Atsinaujinanti energetika: ambicijos neturi amunicijos

Sukūrė Euroblogas.lt, gegužės 7, 2016

„Jei vystysime atsinaujinančią energetiką, būsime turtingesni“, – įsitikinęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Kita vertus, ekonomistų manymu, žaliosios mados vaikytis vardan to, kad būtum pavadintas žaliu ar inovatyviu, neverta.

„Ar atsinaujinanti energetika apsimoka, reikia apskaičiuoti. Tačiau tarp to, kas apsimoka ir kas įmanoma, – labai plona riba. Galima pastatyti aukščiausios energetinės klasės pastatus, bet, jei į juos sukiši milijonus, kad sutaupytum dešimtis tūkstančių, akivaizdu, kad neapsimoka“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis.

Siūlo atsižvelgti į laimės faktorių

Rašydama šį straipsnį supratau, kad klausti, ar kas nors apsimoka, beprasmiška. Nes labai sunku atsakyti neišsiplečiant, nelendant į detales, o aptarti bendrai dažnai neverta. Be to, vienam gali apsimokėti, kitam – ne.

Kaip samprotavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, vienam pasinaudoti subsidijomis ir taip siekti asmeninio gėrio apsimoka, kitam investuoti ir, kaip sakoma, „eiti į minusą“ – jokiu būdu.

Tačiau, R. Kuodžio nuomone, žalioji pramonė yra perspektyvi šaka, leisianti išspręsti egzistencinius klausimus, su kuriais dabar žaidžiame. Jo nuomone, dabar yra tas laikas, kai galime ir turime klysti „į atsargumo pusę“ ir nelaukti išsvajotų bei apdainuotų ateities technologijų.

„Gal kažkam šaus į galvą sukurti ką nors paprasto ir pradės siurbti CO2 iš atmosferos labai pigiai. Kol mes nežinome, ar tai bus ir kada, turime klysti į atsargumo pusę, t.y. pasisaugoti, – įsitikinęs ekonomistas. – Tai pagrindinis argumentas prieš skeptikus, kurie sako, kad klimato kaitos nesustabdysi, tegul būna, kaip yra, ir nieko nekeiskime, po to kažką sugalvosime. Tokia strategija pavojinga ir nepateisinama visuomenės gerovės požiūriu, todėl turime imtis aktyvių veiksmų.“

Be to, anot R. Kuodžio, nereikėtų šio klausimo vertinti tik iš ekonominės perspektyvos, bet atsižvelgti į laimės faktorius. Šiuo atveju gera gamtinė aplinka yra vienas iš svarbiausių dalykų. O ją pradedame vertinti, kaip ir daugelį dalykų, kai netenkame.

„Pavyzdžiui, Maldyvų gyventojai, kurie netrukus atsidurs po vandeniu ir kurių premjeras jau ieško, kur iškelti šalį, vargu ar jaučiasi laimingi tokioje atmosferoje. Kai kurioms šalims tai yra egzistencinis klausimas. Lietuvai – ne, nes turime pakankamai geros kokybės gamtinę aplinką“, – teigia R. Kuodis.

Žalioji energetika yra galimybė, pripažįsta ekonomistas, tačiau į ją nereikėtų mestis stačia galva su bet kokiomis sąnaudomis. Traukiantis tradicinei energetikai, tik laiko klausimas, kada pasikinkysime saulės ar kitokią energiją: „Technologijos tampa efektyvesnės ir viskas eina gera kryptimi.“

Biokuras pigesnis už iškastinį

Ekonomistui pritaria Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.

Pasak jos, visas pasaulis orientuojasi į perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių ir kito modelio kurti neapsimoka. Be to, technologinė evoliucija matoma plika akimi, viskas pinga ir tobulėja.

„Žaliajai energetikai priklauso ateitis. Vėjo energetika jau dabar atsiperka. Lietuvoje biokuras yra daug pigesnis nei iškastinis kuras. Paimi iš gamtos ir nereikia pirkti. Taip pat kuriamos darbo vietos“, – mano S. Znutienė ir priduria, kad orientuotis tik į vieną energetikos sritį netikslinga.

M. Nagevičius tiki, kad jau dabar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką. Ne tik dėl ekonominės naudos, labiausia – dėl klimato kaitos. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas tai pat pataria, kaip paaiškinti paprastam žmogui, kokia jam iš to nauda.

Viktorija Karsokaitė

Šis tekstas buvo parašytas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje stovykloje „Europos verslo reporteris 2016“, kurios tema buvo „Klimato (r)evoliucija“. Stovyklos dalyviai analizavo gamtinius, politinius ir ekonominius klimato kaitos aspektus, diskutavo, kaip prisitaikyti prie pasekmių ir kaip jas sušvelninti, kaip šie sprendimai veikia mūsų gyvenimo būdą ir vartojimą. Pasidaliję į penkias komandas, jie sukūrė po tinklaraštį tam tikra tema (klimato kaitos valdymo politika, atliekų vengimas ir tvarkymas, transportas, energetika, žemės ūkis).

Tinklaraščius galima rasti čia:

„2 laipsniai‟ – I vietos laimėtojas

„Ekogrūdas‟

„Gamtos energija‟

„Pasivaikščiokim‟ – II vietos laimėtojas

„Planas e‟ – III vietos laimėtojas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Vienas atsakymas į “Atsinaujinanti energetika: ambicijos neturi amunicijos”

1. Viktorija Karsokaitė gegužės 7, 2016

   Reblogged this on Viktorijos Karsokaitės tinklaraštis.

   PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person

   Atsakyti

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.