Metai su euru: lietuviai vis dar saugo 525 mln. LT ir skaičiuoja litais

Lituviška euro moneta

Prieš metus litą Lietuvoje pakeitęs euras gyventojams ir verslui padėjo sutaupyti bent 70 mln. EUR, o infliaciją išaugino vos 0,1 proc. punkto ar dar mažiau – gerokai menkiau nei Latvijoje ir Estijoje. Dar daugiau – bendras kainų lygis Lietuvoje apskritai sumažėjo, skelbia Lietuvos bankas (LB).

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ skaičiavimu, euro įvedimas infliaciją Lietuvoje galimai padidino 0,04-0,11 proc. punkto – mažiausiai iš Baltijos šalių. Latvijoje šis rodiklis siekė 0,12-0,21, Estijoje – 0,2-0,3 proc. punkto. Valiutos pakeitimas, pasak „Eurostat“, labiau pastebimą poveikį turėjo kai kurioms paslaugų (maitinimo įstaigų, kirpyklų, gyvenamųjų pastatų nuomos, su būsto remontu ir aptarnavimu susijusių paslaugų) kainoms.

Tačiau bendras kainų lygis Lietuvoje esą sumažėjo. Antai lapkritį vartotojų kainos buvo 0,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Taip nutiko dėl smarkiai atpigusių degalų ir dujų bei su tuo susijusių šildymo ir kitų administruojamųjų kainų kritimo. Kainas paslaugų sektoriuje labiausiai kėlė didėję atlyginimai.

Iki lapkričio pabaigos šalyje buvo iškeista bemaž 5,3 mlrd. grynųjų litų (1,5 mlrd. eurų). Panašu, kad gyventojams nelengva atsisveikinti su nacionaline valiuta – jie dar turi 525 mln. litų  (152 mln. EUR). Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 2 mlrd. LB išleistų grynųjų eurų. Tai yra beveik trečdaliu mažiau, nei paprastai būdavo grynųjų pinigų. Kitaip tariant, žmonės bankų sąskaitose paliko nemažą dalį lėšų, kurias įnešė siekdami paprasčiau pasikeisti pinigus prieš euro įvedimą.

Euro įvedimo poveikis, lb.lt

Euro įvedimo poveikis, lb.lt

Nepaisant buvusių nuogąstavimų dėl neigiamų pokyčių, lietuviai įžvelgė euro naudą. Spalį atlikta Eurobarometro apklausa parodė, jog kiek daugiau nei pusė jų mato teigiamą bendrosios valiutos naudą šaliai (iš visų euro zonai priklausančių valstybių gyventojų taip galvoja 61 proc.). Net aštuoni iš dešimties lietuvių (71 proc. euro zonos gyventojų) regi naudą visai ES.

Nors didžiuma europiečių tvirtino, jog mokant grynaisiais nesunku atskirti euro monetas, dviem iš penkių lietuvių tai sudėtinga. Trečdalis visų apklaustųjų ir net 56 proc. lietuvių (daugiausiai euro zonoje) prisipažino, kad dažniausiai verčia kainas eurais į savo senąją valiutą, įsigydami išskirtinius pirkinius (pavyzdžiui, automobilį ar būstą), penktadalis (42 proc. lietuvių – taip pat daugiausiai) kainas verčia kasdienio apsipirkimo metu.

Images Money/Flickr nuotr.

Images Money/Flickr nuotr.

Visa Eurobarometro ataskaita anglų kalba pateikiama čia.

Ir nauda, ir įsipareigojimai

Įsivedus eurą, visos trys pagrindinės pasaulio reitingų agentūros padidino mūsų šalies kredito reitingus iki aukštesniojo investicinio lygio, todėl sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, taigi skolintis tapo pigiau, išnyko išlaidos už litų ir eurų keitimą, atpigo tarptautiniai mokėjimai eurais.

LB ekonomistų vertinimu, dėl mažesnių palūkanų gyventojai ir verslas jau sutaupė apie 40 mln. eurų. Palūkanų našta palengvėjo ir valstybei. Lietuva skolinosi rekordiškai pigiai, o bendros palūkanų išlaidos už pernai išleistus skolos vertybinius popierius buvo maždaug 70 mln. eurų mažesnės.

Tarptautinių pervedimų eurais įkainiai sumažėjo iki vietinių pervedimų lygio. Vien dėl to gyventojai ir įmonės sutaupė iki 18,5 mln. eurų. Nebeliko litų ir eurų keitimo išlaidų. Per 9 praėjusių metų mėnesius bankai iš komisinių negavo 10 mln. eurų pajamų, o per visus visus metus ši suma turėjo pasiekti 14 mln. eurų.

Tiesa, buvo ne tik naudos, bet ir papildomų įsipareigojimų Europos stabilumo mechanizmui (ESM) ir į Europos Centriniam Bankui (ECB). ESM jau pasiekė pirma Lietuvos įmoka – 65,4 mln. eurų. Per penkerius metus teks iš viso įmokėti 327,2 mln. eurų. Į ECB kapitalą LB papildomai įmokėjo 43,1 mln. eurų.

Images Money/Flickr nuotr.

Images Money/Flickr nuotr.

Užteks vienos sąskaitos

Kitas su euro įvedimu susijęs žingsnis – elektroninių pervedimų eurais taisyklių suvienodinimas. Lietuva nuo šių metų prisijungia prie bendrosios mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Tai reiškia, kad gyventojams ir įmonėms mokėjimams atlikti bei gauti užteks vienos sąskaitos bet kurioje SEPA priklausančioje šalyje (ES narėje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Monake, Šveicarijoje ar San Marine).

Žmonės galės be apribojimų naudoti Lietuvoje atidarytą sąskaitą, norėdami gauti darbo užmokestį, socialines išmokas ar kitus mokėjimus iš minėtų valstybių. Jie taip pat galės nurodyti užsienyje atidarytą sąskaitą, norėdami gauti darbo užmokestį, pensiją ar kitus mokėjimus iš Lietuvos.

LB valdybos nario, Lietuvos SEPA komiteto pirmininko Mariaus Jurgilo teigimu, gyventojams dėl to nereikia sukti galvos, reikiamais pakeitimais pasirūpins bankai. Tačiau jis siūlo kiekvienam pasidomėti, kaip keisis mokėjimų nurodymų formos ir kaip jas tinkamai užpildyti, kad nebūtų netikėtumų. Su būsimais mokėjimo pokyčiais supažindina šis LB užsakymu sukurtas informacinis filmukas.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: