Nacionaliniai eurai nenoriai įsileidžia svetimšalius

Euro monetos, Povilo Juno nuotr.

Daugelį su euru susijusių klausimų sprendžia Europos Centrinis Bankas, valstybėms palikta teisė kaldinti savo monetas. Tad kiekvienos euro monetos averse matyti, kurioje šalyje ji išleista. Ant visų Lietuvoje nukaldintų eurų ir euro centų puikuojasi mums gerai pažįstamas Vytis.

Ne viena šalis pasirinko kaldinti monetas su skirtingais simboliais. Pavyzdžiui, Italijos kalyklos leidžia monetas su pasaulinio garso meno šedevrais. Ant 2 eurų monetos matyti garsaus viduramžių dalininko Rafaelio nutapyto poeto Dante Alighieri portreto miniatūra, ant 1 euro monetos – Leonardo da Vinci kūrinio kopija. 50 centų vaizduoja Romoje stovinčią Marko Aurelijaus ant žirgo skulptūrą, menančią II amžių.

20 centų averse puikuojasi Umberto Boccioni futuristinės skulptūros atvaizdas. Sandro Botticelli „Veneros gimimas“ puošia 10 centų monetą. Amžinojo miesto – Romos – simbolis Koliziejus matomas ant 5 centų monetos. 2 centų moneta vaizduoja kito Italijos miesto – Turino simbolį Mole Antonelliana. XIII amžiuje pastatyta Kalno pilis ant kalno (Castel del Monte) – į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas viduramžių architektūros šedevras – puošia 1 cento monetų priekinę pusę.

Nors eurų judėjimo nevaržo valstybių sienos, Lietuvoje ne taip paprasta pamatyti Italijos meno kūrinių miniatiūras. Net prabėgus metams nuo valiutos pakeitimo, mūsų kišenėse ir piniginėse dominuoja monetos su žirgu ir raiteliu. Nors tikslių tyrimų apie euro monetų sklaidą Lietuvoje neradau, nusprendžiau savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų visur atsiskaityti grynaisiais pinigais ir kaupti grąžon gautas monetas.

Euro monetos, Povilo Juno nuotr.

Euro monetos, Povilo Juno nuotr.

Šiam į mokslines aukštumas nepretenduojančiam tyrimui priartėjus prie pabaigos turėjau 66 įvairaus nominalo monetas, iš kurių net 45 buvo lietuviškos. Taigi 68,18 proc. galiu patvirtinti, kad išankstiniai nuogąstavimai ir prognozės, esą su euru neteksime nacionalinės valiutos, neišsipildė.

Vilniuje, kur iš užsienio atvykstančių svečių ar iš svetur pargrįžtančių žmonių srautas didžiausias, monetų susimaišymas – gana menkas. Galiu tik spėti, jog mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose kitose šalyse nukaldintos monetos sutinkamos dar rečiau.

Vienintelės išimtis – pasienio ruožas su Latvija, kur turėtų būti daugiau monetų iš mūsų kaimynės. Vilniuje vos dvi mano piniginėje buvusias monetas puošė Latvijos herbas. Daugiausiai (8) nelietuviškų monetų atkeliavo iš euro zonos širdies – Vokietijos.

Iš kur atkeliavo monetos

Lietuvos monetų rinkos uždarumas nėra tik mums būdingas reiškinys. 2011 metais publikuoto tyrimo duomenimis, kas metus tik 5 proc. Vokietijoje nukaldintų 1 euro monetų iškeliauja į užsienį ir 1,8 proc. ne vokiškų monetų atkeliauja į šalį. Autoriai, atsižvelgdami į naujų monetų išleidimą į rinką, prognozuoja, kad šalyje vokiškų 1 euro monetų liks daugiau nei 50 proc.

2012 metais Vokietijos centrinis bankas patikrino 2 tūkst. skirtingų monetų – dvi iš penkių buvo nukaldintos užsienyje. Daugiausia jų atkeliavo iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos – šalių, nukaldinančių daugiausiai monetų euro zonoje. Tyrėjų teigimu, yra 5 proc. didesnė tikimybė monetoms iš šalių, turinčių sieną su Vokietija, patekti į eilinio vokiečio piniginę. Šiek tiek didesnė tikimybė (6 proc.) sulaukti monetų iš turistų pamėgtų valstybių (Ispanijos, Italijos).

Prancūzijoje situacija panaši. 2011 metais tik 34 proc. visų šalyje esančių monetų buvo nukaldintos kitose euro zonos šalyse. Nors ši dalis per bemaž dešimtmetį gerokai išaugo (2002-ųjų kovą tesiekė 5 proc.), valstybėje, kurios kalyklos nukala 20 proc. visų euro monetų, cirkuliacija yra lėta.

Povilas Junas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: