Kuo užsienio universitetai vilioja būsimus studentus?

Benas, nuotr. iš asm. archyvo

Benas, nuotr. iš asm. archyvo

„Labiausiai pasiilgsiu šeimos, savo draugų ir saulėto Lietuvos oro“, − sako dvyliktokas Benas, paklaustas, ko labiausiai pasiilgs, kai išvyks studijuoti į užsienį. Gal kartais ir nelabai saulėtas, bet savotiškai gražus oras, rami aplinka, Lietuvos žaluma, namai, artimieji ir draugai buvo mano kalbintų paskutiniųjų klasių moksleivių ligšiolinė saugi aplinka, kurioje jie mokėsi ir augo.

Tačiau vis dėlto kažkas juos paskatino pažvelgti truputėlį toliau. Baigti anglų kalbos kursus, atlikti įvairiausius testus ir susitaupyti pinigų – visa tai moksleiviai planuoja tam, kad galėtų aukštąjį išsilavinimą įgyti užsienyje.

Apie tai, kaip planuoja studijuoti užsienyje, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė Gabrielė, galvojanti apie biomedicinos studijas Grinvičo universitete Anglijoje, ir Monika, dar neapsisprendusi, tačiau ketinanti rinktis vadinamuosius „gap“ arba pertraukos metus ir tik tuomet studijuoti fotografiją vienoje iš Europos šalių. Taip pat Benas, galvojantis apie computer science studijas Jungtinėje Karalystėje, Šefilde. Kalbinau ir Mykolo Biržiškos gimnazijos moksleivę Vismantę, žvelgiančią šiek tiek toliau – į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir galvojančią apie verslo ir finansų arba tarptautinės politikos mokslus.

Paskutinio skambučio akimirka Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Petro Pivoriūno nuotr.

Paskutinio skambučio akimirka Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Petro Pivoriūno nuotr.

− Kodėl nusprendei pasirinkti tokią studijų programą ir kas skatina tave studijuoti svetur?

Benas: Dėl to, kad užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, nuo pirmo kurso yra dėstomi tik tie dalykai, kurie yra tiesiogiai susiję su pasirinkta specialybe. Taip pat noriu susipažinti su kitokia kultūra, išbandyti save kitokioje aplinkoje ir tapti savarankiškesniu. Universitetas, į kurį ketinu stoti, yra daug aukštesnėje vietoje universitetų reitinguose negu bet koks universitetas Lietuvoje. Manau, kad į tokio universiteto diplomą daug rimčiau žiūrės ir darbdaviai.

Vismantė: JAV mane visada traukė galimybių bei pasirinkimų gausa. Manau, kad studijų kryptis, kurią noriu studijuoti, yra perspektyvesnė ten nei Lietuvoje. Mokymo būdai, stažuočių ir praktikų pasirinkimas į JAV pritraukia studentus iš viso pasaulio, ne išimtis ir lietuviai. Neslėpsiu, kad traukia ir tai, jog Amerika yra ne kiekvienam lengvai pasiekiama šalis, todėl tai padeda atrinkti puikiai besimokančius ir labiausiai motyvuotus studentus.

Monika: Užsienyje yra daugiau perspektyvų − daugiau galimybių fotografijos arba meno srityje.

Gabrielė: Pirmas dalykas, paskatinęs galvoti apie studijas užsienyje, buvo galimybė „pabėgti nuo tėvų“, o kitas dalykas būtų tai, kad perspektyvos įsidarbinti ir atlikti praktiką Anglijoje yra daug geresnės nei Lietuvoje.

−  Kada ir kas paskatino tave pradėti domėtis studijomis užsienyje? Ar tėvai vienaip ar kitaip prisidėjo prie tavo apsisprendimo studijuoti svetur?

Benas: Studijomis užsienyje domiuosi gana ilgai ir jau kelerius metus apie tai svajoju. Tėvai visuomet palaikė mano apsisprendimą ir skatino aukštojo mokslo siekti užsienyje.

Vismantė: Įvairiuose pristatymuose bei studijų parodose būdavo nuolatos pristatomos galimybės studijuoti užsienyje, tačiau rimtai svarstyti apie mokslą svetur pradėjau dešimtoje klasėje, kai pasirinkau savo mokslų kryptį. Tėvai mano sprendimui studijuoti užsienyje įtakos neturėjo, nes patys tam nelabai pritarė (moksleiviai 10-os klasės pabaigoje savo nuožiūra pasirenka tam tikras sustiprintas mokslo sritis, kuriose nori gilinti savo žinias, pvz. humanitariniai ar medicinos mokslai − aut.past.).

Monika: Studijomis užsienyje pradėjau domėtis pati dvyliktos klasės pradžioje, nes supratau, kad Lietuvoje yra tikrai prastos perspektyvos. Tėvai gal net kaip tik labiau norėtų, kad studijuočiau Lietuvoje.

Gabrielė: Domėtis studijomis užsienyje pradėjau įstojusi į gimnaziją. Tam didelės įtakos turėjo tėvai ir teta, dirbanti medicinos srityje užsienyje.

Gabrielė, nuotr. iš asm. albumo

Gabrielė, nuotr. iš asm. albumo

− Ar turi galimybę studijuoti nemokamoje vietoje užsienio universitete? Jei ne, kas padengtų mokslų ir tavo kasdienes išlaidas užsienyje?

Benas: Anglijoje mokslas yra mokamas visiems, dėl to studijuosiu mokamoje vietoje. Mano pagrindinis pajamų šaltinis mokslams bus paskola, o maisto ir būsto išlaidas padengs tėvai.

Vismantė: JAV mokslas yra mokamas ir labai brangus, todėl tik retas gali negalvoti apie lėšas, reikalingas mokslui apmokėti. Tačiau yra daugybė stipendijų, kurias gali skirti universitetai už mokslo arba sporto pasiekimus. Stipendija ir yra mano šansas išvažiuoti studijuoti, nes tik mažą dalį sumos galėtų padengti tėvai.

Monika: Planuoju studijuoti nemokamoje vietoje, bet kas bus, tas bus. Pinigus užsidirbčiau pati.

Gabrielė: Planuoju studijuoti mokamoje vietoje, bet universitetas siūlo labai geras paskolos sąlygas, taip pat pačiame universitete galima gauti neblogai apmokamą darbą.

− Papasakok, kaip vertini savo srities studijas Lietuvoje?

Benas: Būtent kompiuterių mokslo specialybės Lietuvoje išvis nėra, bet yra panašių specialybių, pvz. programų sistemos (VU). Iš draugų pasakojimų esu girdėjęs, kad šios studijos yra labai sunkios.

Vismantė: Finansų ar politikos studijos Lietuvoje yra kokybiškos ir vis labiau tobulėja, tačiau praktikos ir stažuočių galimybės yra labai menkos. Perspektyvos baigus studijas priklauso ne tik nuo įgytų žinių, bet ir nuo asmenybės bei tam tikrų būdo bruožų, dėl to daugelis lieka be norimo darbo arba dirba ne pagal specialybę. Svetur darbo vietų daugiau, tad ir galimybių skirtingiems žmonėms užtenka.

Monika, nuotr. iš asm. albumo

Monika, nuotr. iš asm. albumo

Monika: Viskas labai priklauso nuo stojančiojo žmogaus lūkesčių ir tikslų. Jei žmogus nori tiesiog save patobulinti, pasimokyti savo malonumui, bet nesiekia karjeros, tai gerai ir čia. Nors, manau, karjerą galima padaryti ir Lietuvoje, bet sunkiai.

Gabrielė: Kiek žinau, žmones, baigusius medicinos studijas Lietuvoje, labai vertina užsienio rinka, tad manau, kad pasirinkimas studijuoti Lietuvoje būtų neprastas, tačiau mane gąsdina labai dideli krūviai.

− Ar jau išsiaiškinai, kaip veikia stojimo sistema užsienio universitete? Kiek egzaminų turėsi išlaikyti ir kokios įstojimo į universitetą galimybės? Papasakok plačiau.

Benas: Taip, stodamas į universitetą Jungtinėje Karalystėje jau turiu būti nusprendęs 12 klasėje, rudenį, ką ir kur noriu mokytis ir galiu pasirinkti 5 universitetus. Rašiau bendrą motyvacinį laišką ir siunčiau 11 klasės pažymius. Pagal šiuos dalykus mane galėjo arba atmesti, arba pasiūlyti vietą universitete. Visi universitetai, kuriems siunčiau paraišką, pasiūlė vietas.

Taip pat pradėjau vaikščioti į IELTS, tarptautinius anglų kalbos įvertinimo, kursus. Pasirinkau Šefildo ir Niukaslo universitetus. Manau, kad pajėgsiu įstoti į abu universitetus, tačiau galutinis mano pasirinkimas greičiausiai bus Šefildo universitetas.

Vismantė: Universitetų sistema JAV visiškai skiriasi nuo Lietuvos. Be egzaminų, akademinių pasiekimų, įvairių anglų kalbos kursų ir kitų testų norint studijuoti JAV, svarbiausia stojant yra parašyti išskirtinį motyvacinį laišką. JAV universitetai visada pabrėžia, kad savo bendruomenėje nori įdomių bei motyvuotų asmenybių, gebančių prisitaikyti, nebijančių pokyčių ir mėgstančių veikti. Todėl tai sumažina galimybes įstoti kiekvienam norinčiam. Dažnai puikus mokinys nepatenka į norimą universitetą, nes paprasčiausiai nėra įdomus kaip asmenybė. Tad norint įstoti į universitetą Amerikoje reikia ne tik puikiai mokytis, bet ir būti aktyviam bei visuomeniškam.

Monika: Oi… bandžiau… bet kiek supratau, tai viskas labai komplikuota, nes kiekvieno universiteto pageidavimai skirtingi, vienur prašo išlaikyti pavyzdžiui 3 egzaminus daugiau kaip 70 proc., kitiems užtenka pažymių ir IELTS testo, o dar kitur − tiesiog stojamieji ir tiek.

Gabrielė: Buvo prašoma motyvacinio laiško, pažymių ir tai, kad mokslus baigčiau 8 arba aukštesniu vidurkiu. Mano anglų kalbos pažymys turi būti ne mažesnis nei 8. Įstoti tikrai nėra labai sunku, jei stengiesi ir rodai iniciatyvą, kad tikrai nori studijuoti būtent tame universitete.

−  Kaip manai, ar mokykla, kurioje mokaisi, tinkamai ruošia universitetui, arba konkrečiau – studijoms užsienyje?

Benas: Manau, kad pasiruošti studijoms užsienyje nėra labai sunku ir tiesiog pakanka turėti geras anglų kalbos žinias.

Vismantė, nuotr. iš asm. albumo

Vismantė, nuotr. iš asm. albumo

Vismantė: Manau, mokykloje įgytos žinios padeda tik akademiškai tobulėti, tačiau norint įgauti socialinių ar kitų išvykti į užsienį reikalingų įgūdžių, reikia savanoriauti ar užsiimti kita užklasine, neformalia veikla. Mūsų mokykloje gausu veiklos ir galimybių tobulėti kiekvienam, todėl tikiu, kad esu pasiruošusi savarankiškai išvykti į užsienį.

Monika: Na…. net nežinau, ar apskritai kokia nors mokykla specializuojasi studijų užsienyje srityje.

Gabrielė: Manau, kad be papildomų pamokų tos kalbos, kuria ruošiesi studijuoti užsienyje, yra sunku studijuoti užsienyje, o tuo labiau, jei ta kalba nėra anglų. Tad paruošimas galėtų būti stipresnis.

− Ar planuoji grįžti po studijų? Jei taip, ar nemanai, kad bus sunku vėl įšokti į vėžes ir gyventi Lietuvoje?

Benas: Šiuo metu dar nesu tikras, ar grįšiu į Lietuvą, ar gyvensiu Anglijoje, ar kur kitur. Jeigu grįšiu, tai tikrai nemanau, kad bus sunku vėl įšokti į vėžes ir pradėti gyventi Lietuvoje.

Vismantė: Po studijų planuoju grįžti tik tuo atveju, jei nesužavės darbo ar tolimesnių studijų galimybės arba jei neprisitaikysiu prie amerikietiško gyvenimo būdo.

Monika: Taip, planuoju. Tikrai. Čia ramiau, jaukiau ir gamta graži. Ir nemanau, kad būtų sunku. Nebent Lietuva kardinaliai pasikeistų.

Gabrielė: Ar grįšiu, priklauso nuo to, ar gausiu darbą Lietuvoje ir ar nebus geresni darbo pasiūlymai užsienyje. O į vėžes grįžti tikrai nebus sunku, juk tai gimtasis kraštas.

− Kas labiausiai gąsdina žvelgiant į ateitį ir matant save, studijuojantį užsienyje?

Benas: Labiausiai gąsdina britiškas akcentas, kurį yra labai sunku suprasti lietuviams. Taip pat bijau ten jaustis vienišas.

Vismantė: Labiausiai gąsdina labai didelis atstumas nuo Lietuvos, tikimybė, kad namo galėsiu grįžti labai retai bei sunki pradžia prisitaikant ir perprantant kultūrą. Taip pat nerimą kelia mokymasis ne gimtąja, bet anglų kalba, kurią taip pat reikės tobulinti.

Monika: Šiaip gąsdina stojimai, o jei įstosiu po pertraukos metų, tai niekas negąsdins. Neturiu problemų bendraujant su nepažįstamais žmonėmis.

Gabrielė: Integracija į visuomenę. Vis tiek kita šalis, kitokios tradicijos, kultūra ir net papročiai.

− Kaip manai, ar galimybė studijuoti užsienyje padidina tavo perspektyvas gauti geresnį išsilavinimą, o vėliau ir gerą darbą rinkoje lyginant su kitais, kurie lieka studijuoti Lietuvoje? Kaip manai, ar geresnis išsilavinimas priklauso tik nuo universiteto ar labiau priklauso nuo paties studento?

Benas: Priklauso nuo to, į kokio lygio universitetą stoji, nes yra daug universitetų užsienyje, kurių reitingas yra mažesnis už esančius Lietuvoje. Bet jeigu stoji į tikrai gerą universitetą užsienyje ir stropiai mokaisi, stengiesi pasiimti iš jo viską, ką pajėgi, tai tavo galimybės susirasti geresnį darbą tikrai gali būti didesnės nei tų, kurie liko studijuoti Lietuvoje. Žinoma, kad tavo išsilavinimas labiausiai priklauso nuo tavęs paties, bet didelį vaidmenį atlieka ir pats universitetas.

Vismantė: Manau, perspektyvos priklauso nuo paties studento motyvacijos bei noro tobulėti. Universitetas išmoko tik pagrindinių pasirinktos srities žinių. Užsienio universitetai dažnai moko ne tik akademinių dalykų, bet ir įgūdžių, reikalingų darbui, todėl dažnas Lietuvos universitetas nusileidžia užsienio mokymo įstaigoms, nes perteikia tik teorinias žinias, kurių studentai negeba panaudoti praktikoje.

Monika: Taip taip taip, kaip ir minėjau. Manau, kad geresnis išsilavinimas priklauso ir nuo paties studento, ir nuo universiteto, bet be studento indėlio į savo darbą ar pomėgį nieko gero nebus.

Gabrielė: Išsilavinimą, manau, gerą gautum ir Lietuvoje, bet geresnės įsidarbinimo galimybės vis tiek yra studijuojant užsienyje. Darbdavys jau visai kitaip į tave žiūrės, kai žinos, kad buvai atsidūręs kitoje aplinkoje ir lengvai prie to prisitaikei. Jei studentas nenorės mokytis, tai universitetas jau niekuo nepadės.

Ūla Jasiulevičiūtė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: