirmąją Belén. Belén išvertus iš ispanų kalbos reiškia Betliejų, tačiau šiuo žodžiu ispanai taip pat apibūdina prakartėles. Miniatiūrines jų versijas galima rasti kiekvienuose namuose, biuruose, parduotuvių vitrinose ir panašiai. Taigi visą mėnesį kartu su kultūros centro, kuriame savanoriavau, vaikais plušome, nes norėjome laimėti gražiausios Belén konkursą. Nors pergalės nepasiekėme, tačiau buvo labai įdomi patirtis savo rankomis gaminti prakartėlę, o tam prireikė pasitelkti nemažai vaizduotės.

Kas sieja raudonus apatinius ir 12 vynuogių?

Teksto autorė Auksė Podolskytė dešinėje. Asmeninio albumo nuotr.

Teksto autorė Auksė Podolskytė dešinėje. Asmeninio albumo nuotr.

Tam, kad ateinantys metai būtų sėkmingi ir turtingi, Naujųjų metų išvakarėse reikia laikytis dviejų taisyklių – dėvėti raudonus apatinius ir vidurnaktį suvalgyti 12 vynuogių.

Las doce uvas de la suerte (liet. dvylika sėkmės vynuogių) tradicija prasidėjo nuo 1895-ųjų, tačiau įsitvirtino tik 1909 metais. Tradicija iš pažiūros atrodo paprasta – Naujųjų metų naktį su kiekvienu laikrodžio dūžiu suvalgyti po vieną vynuogę. Dvylika dūžių, todėl dvylika vynuogių. Kiekviena iš vynuogių valgoma už kiekvieną būsimų metų mėnesį. Tuos, kurie suvalgo visas vynuoges laiku, kitąmet lydės sėkmė.

Man šis ritualas nepasirodė toks paprastas, nes nusipirkau pernelyg didelių. Taigi draugiškas patarimas – nepirkti didelių, o dar geriau – be sėklyčių. Po vynuogių valgymo ceremonijos, šventė tęsiasi – švenčiama iki pat ryto. Pamiegoję ar tiesiai iš linksmybių, ispanai pirmą naujų metų rytą lekia užkrimsti churros con chocolate (spurgas primenančio skonio lazdelių su karštu šokoladu).

Kalėdinis paštas Santjago de Komposteloje įsikūrė prieš pat katedrą. Auksės Podolskytės nuotr.

Kalėdinis paštas Santjago de Komposteloje įsikūrė prieš pat katedrą. Auksės Podolskytės nuotr.

Tiesa, Ispanijoje yra vienas miestas, kurio gyventojai Naujuosius metus sutinka rugpjūčio mėnesį. Ir taip jau daugiau kaip 20 metų. Viskas prasidėjo 1994 metais, kai mažame Andalūzijos miestuke Berchules, turinčiame 800 gyventojų, dingo elektra. Tąkart šventė buvo nukelta į rugpjūtį. Tradicija prigijo ir vasaros pabaigoje švenčiama iki šiol.

Kas neša dovanas?

Baskų Kalėdų Senelis. Auksės Podolskytės nuotr.

Baskų Kalėdų Senelis. Auksės Podolskytės nuotr.

Apalpador, Olentzero, Tió de Nadal, Reyes Magos, Papá Noel. Visi šie veikėjai, priklausomai nuo regiono, atsakingi už dovanas vaikams.

Ispanijos šiaurės vakaruose esančiame Galisijos regione „gyvena“ mitinė būtybė − angliakasys Apalpador. Jis lyg Kalėdų Senelis vaikus aplanko Kūčių naktį arba per Naujuosius metus. Tėvai vaikams pasakoja, jog Apalpador palies jų pilvukus, tikrindamas, ar jie pakankamai valgė per visus metus. Jei taip, tuomet jis paliks daug kaštainių (castañas) ir smulkių dovanėlių.

Taip pat šiaurėje, baskų regione, ateina kitas veikėjas − Olentzero. Sakoma, kad jis yra angliakasys, gyvenantis kalnuose. Vieną kartą per metus jis nusileidžia žemyn ir geriems vaikams palieka dovanų, o tiems, kurie buvo blogi palieka anglių.

Katalonijoje už dovanas atsakingas Tió de Nadal. Tai besišypsantis veikėjas, pagamintas iš malkos. Gruodžio 8 dieną šis veikėjas atkeliauja į namus, kur visos šeimos yra maitinamas riešutais ir džiovintais vaisiais, o nakčiai apklojamas antklode. Kūčių dieną vaikai, dainuodami specialią dainelę, lazda „apkulia“ malką. Iškart po to, atidengę antklodę, randa dovanas.

Į Santjagą plūstantys piligrimai atsispindi kalėdinėse dekoracijose. Saroltos Zalan nuotr.

Į Santjagą plūstantys piligrimai atsispindi kalėdinėse dekoracijose. Saroltos Zalan nuotr.

Iš sausio 5-osios į sausio 6-ąją apsilanko Trys karaliai, arba Reyes Magos, kurie palieka dovanas batuose. Vakarą prieš ateinant karaliams, vaikai palieka stiklinę pieno ir vandens. Mūsiškiai Trys Karaliai Ispanijoje švenčiami kiekviename mieste organizuojant įvairius paradus, kurių metu būna mėtomi saldainiai, todėl vaikai šių eisenų nekantriai laukia.

Na, o Papá Noel nėra tradicinis dovanų nešėjas. Jis atsirado gana neseniai. Pagrindinį vaidmenį visuomet atlikdavo Reyes Magos. Taigi atsiradus Kalėdų Seneliui, vaikai dovanų gauna du kartus – nuo Kalėdų Senelio ir nuo Trijų Karalių, o tuo tikrai nesiskundžia.

Kūčių vaišės

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Ispanijoje, švęsti Kūčių (Nochebuena) susirenka visa šeima. Vakarienė pradedama nuo užkandžių (entrantes) – regionui būdingų sūrių ir kumpių, iš kurių populiariausi − jamón serrano arba jamón iberico. Pagrindiniam patiekalui – plato principal – dažnai pasirenkama ėriena, jūros gėrybes (karališkos krevėtės, krabai, vėžiai) ar įvairiai paruošta menkė (bacalao), pavyzdžiui, pomidorų padaže, su česnaku ar kalafiorais.

Migdolų turron, Xosé Castro Roigo (Flickr.com) nuotr.

Migdolų turron, Xosé Castro Roigo (Flickr.com) nuotr.

Apie desertus (postres) iš asmeninės patirties galiu ir norėčiau papasakoti daugiau. Vienas iš tiesiog privalomų yra turrón. Tai riešutų nuga, kuri gali būti kieta (turrón crudo) arba minkšta (turrón blando). Geriausias minkštas turrón yra iš Alikantės, o kietas − iš Chichona miesto.

Sausainiai polvorones. Nacho (Flickr.com) nuotr.

Sausainiai polvorones. Nacho (Flickr.com) nuotr.

Nuo Kūčių neatsiejami polvorones ir mantecados. Polvorones − burnoje tirpstantys, birios tekstūros sausainiai (polvo – dulkės, pudra), kurių daugiausiai pagaminama pietų Ispanijoje. Mantecado – sausainį primenantis kepinys, tradiciškai gaminamas iš riebalų, cukraus ir miltų, o skonis suteikiamas pagardinus cinamonu ar anyžiumi.

Roscón de Reyes. Tamorlano (Wikipedia) nuotr.

Roscón de Reyes. Tamorlano (Wikipedia) nuotr.

Dar vienas svarbus gardumynas yra roscón arba roscón de Reyes. Tai didelis pyragas, atrodantis lyg spurga su skyle viduje, dekoruotas cukruotais džiovintais vaisiais. Įdomu, jog tas, kuris šiame pyrage randa fava pupelę, kitąmet už ją moka, o tą, kuris ras statulėlę, sakoma, lydės sėkmė. Ant Kūčių stalo taip pat galima rasti įvairiaspalvių ir įvairiaformių marcipanų (marzapanes), riešutų, datulių bei mandarinų. Desertas nuplaunamas ispanišku putojančiu vynu cava arba sidru (sidra).

Kaip Galisijos gyventojai sako: „Boas festas!“(liet. gerų švenčių).

Auksė Podolskytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: