Klimato kaita ir apranga: ką dėvime šiltėjant žiemoms

Vilnos šaliką nešioja tiek vyrai, tiek moterys, bluenaive.com nuotr.
Per žiemos šventes saulei ritinėjantis palei horizontą, žmonės juokaudami vieni kitus sveikino ne su šv. Kalėdomis, o su šv. Velykomis. Gamta labiau priminė rudenį ar ankstyvą pavasarį, o teigiama oro temperatūra skatino pamiršti žieminius drabužius dar giliai spintoje. Nors vėliau paspaudus speigui Lietuvos gyventojai prisiminė kumštines pirštines ir storus megztinius, kyla klausimas – ar šiltėjančios žiemos keičia mūsų aprangos kodą?
Šiltėjančios žiemos Lietuvoje pasieks net pliusą

Vidutinė sezonų temperatūra (°C) Vilniuje skirtingais laikotarpiais ateityje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad kiekvienas dešimtmetis nuo 1990-ųjų buvo vis šiltesnis, o paskutinį 30-metį temperatūra smarkiai kilo. Nors absoliučiai žemiausia temperatūra užfiksuota 1956 metais Utenoje – 42,9 laipsnio speigas, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos nuo XX a. vidurio turime bene 10-čia dienų trumpesnes žiemas, kai lauke yra neigiama temperatūra.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė, vidutinė minimali ir maksimali temperatūra Vilniuje augs ir XXI a. pabaigoje bus 3,0-3,2 ºC aukštesnė nei 1981-2010 m. vidurkis. Teigiama, kad ryškiausi temperatūros pokyčiai įvyks šaltuoju metų laiku, ir tikėtina, kad amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama.
Vilna išgyvena renesansą
Inga Prievelienė, „Utenos trikotažo“ technologijų ir inovacijų vadovė, teigia, kad klimato pokyčiai Lietuvoje gaminamai produkcijai ne itin atsiliepia, o labiau visgi įtakos turi bendrosios mados ir medžiagų bei tekstilės tendencijos.
„Vilna šiuo metu išgyvena renesansą“, – pasakoja I. Prievelienė. Žmonės renkasi jos gaminius ne tik žiemos metu, bet ir pavasarį ar rudenį, mieliau dėvi vilnonį megztuką, nei, tarkim, apatinius medvilnės marškinėlius ir medvilninį džemperį.
Technologijų ir inovacijų vadovė pasakoja, jog prieš dešimtmetį „Utenos trikotažas“ daugiausia gaminių siūlydavo iš medvilnės, o pastaraisiais metais vis daugiau gaminių siuvama iš vilnos, vilnos ir šilko ar kitų vilnos mišinių.
„Žmonės nebenori labai daug prisirengti, patalpose yra šilta, taip pat pati vilna pasikeitė, nei buvo prieš 15-20 metų“, – pasakoja tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė. – „Dabar vilna plona, minkšta, švelni, „nekanda“.
Žmonės šį pluoštą renkasi todėl, kad jis natūralus, turi antibakterinių savybių, kvėpuoja, taip pat yra ilgaamžis. Jei anksčiau vartotojus gąsdindavo vilnos priežiūra, tai šiandien tai daryti yra daug lengviau, vilnos drabužius galima skalbti skalbyklėje.
Paklausta, ar terminas „žieminiai drabužiai“ vis dar išlieka, ar žmonės labiau rinkę pirkti rudeniui skirtus drabužius, o šaltas žiemos dienas išgyventi apsirengę keletą sluoksnių daugiau, bendrovės atstovė teigė, jog žiemos asortimentas parduotuvėse tikrai išlieka, nes atšalus orams žmonės ieško šiltesnių drabužių, paklausios pasidaro tunikos, šiltesni džemperiai, apatinės kelnės ar palaidinės aukštu kaklu.
Šventės labiau veikia pirkimą nei klimato kaita
Karolina Ambra, drabužių kūrėja bei „Blue Naive“ vadovė drabužių kolekcijas skirsto į žiemos ir vasaros: pastarąjį sezoną klientams pristato natūralaus lino drabužius, o žiemą siuva gaminius iš vilnos.
„Moterys nori būti gražios ir elegantiškos net prie -15, taigi mano verslas gimė iš noro padėti žmonės to pasiekti, kai lauke šalta“, – pasakoja Karolina.
Išgirdusi klausimą apie klimato kaitos poveikį jos kuriamiems drabužiams, ima juoktis – „dėl klimato kaitos man sunku ką ir pasakyti, nes ši žiema vis tik normaliai šalta“.
Mergina pasakoja, jog pristačiusi kolekciją spalį, kai oras būna dar šiltas, nors jau kvepia rudeniu, pirkimų sulaukia mažiau, o darbymetis prasideda gruodį – tai „Blue Naive“ vadovė labiau sieja su šventiniu laikotarpiu.
Pati populiariausia prekė žiemą yra ilgas ir stilingas vilnos šalikas, kurį, atrodytų, 9 iš 10 kartų žmonės perka kaip dovaną mylimiesiems − jį nešioja tiek vyrai, tiek moterys.
„Labai dažnai būna taip, kad merginos turi mūsų šaliką, tuomet jų partneriai irgi savo kaklus juo apsijuosia ir taip pora nešioja šaliką bendrai arba perka dar vieną, nes nebeišeina pasidalinti“, – pasakoja Karolina. Atšalus orams, pasak K. Ambros, prekyba suaktyvėjo, itin populiarios tapo vilnos suknelės.
Dvejus metus veikiantis „Blue Naive“ prekiauja ir lino gaminiais. „Vilna yra tik žiemos sezono prekė, o linas turi paklausą visus metus: daugiausiai siunčiame į Pietų Ameriką, Naująją Zelandiją, Australiją, kur šilumos pakanka visus metus“, − sako pašnekovė. Lietuviai liną perka vangiau, nors Karolina pateikia ir tokių pavyzdžių. Kai praėjusią vasarą Lietuvą užpuolė karščiai, klientės ypač aktyviai pirko ne tik lino sukneles, bet ir patalynę.
Pabaigai Karolina priduria, jog net esant trumpam karščio ar šalčio antplūdžiui, žmonės renkasi sezoninius drabužius ir daugiausiai dėmesio skiria jų kokybei bei dizainui per daug nesvarstydami, kiek turės progų per sezoną šį drabužį dėvėti.
Giedrė Simanauskaitė
- „Blue naive“ kolekcijos dražužiai
- Atšalus orams, populiarios ir paklausios tampa apatinės kelnės, “Utenos trikotažo“ nuotr.
- “Utenos trikotažo“ nuotr.
- „Blue naive“ kolekcijos dražužiai
- Karolina Ambra, „Blue naive“ įkūrėja, nuotr. iš asm albumo
- „Blue naive“ kolekcijos dražužiai
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
2 nauji atsakymai į “Klimato kaita ir apranga: ką dėvime šiltėjant žiemoms”
[…] Daugiau apie klimato kaitos įtaką drabužių ir mados pramonei: Klimato kaita ir apranga: ką dėvime šiltėjant žiemoms. […]
PatinkaPatinka
Labai keistą pastebėjau tendenciją, kad vaikams termo rūbus nuperka tėvai, o sau patiems – ne. Bet kokia žiema tampa šiltesnė, kai termo rūbais apsirengiam. Nesenai termo rūbus atradau, nepakeičiamas reikalas.
PatinkaPatinka