100 mlrd. JAV dolerių kasmet. Kam?

Pasaulio banko paskyros Flickr.com nuotr.

Pasaulio banko paskyros Flickr.com nuotr.

Susitarimas, kuomet net 195 šalys nutarė, jog kasmet planuojama skirti 100 milijardų JAV dolerių per metus, sutiktas nevienareikšmiškai. Vieni džiūgauja, kad pasaulio valstybėms pavyko susitarti dėl klimato kaitos, kiti jį kritikuoja dėl didžiulių siekių ir neaiškių priemonių siekiams įgyvendinti.  Vis dėlto didžiausias Paryžiaus susitarimo COP21 laimėjimas – šalys pabudo iš letargo miego.

Pagrindiniai Paryžiaus susitarimo principai, regis, paprasti – sustabdyti klimato kaitą, siekiant, kad vidutinė oro temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5°C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Ilgalaikis tikslas, kad kilimas būtų daug mažesnis nei 2°C.

Skirtingai nei Kioto, Paryžiaus susitarime kalbama tiek apie išsivysčiusias, tiek besivystančias šalis. Naujojo susitarimo įgyvendinimui reikės 100 milijardų JAV dolerių per metus, kuriuos žada skirti išsivysčiusios šalys besivystančioms, tačiau papildyta nuostata, kad pagal galimybes besivystančios šalys taip pat prisidėtų prie klimato kaitos finansavimo.

Optimistiškai vertinant, 2050 metais žmogaus pastangomis atsiradęs išmetamas anglies dioksido kiekis turėtų kristi iki lygio, kurį galėtų absorbuoti vandenynai ir miškai.

Vis dėlto, kritikai tvirtina, kad Paryžiaus susitarimas pernelyg optimistiškas ir praktiškai neįgyvendinamas. „Norint, kad temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5°C, išmetamų teršalų kiekis turi kristi iki nulio artimiausius 40 metų“, – „The Economist“ sakė Taikomųjų sistemų analizės tarptautinio instituto mokslininkas dr. Joeri Rogeljis.

Tačiau Paryžiaus susitarime numatytas mechanizmas kas penkerius metus peržvelgti šalių įsipareigojimus. Tik bėda, kad iki 2020 metų, kai bus peržvelgiami šalių įsipareigojimai, teršalų kiekis atmosferoje bus dar didesnis. Todėl spėjama, kad pirmosios diskusijos su šalimis dėl įsipareigojimų peržiūrėjimo 2018 metais  pernelyg vėlyvos, juoba, kad naujuosius tikslus šalys sau išsikels tik 2020 m.

Būdai kovai klimato kaita: anglies išsiurbimas ir miškų atsodinimas

Pritardamos Paryžiaus susitarimui, šalys pasiūlė mažinti oro taršą atsinaujinančiais energijos šaltinais. Kinija ir Indija planuoja per penkiolika artimiausių metų padvigubinti pasaulio vėjo ir saulės energijos pajėgumus, tačiau vien tokio indėlio nepakaks pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Daugelis ekspertų sutinka su JAV prezidento Baracko Obamos mokslo patarėju Johnu Holdrenu, kuris tvirtina, kad atšilimą sumažinti iki 1,5°C kilimo galima, per antrąją šio amžiaus pusę išsiurbus tokį anglies dioksido kiekį, kuris buvo į aplinką išmestas pirmoje šio amžiaus pusėje. JAV prezidento patarėjo įsitikinimu, miškų atsodinimas gali padėti, tačiau tai nepakankama priemonė, todėl būtina mąstyti apie anglies dioksido išsiurbimą iš aplinkos, kurio saugojimui po žeme prireiks naujų technologijų.

Taip pat svarstoma kita idėja – auginti augalus, kurie siurbia anglies dioksidą iš atmosferos, vėliau juos deginant jėgainėse, tačiau toks metodas pareikalautų milijonų kvadratinių kilometrų dirvos, kurių žemėje nėra, o industrinis procesas pernelyg brangus ir sudėtingas.

Paryžiaus susitarimas – savęs apgaudinėjimas ir manipuliacija?

„Dėl nenusisekusių derybų Paryžiuje, pasauliui vienintelė galimybė apsisaugoti nuo nevaldomo atšilimo – pasitelkti nepatikrintas geoinžinerines technologijas, kuriomis bus atvėsinta planeta, manipuliuojant žemės klimato sistema“, – rašoma išplatintame Kembridžo ir Edinburgo universiteto mokslininkų Peterio Wadhamso ir Stepheno Salterio pranešime.

Mokslininkai, tarp kurių ir Kalifornijos universiteto profesorius Jamesas Kennettas, tvirtina, kad Paryžiaus susitarimas tik sudaro įspūdį, kad klimato kaitos problema sprendžiama tinkamai:

„Tai reiškia, kad kraštutinių priemonių, kurių pasaulio valstybės turėtų imtis nedelsiant, siekdamos išvengti siaubingo globalaus atšilimo, nebus imamasi. Tarp tokių priemonių –  skubus išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas, kuris praėjusiais metais pasaulyje krito tik 1 procentu.“

Tyrėjai neabejoja Paryžiaus susitarimo didžiule diplomatine sėkme, tačiau abejoja galimybe šį susitarimą įgyvendinti.

Lidso universiteto mokslininkas dr. Alanas Gadianas ir Otavos universiteto profesorius Paulas Beckwithas atkreipia dėmesį, kad šalių pasižadėjimas sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekius nėra įpareigojantis, o pats susitarimas įsigalios tik 2020 metais, kai iki sutarties pradžios papildomas anglies dioksido kiekis bus išmestas į atmosferą.

Lietuvai Paryžiaus susitarimas nebaisus

Aplinkos vadybos ir audito instituto vadovo dr. Rimanto Budrio įsitikinimu, Paryžiaus susitarimas Lietuvai nėra sunkiai įgyvendinamas, nes šalyje didžiausia problema – atliekų tvarkymas, o ne išmetamas anglies dioksido kiekis.

„Paryžiaus susitarimas turės įtakos 90 Lietuvos įmonių: tai trąšų gamyklos, elektrinės ir katilinės, kurių degimo procesų energetinis pajėgumas daugiau nei 20 mg/Nm3“, – sakė jis.

Lietuvai Paryžiaus susitarimas nėra baisus ir todėl, kad 2014 metais šalis jau viršijo šaliai nustatytą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo rodiklį. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. AEI dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 23,58 proc.

Vytautas Valentinavičius

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: