Meti visas šiukšles į vieną dėžę − moki brangiau

Atliekomis dekoruotas automobilis, macinate/Flickr nuotr

Idealiu atveju susidarančių atliekų kiekis būtų minimalus: būtų perdirbama ar panaudojama dar kartą viskas, kas įmanoma, o likusios atliekos taptų kompostu arba priemone energijai išgauti. Lietuvoje situacija atvirkščia: didžiąją dalį atliekų dalį vis dar vežame į sąvartynus. Kitaip tariant, atliekos tvarkomos neatsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą – savotišką piramidę.

Šis būdas dominuoja, nes tai yra pigiausia alternatyva, o antrinių žaliavų ir biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimas, perdirbimas ar pakartotinis naudojimas laikomi ekonomiškai nepatraukliais.

Kevin Dooley/Flickr nuotr

Kevin Dooley/Flickr nuotr

Štai 2012 metais Lietuvoje susidarė bemaž 5,7 mln. tonų atliekų. 62 proc. jų pašalinamos per sąvartynus, 22 proc. perdirbamos ar kitaip panaudojamos, 14 proc. išvežamos tvarkyti į kitas šalis, 2 proc. apdorojamos. Europos Sąjungos reikalavimu, iki 2020-ųjų turi būti perdirbama ne mažiau nei 65 proc. atliekų. Taigi turime vos ketverius metus kardinaliai pakeisti savo įpročius.

Tiki jaunąja karta

Bendrovės „Ekokonsultacijos‟ vadovaujančioji partnerė Lina Budrienė sako, kad pokyčiai prasideda „iš apačios į viršų“ ir ypač daug vilčių deda į jaunąją kartą: „Vaikai darželiuose, mokyklose yra labai sąmoningi. Jie gali padaryti didžiausią poveikį stiprinant rūšiavimo kultūrą ir mažinant vartojimą.“

Vaizdo įrašas – iš tinklaraščio 2laipsniai.wordpress.com.

Antra, kai didelis kiekis atliekų nukeliauja į sąvartyną, ten susidaro kenksmingos metano dujos, kurios sukelia šiltnamio efektą. Taip pat prarandame kompostą. Žemė yra nualinta dėl cheminės taršos, o nekaupdami komposto prarandame galimybę gražinti tam tikras medžiagas atgal.

Be to, kaina Lietuvoje netrukus priklausys nuo to, ar rūšiuojama, ar ne. Žmogus, kuris mes viską į vieną šiukšlių dėžę, už  atliekų tvarkymą mokės gerokai aukštesnę kainą.“

Vyriausybė jau nusprendė,  kaip bus apskaičiuojamos kainos gyventojams už komunalinių atliekų išvežimą. Mokant už komunalinių atliekų išvežimą, gyventojams bus taikoma dvinarė rinkliava. Ją sudarys pastovioji dalis, nepriklausanti nuo atliekų kiekio, ir kintamoji dalis, kuri priklausys nuo to, ar bus teikiama atliekų tvarkymo paslauga.

Lina Budrienė, nuotr. iš „YouTube‟

Lina Budrienė, nuotr. iš „YouTube‟

Į rinkliavos dydį negalės būti įtrauktos išrūšiuotų pakuočių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai leis mokėti mažesnius mokesčius atliekas rūšiuojantiems gyventojams, taip pat bus skaidriau apskaičiuojama kaina.

L. Budrienės žodžiais, yra daug būdų, kaip žmonės gali sumažinti neišrūšiuotų atliekų, o kartu – ir mokamus mokesčius. Rekomenduojama mainytis drabužiais, išmesti juos į specialiai tekstilei skirtus konteinerius arba pristatyti tekstilę surenkančioms įmonėms. Tarą galima nešti į taromatus, turint sąlygas – rinkti kompostui tinkančias maisto atliekas, atskirai rinkti ir rūšiuoti pakuotes.

Kaip pastebi L. Budrienė, ekonominė nauda nėra vienintelė paskata rūšiuoti: tyrimai rodo, kad žmonėms ekologinės idėjos nėra svetimos.

Rūšiavimas ir ekologinis sąmoningumas esą padeda gyventi kitaip: „Žmogus rūšiuodamas eina nušvitimo link. Kai supranti, kad tau daug nereikia, kad gali pragyventi iš to, ką turi. Vietoj laiko, skiriamo naujoms prekėms įsigyti, gali praleisti daugiau laiko su šeima, gamtoje. Žmonės, kurie mąsto apie ekologiją, gyvena kitokį gyvenimą, tobulėja asmeniškai.“

Apsaugojo ir vandenį

Vyriausybė tvirtina valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planą, tačiau už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Dalis jų šį darbą yra pavedusios savo pačių įsteigtoms įmonėms – regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Lietuvoje iš viso sukurta 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Lina Budrienė, nuotr. iš „YouTube‟

Lina Budrienė, nuotr. iš „YouTube‟

„Ekokonsultacijų‟ atstovės teigimu, Europoje vyrauja tendencija atliekų tvarkymo neperduoti privačioms įmonėms, bet palikti savivaldybės kompetencijoje. Kai visa sistema vienose rankose, pasiekiamas didesnis efektyvumas.

Reikšminga buvo valstybinė atliekų tvarkymo sistemos reforma, kai senieji nesaugūs sąvartynai buvo uždaryti ir sutvarkyti, o vietoj jų, laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų, buvo įrengti 11 regioninių sąvartynų. Teritorijos jiems buvo parinktos prie didžiųjų miestų, siekiant sumažinti transportavimo kaštus. Tai buvo svarbu ir geriamojo vandens apsaugai, kadangi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo.

Gamintojai įpareigoti šviesti visuomenę

Atsakomybė dėl atliekų rūšiavimo tenka ir gamintojams. Jie ir importuotojai atsakingi už vidaus rinkai tiekiamų gaminių bei pakuočių poveikį aplinkai nuo gamybos pradžios iki saugaus atliekų sutvarkymo. Tai apima surinkimo, išvežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemų organizavimą bei finansavimą.

Atliekų konteineriai

Be to, gamintojai įpareigoti užsiimti švietimu: teikti informaciją apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą. Gamintojai ir importuotojai privalo priimti grąžinamus produktus ir juos panaudojus susidarančias atliekas, turi jas tvarkyti ir finansuoti tokią veiklą.

Šis principas taikomas tvarkant pakuočių, padangų, akumuliatorių, baterijų, vidaus degimo variklių degalų, tepalų, įsiurbimo oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos atliekas.

Pokyčiai prasideda nuo žmonių, todėl kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie efektyvesnio atliekų tvarkymo Lietuvoje. Žmonių sąmoningumas, rūšiavimo populiarinimas, sistemų modernizavimas – raktai į efektyvesnį atliekų apdorojimą.

Kur tu šiandien išmesi plastikinį puodelį?

Vaizdo įrašas – iš tinklaraščio 2laipsniai.wordpress.com.

Rūta Miliūtė

Šis tekstas buvo parašytas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje stovykloje „Europos verslo reporteris 2016“, kurios tema buvo „Klimato (r)evoliucija“. Stovyklos dalyviai analizavo gamtinius, politinius ir ekonominius klimato kaitos aspektus, diskutavo, kaip prisitaikyti prie pasekmių ir kaip jas sušvelninti, kaip šie sprendimai veikia mūsų gyvenimo būdą ir vartojimą. Pasidaliję į penkias komandas, jie sukūrė po tinklaraštį tam tikra tema (klimato kaitos valdymo politika, atliekų vengimas ir tvarkymas, transportas, energetika, žemės ūkis).

Tinklaraščius galima rasti čia:

„2 laipsniai‟ – I vietos laimėtojas

„Ekogrūdas‟

„Gamtos energija‟

„Pasivaikščiokim‟ – II vietos laimėtojas

„Planas e‟ – III vietos laimėtojas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: