Baltijos šalių gyvenimas su euru: nepamatuoti lūkesčiai ir išaugusi meilė naujai valiutai

Kainos Latvijoje 2013-ųjų spalį, Eglės Digrytės nuotr.

Nors lietuviai it sutarę tvirtina, kad įvedus eurą kainos šalyje išaugo, ekonomistai atremia, kad 2015 metais viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos, kultūra pabrango, užtat prekės atpigo. Taip nutiko, nes paslaugų kaina tiesiogiai priklauso nuo atlyginimų šalyje.

Dar daugiau – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad žmonių pastebėjimams dėl galimo kainų šuolio įtakos turi polinkis vertinti tik pavienes, dažniausiai vartojamų prekių ir paslaugų, kainas.

Įvertinti trukdo emocijos ir įsitikinimai

Ekonomistui pritaria ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka: esą žmonės visuomet labiau linkę pastebėti kainų didėjimą nei mažėjimą.

Vertindamas tokį žmonių įsitikinimą, N. Mačiulis prisimena ekonomikos elgsenos tyrėjų Amos Tversky ir Daniel Kahneman įžvalgas. Anot jo, vertinant kainas po euro įvedimo daugelį veikia patvirtinto šališkumo, tipiškumo ir susiejimo efektas.

„Jei po euro įvedimo tikimasi kainų augimo, stebint kainas ir atkreipiamas dėmesys tik į tuos atvejus, kai kaina iš tiesų padidėjo. Tipiškumas ir susiejimo efektas pasireiškia, kuomet asmuo dažnai įsigyja vieną ar kelias prekes, o būtent joms pabrangus daroma išvada, kad tai yra plataus masto reiškinys“, – pastebi jis.

Estijos įstojimas į euro zoną pagerino regiono vertinimą ir sustiprino investuotojų pasitikėjimą Latvija bei Lietuva. Vis dėlto, „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais Estijos bendrasis vidaus produktas siekė 65 proc., Latvijos – 58 proc., o mūsų šalies – tik 52 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau net ir stipresnės Estijos pozicijos nepadarė šios vidaus rinkos patrauklesnės investuotojams – ji nebebuvo tokia pigi, kokia buvo iki euro įvedimo, ir nesužavėjo investuotojų.

Estas žurnalistas Argo Ideonas kainų šuolių Estijoje taip pat nesieja su euro įvedimu: „Prisiminus 2010-uosius, prieš euro įvedimą, kainos Estijoje išties buvo mažesnės, tačiau nedrįsčiau spekuliuoti, kad jos išaugo dėl euro įvedimo. Estijos krona buvo susieta su euru, tad didėjanti infliacija būtų veikusi ir ją.“

Politikų ir ekonomistų pranašystės neišsipildė 

Nepaisant politikų ir bankininkų patikinimų, euro įvedimas Estijoje nesustabdė infliacijos. Pokyčių išvakarėse kainos Estijoje išaugo 3 proc. punkto, o infliacija – 5 proc. punktais. Įvedus eurą pastebėtas pajamų mažėjimas, šalis imta vadinti vargingiausia euro zonoje ir tik 113-a ekonomika pasaulyje.

Lietuva, regis, kaip ir Latvija bei Estija, puikiai susitvarkė su euro įvedimu/ Lietuvos banko (LB) duomenimis, infliacija po euro įvedimo padidėjo mažiausiai – 0,04-0,11 proc. punkto, kai Latvijoje – 0,12-0,21 proc. punkto, o Estijoje – 0,2 -0,3 proc. punkto.

Images Money/Flickr nuotr.

Images Money/Flickr nuotr.

R. Lazutkos teigimu, pagrindiniai pažadai, kad šalyje daugės investicijų, o ekonomika sparčiau augs, neišsipildė, nes šalies ekonomika funkcionuoja nepriklausomai nuo valiutos: „Pagrindinis klausimas – ne kokia valiuta, o kiek jos yra šalyje – kiek pinigų turi žmonės.“

Jis pripažįsta, kad šalyje mažėja nedarbo lygis, tačiau to nelinkęs sieti su naująja valiuta. „Nedarbo lygis šalyje krinta, bet veikiausiai mažėja išvykstančiųjų iš Lietuvos sąskaita. Esminių pasikeitimų, kurie sustiprintų valstybės viešąjį sektorių, valstybė surinktų daugiau mokesčių  – po euro įvedimo šalyje nebuvo“ – pastebi R. Lazutka.

Skeptikų beveik neliko

Estų palankumas eurui buvo didžiausias Baltijos šalyse, bet latvių ir lietuvių meilė eurui taip pat sustiprėjo. Nors latviai prieš įvedant eurą buvo vieni skeptiškiausių, po metų neigiamas jų nusistatymas išgaravo.

Sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovės TNS atlikta apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (84 proc.) Latvijos gyventojų priprato prie bendros ES valiutos. Lietuvoje praėjusį vasarį eurui pritarė 68 proc. gyventojų – 8 proc. daugiau nei 2014 m. gruodį, rodo LB užsakyta apklausa.

Images Money/Flickr nuotr.

Images Money/Flickr nuotr.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius įsitikinęs, kad Baltijos regionas tapo patrauklesnis tik tuomet, kai Lietuva prisijungė prie euro zonos, taip sustiprindama euro zoną: „Investuotojai į Baltijos šalis žvelgia kaip į visumą, todėl prisijungdama prie euro zonos Lietuva sustiprino regioną.“

Pasitikėjimą euru didina ir Europos ekonomika, kuri dabar– stipriausia nuo finansų krizės. Nors pingantis euras buvo investuotojų baimės simbolis, tačiau atpigęs euras prisidėjo prie ekonomikos augimo. Lietuvių pasitikėjimą euru galėjo sustiprinti ir pagerintas šalies skolinimosi reitingas, sumažinęs valstybės skolinimosi išlaidas, ir išnykę mokesčiai, susiję su tarpvalstybiniais pervedimais eurais.

Vytautas Valentinavičius

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: