Ko nežinojote apie naująjį Darbo kodeksą

Stocksnap.io nuotr.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie naująjį socialinį modelį, o ypač, apie Darbo kodekso projektą. Sumažės motinystės atostogos, darbuotojus galima bus atleisti be priežasties, darbdaviai pradės siautėti, – tokias antraštes bene kasdien galima perskaityti didžiųjų naujienų portalų ir laikraščių antraštėse.

Tačiau, kad viskas nėra tik balta arba juoda, užsiminama retai. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ pristatė tyrimą, kuriame teigia, kad įgyvendinus socialinio modelio reformas, turėtų būti sukurta 85 tūkstančiai naujų darbo vietų, o nedarbo lygis sumažės iki 7 proc. Lyg ir nėra taip blogai, ar ne?

Ne vietoje ir ne laiku

Tomas Davulis įsitikinęs: dabartinio Darbo kodekso laikytis neįmanoma. Edgaro Kurausko nuotr.

Tomas Davulis įsitikinęs: dabartinio Darbo kodekso laikytis neįmanoma. Edgaro Kurausko nuotr.

Pirmas klausimas, kuris kyla mąstant apie žodį „naujas“, kodėl prireikė keisti dabartinį Darbo kodeksą? Kuo gi jis blogas? Socialinio modelio kūrimo komandos vadovas, Vilniaus universiteto profesorius bei teisininkas Tomas Davulis atrėžia kategoriškai: šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas visiškai neatitinka realijų.

„Kodeksas sukurtas planinei ekonomikai, beveik eliminuojant prieštaravimus rinkos ekonomikai ir toliau tęsiant tradiciją, kad viską reikia įstatymiškai reguliuoti, visus saugoti, nežiūrint, kiek tai kainuoja ar kaip pasikeitusios konkurencinės sąlygos globalioje rinkoje. Taip pat neatsižvelgiama į tai, kaip pasikeitė pats darbo pobūdis ir darbuotojo pozicija darbo santykyje“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia T. Davulis.

Stocksnap.io nuotr.

Stocksnap.io nuotr.

Teisininkas tiki, kad šiuo metu galiojančio įstatymo tiesiog neįmanoma laikytis. Jis yra nukreiptas yra stambias įmones, masinius darbuotojų vienodais veidais srautus. Todėl šioje vietoje nukenčia smulkios ir vidutinės įmonės, kurios siūlo lankstesnes sąlygas ir taip dažnai nusižengia Kodeksui.

„Realybė, praktika ir įstatymas per daug nutolę vienas nuo kito“, – sako socialinio modelio kūrėjas ir priduria, didžiausias blogis – nesuvokimas, kad teisė negali bet ko prirašyti ir to bus laikomasi.

Prarandi vieną, gauni kitą

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis ir studijų prorektorė doc. Nijolė Radavičienė diplomų įteikimo šventėje. Edgaro Kurausko nuotr.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis ir studijų prorektorė doc. Nijolė Radavičienė diplomų įteikimo šventėje. Edgaro Kurausko nuotr.

Kalbėdamas apie naująjį Darbo kodeksą, T. Davulis, neleidžia pamiršti, kad tai yra sudėtinė visos reformos dalis. Jei atimame iš darbuotojo ar darbdavio kažkokias privilegijas, jas turime perkelti kitur. Visaip kaip In ir Jang. Be to, dažnai girdima sąvoka „darbo santykių liberalizavimas“ nereiškia, kad dabar atims visas garantijas iš darbuotojų ir leis darbdaviams sužvėrėti. Anot teisininko, tiesiog atsisakoma nereikalingų ir pražūtingų dalykų bei pritaikoma prie pasikeitusių sąlygų.

„Naujuoju Kodeksu supaprastiname darbo sutarčių sudarymą, bus įmanoma paprasčiau atleisti darbuotoją iš darbo. Taip pat sumažiname biurokratinę naštą, panaikiname popierinius atsiskaitymo lapelius ir atskirų veiklų licencijavimą. Tai yra liberalizavimas, nes atsisakome nebūtinų dalykų. Tačiau yra pamirštama apie 60 naujų teisių darbuotojams. Jų niekada nebuvo ir kai kurios yra net stipresnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse“, – kalba teisininkas.

Būtent tos naujosios teisės nepatinka ir patiems darbdaviams. Jos brangiai kainuos ir gali visiškai neatnešti jokios praktinės naudos įmonei. Pavyzdžiui, pasak T. Davulio, darbdavys turės išleisti žmogų 5 dienas per metus, per kurias jis galės kelti savo kvalifikaciją, lankyti įvairius kursus – nesvarbu, tai susiję su darbu ar ne. O kol, pavyzdžiui, mokysitės, kaip ravėti daržus, pinigėliai ir toliau kapsės į piniginę. Ir čia tik viena iš daugelio naujų galimybių.

„Iš pradžių Kodekso projekte nebuvo atskirtų pasiūlymų, nukreiptų tik į vieną ar kitą pusę. Tai kompleksinis priemonių planas – vienur atiduoti, kitur atimi, – atsakė T. Davulis, paklaustas apie kodekso trūkumus. – Ten, kur verta, mes įdedame didesnę apsaugą, o ten, kur trukdo ir stabdo kurti naujas darbo vietas – jas išimame. Kadangi yra kompleksinis pasiūlymas, nuostatos yra, mūsų objektyviu požiūriu, subalansuotos. Tačiau dabar badoma neutralizuoti vienus pasiūlymus paliekant kitus. Seimo narių grupės pasiūlymai yra nukreipti į tai, kad būtų grąžinama esama situacija“.

Velnias slypi ne detalėse

Romas Lazutka tiki, kad pagrindinė problema – ne Darbo kodeksas. Nuotr. iš asm. archyvo

Romas Lazutka tiki, kad pagrindinė problema – ne Darbo kodeksas. Nuotr. iš asm. archyvo

Dar vienas iš socialinio modelio bendraautorių, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs – pakeistas Darbo kodeksas darbo vietų nesukurs, nes problema slypi visai kitur.

„Darbo vietų kūrimą stabdo vartotojų perkamoji galia. Provincijų gyventojai neturi pinigų, pajamos labai menkos, nes ten daug dirbančių už minimalią algą arba gyvenančių iš socialinių išmokų ir pensijų. Žmonės išleidžia pinigus pagrindiniams dalykams, nuo kurių nepabėgsi. O tai reiškia, kad verslui kurtis ar plėsti nėra prasmės, nes pirkėjo kišenėje nėra laisvų pinigų. Tai ypač aktualu, jei verslas orientuotas į vietos vartojimą. Be to, tie, kurie turi vartotojus ir paklausą, nepaisant Darbo kodekso sėkmingai samdo žmones ir parduoda produkciją“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako prof. R. Lazutka.

Socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Romas Lazutka. Viktorijos Karsokaitės nuotr.

Socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Romas Lazutka. Viktorijos Karsokaitės nuotr.

Ekonomistas taip pat sutinka su T. Davuliu, kad dabartinio Kodekso niekas nesilaiko. Tačiau ne dėl to, kad jo neįmanoma laikytis, o dėl to, kad rinkos sąlygos yra nesąžiningos, darbuotojai nėra apsaugoti ir dėl to jais galima manipuliuoti. Be to, labai sunku užtikrinti, kad abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – laikytųsi įstatymo. Tai turinčios užtikrinti institucijos yra labai silpnos, o ir valstybės pajėgumai suvaldyti situaciją darbo rinkoje ypač menki.

„Daugiau darbuotojų apsaugos turėtų perimtų valstybė. Tai nėra naujiena, Europoje propaguojamas daniškas „flexsecurity“ (liet. „lankstisauga“) modelis. Įmonės viduje darbdavio ir darbuotojo santykiai yra sunkiai kontroliuojami, paprastai darbdavys ir jo atstovai turi didesnę galią nei samdomas darbuotojas, todėl geriau daugiau apsaugos parketi į valstybės rankas“, – kalba R. Lazutka.

Ta apsauga nėra naujos inspekcijos kūrimas ar dar vienos Seimo grupės sukūrimas. Socialinio modelio kitoje dalyje yra numatyta plėsti nedarbo draudimą, kad žmonės būtų labiau apsaugoti ir praradę darbą nepatektų į skurdą. Tuomet, anot ekonomisto, darbuotojai galės pakovoti dėl savo teisių nebijodami užsitraukti darbdavio nemalonę ir būti atleisti.

Svarbiausia, anot R. Lazutkos, „kalbėti atviromis kortomis, negudraujant vieniems prieš kitus ir susitariant“.

Naudingos nuorodos:

Socialinis modelishttp://www.socmodelis.lt/
Darbo kodekso projektas, kurį pateikė mokslininkai ir dėl kurio dabar deramasi − http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/Darbo-kodekso-projektas.pdf
Dabar galiojantis Darbo kodeksashttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494265

Jei turite klausimų, neaišku, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, turite nusiskundimų ar norite pranešti apie nelegalų darbą, visada galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (www.vdi.lt). Pasitikėjimo telefonas +370 5 213 9750.

Viktorija Karsokaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

3 nauji atsakymai į “Ko nežinojote apie naująjį Darbo kodeksą”

  1. viktorija

    man tai juokinga, kai modelio kūrėjai kalba apie būsimas naujas darbo vietas. Juk ir dabar yra tokių darbo vietų, į kurias darbuotojo neprisikviesi, nes atlyginimas toks, jog važinėdamas į darbą (benzinas arba bilietėlis viešajam transportui, pietūs ar bent minimalus užkandimas darbo metu, bent kiek dailesni už namie dėvimą treningą drabužiai) kainuos gerokai daugiau. Taigi dirbti kai kuriose darbo vietose paprasčiausiai neapsimoka, nes minėtos išlaidos bus didesnės už skirtumą tarp atlyginimo ir pašalpos. Kitaip sakant, dirbdamas savo tiesioginėms reikmėms turėsi mažiau pinigų, negu gaudamas pašalpą 🙂 Jeigu ketina prikurti tokių darbo vietų, tai geriau jau tegul nesistengia, nes motyvacija apeliuojant į socialinį statusą ir pan. nesuveiks 🙂 Ir tų darbo sutarčių bei darbo būdų formų jau gana prikurta. Man tai juokinga, kai džiaugiasi, kad dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimus patys sau sukūrė darbo vietas. O kad juos išsiimti tuos pažymėjimus privertė darbdaviai, taupantys sąnaudas – niekam nė motais. Beje, per prievartą tapusieji ,,verslininkais“ ilgainiui taps pašalpų gavėjais – pasidomėkite, kaip skaičiuojamas darbo stažas ir pensijos, kai dirbate pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymėjimą, ir klausimų, ar verta tai daryti, nekils…

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: