Valgai mėsą – valgai žmonijos ateitį?

sebaso/Flickr nuotr.

Žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, pasak mokslininkų, nepaneigiama. Vasaros tampa vis karštesnės, ilgėjant lietingajam periodui žiemą sniegas virsta balomis. Visa tai daro neigiamą įtaką ir žmonių sveikatai, o Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030-2050 metais dėl klimato kaitos neteksime apytiksliai 250 tūkst. žmonių gyvybių per metus. Bet ar žinote, kad rinkdamiesi, ką valgote, – pavyzdžiui, atsisakydami mėsos, – galite padėti sau ir Žemei?

Pagrindiniai argumentai atsisakyti gyvulinės kilmės produktų – sveikata, klimatas, etika.

Mėsą gali atstoti ankštinės daržovės

Išsivysčiusiose šalyse vidutinis gyventojas šiandien suvalgo dvigubai daugiau mėsos negu rekomenduoja sveikatos ekspertai. Tai gali sukelti nutukimą, antro tipo diabetą, įvairias širdies ligas. Mityba, paremta augaliniu maistu, esą sumažina riziką susirgti šiomis ligomis ir prailgina gyvenimo trukmę. Be to, per metus galima sutaupyti trilijoną dolerių, jų neišleidžiant sveikatos apsaugai.

Micolo J/Flickr nuotr.

Micolo J/Flickr nuotr.

Veganizmas – gyvulinės kilmės produktų atsisakymas – kaip tik padeda pasiekti tokius rezultatus. Šis gyvenimo būdas Lietuvoje vis labiau populiarėja: „Facebook‟ grupė „Lietuvos veganai‟ turi jau daugiau kaip 7 tūkst. narių, kavinės į valgiaraščius įtraukia vis daugiau veganiškų patiekalų, Vilniuje galima įsigyti veganiškų sūrelių ir spurgų, sostinėje atsidarė pirmoji Baltijos šalyse veganiško maisto parduotuvė „Veggo‟.

Daugumą visavalgių labiausiai baugina mėsos atsisakymas – juk ji tokia skani, ją valgome nuo senų laikų, ji yra svarbi daugumos tradicinių lietuviškų patiekalų sudedamoji dalis. Bet juk keičiasi Žemė, tad gal metas keisti ir tradicijas? Juk mėsos vartojimas kenkia ir žmogui, ir aplinkai, o pramoninė gyvulininkystė nėra jau toks švarus dalykas.

Didžiulius plotus užima galvijų fermos, dar didesnes teritorijas – pašarų plotai. Geram ir greitam augalinių kultūrų augimui užtikrinti naudojama daug pesticidų, fungicidų ir kitokių chemikalų. Pagal mitybos grandinės principą, šios medžiagos kaupiasi gyvūnuose. Kitaip tariant, blogybės, kurias per gyvenimą suėda karvutė, lieka jos organizme ir keliauja į mūsų lėkštę.

Neseniai PSO paskelbė, kad rūkyta mėsa gali sukelti vėžį. Gyvuliai gauna ir „smagių“ – hormoninių – kokteilių, kad pagreitėtų jų augimas ar pieno gamyba. Gera žinia, jog Europos maisto saugos tarnyba yra uždraudusi augimo hormonus, uždraustas ir tokios mėsos importas iš JAV.

Koks sprendimas? Kaip gauti baltymų, kurių gausu mėsoje? Kaip vienas iš variantų siūlomos ankštinės kultūros: pupos, pupelės, žirniai, lęšiai. Juose gausu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio ir geležies. Tačiau, norint gauti visų žmogui reikalingų baltymų, reikėtų vartoti kuo įvairesnių baltymų turinčius augalinius produktus. Jei sakysite, kad ankštiniai produktai negali turėti mėsos skonio ir tekstūros, reiškia, mažai žinote apie prieskonių magiją. Juk pagrindinis skonis gaunamas panaudojant prieskonius. O tekstūrą gali suteikti sojos gaminiai.

poppet with a camera/Flickr nuotr.

poppet with a camera/Flickr nuotr.

Dar vienas gamtos stebuklas – daržovės ir vaisiai. PSO skatina vartoti kuo įvairesnius produktus, kad užtikrintume sveiką gyvenseną. Daržovėse ir vaisiuose gausu mineralinių medžiagų, kurios gali sumažinti širdies ligų riziką, apsaugoti nuo infekcijų, padėti regai, veikti kaip antioksidantai ar priemonės, kovojančios su vėžiu.

Jei jums atrodo, kad veganiškas maistas nuobodus ir valgomos tik žolės, jei neturite fantazijos gaminti ir vis renkatės dešreles su makaronais, užmeskite akį į veganiškų receptų pilną tinklaraštį veganplaneta.lt.

Kilogramui jautienos pagaminti – 15 tūkst. litrų vandens

Grįžkime nuo lėkštės prie fermos. Teigiama, kad ir gyvulininkystė prisideda prie klimato kaitos, – ji išskiria tiek pat šiltnamio dujų, kiek visas pasaulio transportas. Veganiška arba vegetariška mityba esą gali sumažinti šių dujų emisiją žemės ūkyje iki 70 proc. Mat žolėdžiai išskiria net 40 proc. metano – daug „aršesnių‟ šiltnamio dujų negu CO2.

Kuo daugiau gyvulių – tuo daugiau mėšlo. Kur jis dedamas? Naudinga mėšlą panaudoti kaip trąšas, bet tam jis panaudojamas ne visas.

Štai kaip gali atrodyti pramoniniai ūkiai iš paukščio skrydžio, Mishkos Hennerio nuotr.

Štai kaip gali atrodyti pramoniniai ūkiai iš paukščio skrydžio, Mishkos Hennerio nuotr.

Daugiau ūkių nuotraukų galite pamatyti čia.

Vanduo yra būtinas organizmų gyvybei ir ekosistemoms palaikyti. Todėl galima sakyti, kad mėsa – prabangus dalykas, jei skaičiuosime, kiek išteklių ji reikalauja. 1 kg jautienos užauginti reikia net 15 414 litrų vandens! Jis naudojamas gyvuliams girdyti, ganykloms drėkinti, augančiam pašarui laistyti, mėsai apdirbti. Tokiam pačiam kiekiui ryžių tereikia 2 497 litrų, kviečiams – 1 350 litrų, bulvėms – vos 289 litrų vandens. Daug vandens sunaudojama ir pienui pagaminti – vienam litrui pieno reikia maždaug tiek pat vandens.

Kodėl vienų gyvūnų gyvybė vertesnė už kitų?

Kad mėsa pasiektų vartotojų lėkštę, gyvūnai turi patekti į skerdyklą. Kadangi nematome, kas ten darosi, širdies neskauda – juk parduotuvės mėsos skyriuje matome tik raudonus kumpius, blizgančius lašinukus ir faršą vitrinoje. Nesusimąstome, kad tai buvo gyvulio dalis, kaip ji buvo paimta.

Viskas susiję su žmogaus sąmoningumu ir etika. Galima kelti klausimą – kodėl vienų gyvūnų gyvybės vertesnės už kitų? Ar vertiname jų gyvybes pagal tai, kokias gražias akis jie turi ir kokio švelnumo jų kailis? Ar gyvūnas turi būti naudingas žmogui, kad padidėtų jo tikimybė išgyventi? Juk gyvūnas yra gamtos dalis ir turėtų priklausyti tik pats sau. Sunkiausia – tapti sąmoningam ir apgalvoti, kur žmogus yra tarp šių gyvybių.

Pramoniniai gyvūnai, kurių nesuvalgome, nesulaukia geresnio gyvenimo už tuos, kuriems lemta atsidurti mūsų lėkštėse. Imkime vištas – Lietuvoje jos vis dar laikomos narvuose, kurių plotas teprilygsta A4 formato lapui. Jos priverstos dėti daug kiaušinių, o tai paukščiams gamtoje nėra būdinga, ir taip praranda milžinišką kiekį energijos, todėl nespinduliuoja gyvybe ir sveikata. Kaip tai atrodo, galite pamatyti puslapyje kiausiniukaina.lt.

Gintarė Sinkevičiūtė

Šis tekstas buvo parašytas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje stovykloje „Europos verslo reporteris 2016“, kurios tema buvo „Klimato (r)evoliucija“. Stovyklos dalyviai analizavo gamtinius, politinius ir ekonominius klimato kaitos aspektus, diskutavo, kaip prisitaikyti prie pasekmių ir kaip jas sušvelninti, kaip šie sprendimai veikia mūsų gyvenimo būdą ir vartojimą. Pasidaliję į penkias komandas, jie sukūrė po tinklaraštį tam tikra tema (klimato kaitos valdymo politika, atliekų vengimas ir tvarkymas, transportas, energetika, žemės ūkis).

Tinklaraščius galima rasti čia:

„2 laipsniai‟ – I vietos laimėtojas

„Ekogrūdas‟

„Gamtos energija‟

„Pasivaikščiokim‟ – II vietos laimėtojas

„Planas e‟ – III vietos laimėtojas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: