Lietuvis Londono finansų centrą iškeitė į Kijevą

Darius Tamauskas, nuotr. iš asm. archyvo

Darius Tamauskas, nuotr. iš asm. archyvo

„Vos baigęs Karo akademiją, nusprendžiau nebetęsti karjeros karyboje. Išvažiavau į Londoną ir prasimušiau finansų centre, Sityje. Vėliau iškeičiau ir šią pelningą karjerą į darbą Ukrainoje. Uždirbu mažiau, bet tai nėra svarbiausia. Jau metus gyvenu Kijeve ir einu į darbą su malonumu, nes žinau, kad diena bus įdomi“, − pasakoja tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas Darius Tamauskas, šiuo metu dirbantis patarėju Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministerijoje.

Darius savo trumpu filmuku prisidėjo prie #TAKISJA iniciatyvos, kurios metu skirtingi Ukrainos visuomenės veikėjai ragino Nyderlandų gyventojus referendume balsuoti už Europos Sąjungos-Ukrainos asociacijos sutartį.

Nyderlandų referendumo lapelio nuotrauka, Dariaus Tamausko draugo nuotr.

Nyderlandų referendumo lapelio nuotrauka, Dariaus Tamausko draugo nuotr.

Pasak Dariaus, globalizacija − tai procesas, kai lietuvis persikrausto iš Jungtinės Karalystės į Ukrainą ir seka referendumą, vykstantį Nyderlanduose. Tuomet jo draugas olandas, musulmonas, gimęs Afganistane, kuris dar prieš kelias dienas nebuvo apsisprendęs už ką balsuoti, atsiunčia nuotrauką, taip įrodydamas, jog balsavo už ES-Ukrainos asociacijos sutartį.

 

Kijevas lyg Vilnius prieš 10 metų

Kijevas, Dariaus Tamausko nuotr.

Kijevas, Dariaus Tamausko nuotr.

„Ukraina man visą laiką asocijavosi su tuščia skyle žemėlapyje. Ji man niekada neegzistavo. Tai nebuvo vieta, į kurią galima būtų nuvažiuoti atostogų ar, juo labiau, dirbti. Ukraina gi − šalmai ir karas. Dabar jau išmokau, kaip greitai griūna stereotipai. 2014 metų vasarą, kai dirbau Londone, aktyviai domėjausi įvykiais Ukrainoje. Man tai atrodė be galo įdomu, nes esu baigęs karybos mokslus. Stebėjau visą įvykių raidą ir ta tema tapo man labai artima. Pirmasis apsilankymas Ukrainoje buvo spontaniškas: vieną 2014-ųjų metų rugsėjo savaitę nusprendžiau praleisti Kijeve. Grįžęs į Londoną supratau, kad palikau dalelę savęs tame mieste. Ten man reikia būti, ten mano pasaulio centras. Nusprendžiau surizikuoti. Prie to taip pat prisidėjo darbo finansų sektoriuje monotonija. Uždirbi tuos pinigus, bet kas iš to? Kas toliau? Nesakyčiau, kad iškeičiau darbus, greičiau papildžiau savo gyvenimą Kijevu. Tai yra didelis miestas. Kaip aš jį vadinu, − Vilnius prieš dešimt metų“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas Darius Tamauskas.

Nyderlandų referendumo atgarsiai

Balandžio 6 d. Nyderlandų rinkėjai referendume nusprendė prieštarauti ES-Ukrainos asociacijos sutarčiai.

Ukrainos piliečiai kovojo ir žuvo dėl teisės pasirašyti šią sutartį. Dar 2013 metais Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius sustabdė šio susitarimo pasirašymą ir taip prasidėjo Maidanas. Ukrainos viduje vyko karas, tauta rinkosi, kurį kelią pasirinkti. Ir pasirinko sekti Europos Sąjungą.

Darius Tamauskas, nuotr. iš asm. albumo

Darius Tamauskas, nuotr. iš asm. albumo

„Reikia pripažinti, kad kvaila, jog maža valstybė su mažu elektoratu ir mažu balsavusiųjų procentu sprendžia už visus Europos Sąjungos rinkėjus. Tai sukuria labai daug sunkumų. Saujelės rinkėjų nuomonė atsvėrė visų kitų Europos piliečių nuomonę. Taip mes žaidžiame demokratiją. Lygiai taip pat galime pradėti kelti referendumus dėl elektrinių, vandens kanalų. Ir visi šie projektai žlugs, nes niekas nenorės šalia savęs atominių elektrinių. Tokių dalykų, kurie, žiūrint iš platesnės perspektyvos, yra reikalingi ir naudingi“, − sako Darius.

Balsavimas referendume buvo vangus. Iš viso Nyderlanduose balsavimo teisę turi 12,5 mln. žmonių, o norint laikyti referendumą įvykusiu, rinkėjų aktyvumas turi siekti 30 proc. Šiame referendume balsavo 32 proc. registruotų rinkėjų. Iš jų daugiau kaip 61 proc. balsavo prieš, o apie 38 proc. − už Ukrainos glaudesnę integraciją su ES. Šio balsavimo įtaka dar neaiški, nes referendumas yra legaliai neįpareigojantis ir turi tik patariamąją galią, todėl viskas priklausys nuo šalies vadovų sprendimo, kaip reaguoti į šį rinkėjų sprendimą.

Kas kaltas?

Rūtos Naujokaitės nuotr.

Rūtos Naujokaitės nuotr.

Išvydus referendumo rezultatus, Ukrainoje užvirė aršios diskusijos dėl šalies įvaizdžio ir tikrųjų referendumo priežasčių.

„Viešojoje erdvėje buvo aptariamos tokio balsavimo priežastys. Svariausia priežastis buvo korupcija Ukrainoje. Antroji − Ukrainos stojimas į ES. Ukrainiečiai sako, kad galėtų ginčytis, jog galbūt olandai aiškiai nesuprato, kiek daug tai reiškia Ukrainai, ir apskritai, už ką balsavo. Bet šis balsavimas patvirtina Ukrainos įvaizdį užsienyje. Šalis siejama su korupcija. Ir čia jau ukrainiečių problema, o ne olandų. Jie nusivylę olandais, bet supranta, kad vietoj olandų galėjo būti ir belgai, prancūzai, vokiečiai. Todėl nusistovėjo nuomonė, kad „Europa mus čia truputį pakišo, bet mes patys kalti ir turime dirbti, kad sumažintume korupciją“. O su korupcija yra problemų ir prokuratūroje, ir teismų sistemoje. Stipresnės reformos būtinos, nes problemų dar yra“, − sako pašnekovas.

Ukrainos ir Europos Sąjungos sąntykiai šiuo metu yra pagrįsti kaimynystės politika.

Tuo tarpu nauja sutartimi, pasirašyta po Maidano 2014 metais, siekiama pamažu transformuoti santykius į glaudesnį ekonominį ir politinį bendradarbiavimą. T.y, po truputį vykdant reformas priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos.

Jau tapo aišku, kad šis referendumas nebuvo apie Ukrainą, bet labiau viešosios nuomonės dėl ES testas. Kurį, deja, euroskeptikai laimėjo. Šis rezultatas turi didelės reikšmės ES ateičiai.

„Olandai pasinaudojo pakeitimais 2015 metais, kurie leidžia rengti tokius patariamuosius referendumus. Jų esmė − grąžinti klausimus svarstyti parlamente. Tai buvo pirmas bandymas, kurį olandai išnaudojo, deja, ne pačiu geriausiu metu. Tvyrant migrantų, poteroristinei baimei, kai stiprėja nacionalizmas. Manau, net jeigu šio referendumo klausimas būtų, „ar Lietuvą priimti į ES“, rezultatas būtų lygiai toks pats. Tiesiog olandai balsavo, kad nenori ES plėtros. Olandų referendume agitacija „NE“ kampanijai buvo didelė dar ir dėl Jungtinės Karalystės UKIP partijos palaikymo. Ši partija taip dar labiau sustiprino savo šansus laimėti Jungtinės Karalystės referendume dėl išstojimo iš ES“, − sako pašnekovas.

Jungtinės Karalystės rinkėjai savo nuomonę dėl išstojimo iš Europos Sąjungos pareikš lygiai po 80 dienų nuo Nyderlandų referendumo.

„Balsavimas „NE“ yra problema ne ukrainiečiams, o pačiai ES. Nuo to prasideda vidiniai politiniai žaidimai, siunčiamas blogas signalas prieš Jungtinės Karalystės referendumą dėl išstojimo iš ES ir kitoms valstybėms, tokioms kaip Gruzija, Moldova, kurios su perspektyva žiūri į ES. Sunku bus vykdyti vidines reformas šiose valstybėse. Kai kurie politikai gali pradėti sakyti: kodėl mes turime daryti tam tikrą reformą, kai ES mūsų net prie prekybos sutarties neprisileidžia. Šis „ne“ buvo stiprus smūgis ES plėtrai ateityje“, − pastebi Darius Tamauskas.

Ukrainiečiai nori bevizio režimo

Turgus Ukrainoje, Rūtos Naujokaitės nuotr.

Turgus Ukrainoje, Rūtos Naujokaitės nuotr.

Pasak tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovo, bevizis režimas daugiau reikalingas turistams nei ekonominiams migrantams. Jis leistų ukrainiečiams aplankyti Europos Sąjungos šalis 90-čiai dienų.

Pasak Dariaus, pigūs bandymai pritraukti elektoratą − tai gąsdinimas nauju pigios darbo jėgos antplūdžiu. Anot jo, kas norėjo, jau surado būdų atvykti į Europos Sąjungą. Rytų europiečių banga jau praėjo. Šiuo metu stebima pastovi migracija pirmyn ir atgal. Pagal tyrimus, atliktus Jungtinėje Karalystėje, emigrantai atneša daugiau ekonominės naudos nei žalos. Sumoka daugiau mokesčių negu prašo finansinės paramos.

„Tuo tarpu bevizio režimo klausimas yra labai svarbus. Yra ukrainiečių, kurie uždirba pinigus ir nori atvažiuoti atostogų savaitei į Lietuvą, Lenkiją ar Olandiją. Pasidaryti vizą kai kuriems kainuoja pusės mėnesio atlyginimą. Lygiai tas pats būtų, jeigu lietuviui 200-300 eurų kainuotų pusę jo vidutinės algos vien viza, kad nuvyktų į Londoną. Arba anglui − 1000 svarų išvažiuoti į Ameriką. Ukrainiečiui pasidaryti vizą yra dideli pinigai, todėl jeigu jie nori išvažiuoti pailsėti ar apsipirkti į mūsų šalis, vizos tampa dideliu galvos skausmu, plius dar begalės popierių pateikimas ir biurokratiniai procesai, kurie trunka labai ilgai“, − svarsto pašnekovas.

Oficiali vizos įvažiuoti į Šengeno zoną kaina yra 35 eurai, taip pat gali būti taikytini tarpininkų, kurie padeda susitvarkyti dokumentus vizai gauti, mokesčiai.

„Dieve, kodėl mums taip nepasisekė su prezidentu kaip Lietuvai?“

Pasak pašnekovo Dariaus, visi Ukrainoje pažįsta mūsų prezidentę, žino politines Lietuvos pozicijas. Prezidentės kreipimasis į Ukrainą anglų ir ukrainiečių kalbomis buvo transliuojamas per visus Ukrainos televizijos kanalus.

„Tiesiog gėrimasi tokiu gestu, netgi sakoma „Dieve, kodėl mums taip nepasisekė su prezidentu kaip Lietuvai?“, − sako Darius Tamauskas. Vienas ukrainiečių žurnalistas jam pasakojo, jog net vietiniai gyventojai šalies rytuose, kur vyksta karo veiksmai, atpažįsta Dalią Grybauskaitę.

Reikia Lietuvos patirties

Duona Ukrainoje, Dariaus Tamausko nuotr.

Duona Ukrainoje, Dariaus Tamausko nuotr.

Nėra viskas idealu, nors ir ne taip blogai, kaip žiniasklaida pateikia, sako pašnekovas. Nauja vyriausybė valdo tik pusantrų metų. Kaip pastebi daugelis ukrainiečių kalbėdami apie politinį ir ekonominį gyvenimą, „pas mus per metus pasikeitė daugiau negu per paskutinius 25 metus’.“

„Gruzija ne per metus pasikeitė, Lietuva irgi keitėsi pamažu. Reikia 5-8 metų, kad įsivažiuotų kažkokie teigiami dalykai. Šiuo metu labiausiai reikalinga institucinė parama. Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija, policija, muitininkai, verslo ombudsmenai ir kiti galėtų atsiųsti savo ekspertus savaitei ar mėnesiui, kad apmokytų darbuotojus. Ukrainiečiams šiuo metu labiausiai reikia mūsų patirties ir paramos. Labai daug išmokstama per tokius mokymus, todėl institucinis palaikymas galėtų būti didesnis. O tada jau reikės tik kantrybės ir tikėjimo“, − sako Darius Tamauskas.

Rūta Naujokaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: