Žurnalistų stilius: kaip prisiderinti prie protestuotojų ir prezidentų
Graikė Alexia Kalaitzi, nuotr. iš asm. albumo
Interviu imantys žurnalistai lyg susitarę teigia, kad aprangą derina prie pašnekovo, o štai fotografai neretai nustebina tipendami po valstybės institucijų koridorius su įsispiriamomis šlepetėmis. Tad ar egzistuoja toks dalykas kaip žurnalisto aprangos kodas?
„Visa tai aprašyta vadovėliuose ir profesionalai paprastai to laikosi: apranga turi netrikdyti, neatitraukti pašnekovo dėmesio, – tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškina kelerius metus žurnaliste dirbusi ir šiuo metu doktorantūroje studijuojanti Milda Celiešiūtė. – Seime – formalus stilius, geriausiu atveju „formal-casual“, vakarėlyje – kaip jo dalyviai, o kai sutinki neturtingus žmones, stengiesi neišsipuošti. Mane benamių prieglaudoje net palaikė nauja gyventoja.“
Paparacio skulptūra Bratislavoje, nuotr. iš asm. albumo
Rengiant reportažus, stebėti kitus žurnalistus kartais būna įdomiau nei reportažo herojus. Teko matyti, kaip rugpjūtį, ištikus naujienų badui (nes pagrindinės institucijos atostogauja), pasitempę reporteriai prie Seimo apsupo keliaujantį kelių asmenų protestėlį su balionais prieš Turkijos kandidatavimą į ES.
Taip pat sunku užmiršti fotoreporterius, įsispiriamomis šlepetėmis čiužinėjusius po Prezidentūrą, ruošiantis stebėti Japonijos imperatoriaus vizitą Vilniuje, kai aplink su tamsiais kostiumėliais ir, atrodė, už save didesnėmis kameromis bėgiojo pora japonių operatorių.
Daugybė žurnalistų socialiniuose tinkluose didžiuojasi gebą ištverti šaltį, greitį, purvą ir kitas ekstremalias sąlygas, kad gautų trokštamą naujieną. Tačiau žiniasklaida tampa vis dinamiškesnė, kasdien gali tekti daryti reportažus iš labai skirtingų situacijų, tad ar tikrai pakanka atsakyti, kad aprangą reikia derinti prie pašnekovo?
Graikės Alexios Kalaitzi laimę nešantys batukai, nuotr. iš asm. archyvo
„Turiu laimę nešančius batus! – asmeniniu būdu išsaugoti savitumą, derinantis prie pašnekovų, dalijasi Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje dirbusi graikė Alexia Kalaitzi. – Jie yra elegantiški sportiniai batai. Eidama atlikti „lauko“ tyrimo, derinu juos prie džinsų.“ Alexia rašo socialinėmis, žmogaus teisių temomis.
Žurnalistė Dalia Plikūnė, nuotr. iš asm. albumo
„Dirbdama naujienų agentūrai, paprastai nė nežinau, ar teks skubėti į prezidentūrą, ar daryti reportažą apie protestą per šlapdribą ir lietų. Taigi stengiuosi aprangą suderinti taip, kad tiktų visoms progoms“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt prisipažįsta vilnietė Dalia Plikūnė. Ji pastebėjo, kad darbui vis tiek rengiasi oficialiau nei laisvalaikiu, net jei tema to nereikalauja.
-
- Žurnalistė Dalia Plikūnė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Dalia Plikūnė, Virginijos Vervečkaitės nuotr.
-
- Žurnalistė Dalia Plikūnė, nuotr. iš asm. albumo
Helene Bienvenu, nuotr. iš asm. archyvo
„Į interviu einu taip, kaip ir eidama į miestą. Mėgstu sukneles ir sijonus. Be to, net į oficialius susitikimus važinėju dviračiu, taigi apranga turi būti patogi. Priklausomai nuo pašnekovo, kartais apsirengiu oficialiau, bet makiažo dažniausiai nenaudoju“, – pasakoja Helene Bienvenu, rengianti reportažus iš Vengrijos bei aplinkinių šalių ir rašanti apie keliones Prancūzijos spaudai.
Vokietė Christina Felschen, šiuo metu gyvenanti JAV, bet sekdama paskui įdomias istorijas atkeliavusi ir į Vilnių, įspėja, kad rengiantys pernelyg paprastai galima ir apsirikti. „Kai pirmą kartą dariau reportažą Globaliuose Pietuose – kaimiškose Papua teritorijose – nutariau apsirengti paprastai ir patogiai, kad valstiečiai, kuriuos turėjau kalbinti, nesijaustų nepatogiai. Atvykusi supratau, kad mano reportažo proga jie išsitraukė geriausius drabužius, kokius turėjo, o aš išsiskyriau iš aplinkos, nes buvau nepakankamai pasipuošusi. Laimei, daugiau tai nepasikartojo.“
Milda teigia, kad taikymosi prie pašnekovo taisyklės fotografams negalioja.
Fotoreporterio Jenso Wiesnerio fiksuojamas protestas
„Niekada negalvoju apie savo aprangą, kai dirbu redakcijoje, – pripažįsta fotoreporteris Jensas Wiesneris iš Vokietijos. – Bet kartą netikėtai teko „dengti“ draugą, dirbantį oficialiam Vokietijos katalikų bažnyčios portalui, ir daryti reportažą apie satyrinio vokiečių žurnalo „Titanic“ protestą prieš buvusio popiežiaus Benedikto sprendimą paduoti žurnalą į teismą. Jie protestavo prie vienos iš Hamburgo protestantų bažnyčių, apsirengę vyskupų drabužiais. Neturėjau nei laiko, nei pinigų įsigyti garso įrašymo įrangos, todėl triukšmui sumažinti savo diktofoną apvilkau pigia geltonai žalia kempine. Visus prajuokinau ir turbūt buvau vienas iš nedaugelio, kuris privertė sutrikti „Titanic“ satyrikus…“
Socialinio tinklo „Pinterest“ lentoje „Renkis kaip žurnalistas/-ė“ – megztiniai, trikotažiniai švarkai ir siauros kelnės, ir žinoma, ne kiekviena redakcija suprastų meilės televizijai, radijui ar diktofonams antspaudus ant tamprių.
Vilniuje gyvenanti reporterė iš Prancūzijos Marielle Vitureau, nuotr. iš asm. albumo
„Rengiuosi patogiai, bet papildau aprangą kažkuo savito, atspindinčio asmenybę, – apibendrina Vilniuje gyvenanti reporterė iš Prancūzijos Marielle Vitureau, vilniečiams pažįstama kaip garsų žemėlapio „Kita stotelė – stotis“ autorė. – Apranga rodo pagarbą pašnekovui, net jei kalbiesi su ūkininkais arba stovi po lietumi su protestuotojais. Kai pats sau atrodai gerai, lengviau pelnyti kitų pagarbą ir pasitikėti savimi.“
Daiva Repečkaitė
-
- Alexia su kolegomis Tailande, Lukaso Ondercanino nuotr.
-
- Graikės Alexios Kalaitzi laimę nešantys batukai, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Helene Bienvenu, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Fotoreporterio Jenso Wiesnerio fiksuojamas protestas
-
- Paparacio skulptūra Bratislavoje, nuotr. iš asm. albumo
-
- Vilniuje gyvenanti reporterė iš Prancūzijos Marielle Vitureau, nuotr. iš asm. albumo
-
- Žurnalistė Dalia Plikūnė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Graikė Alexia Kalaitzi, nuotr. iš asm. albumo
-
- Žurnalistė Dalia Plikūnė, nuotr. iš asm. albumo
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą