Agresija sporte: emocingos – ir Antikos lenktynės, ir šiandienos krepšinis

Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
Neseniai vykęs Turkijos krepšinio čempionato pusfinalis tarp Stambulo „Galatasaray“ ir „Fenerbahce“ komandų bus prisimenamas ne tik dėl įnirtingos kovos. Rungtynių metu į aikštę pasipylę įvairūs daiktai, monetos ir žiebtuvėliai privertė pastarosios komandos žaidėjus skubėti į rūbinę. Dėl šio chaoso varžybos buvo sustabdytos ketvirčiui valandos, o krepšinio pasaulį apskriejo „Fenerbahce“ vyriausiojo trenerio Željko Obradovičiaus jogurtu aptaškytu veidu nuotraukos.
Kur sportas, ten liejasi emocijos. Nesvarbu, kalbame apie krepšinį, futbolą ar tinklinį. Įsisiautėję aistruoliai dažnai yra tikras galvos skausmas federacijoms ir, žinoma, didžiulė žala pačiam sportui. Fanų smurtas yra tapęs ir ne vieno sociologinio traktato objektu. Tiesa, paprastai didžiausias dėmesys tenka futbolui, turinčiam, ko gero, storiausią aistruolių agresijos bylą.
Lenktynės virto maištu prieš imperatorių
Pirmieji oficialūs su futbolo chuliganizmu susiję įrašai siekia XIX amžių. Pagreitį šis reiškinys įgavo praėjusio amžiaus 7 dešimtmetį Anglijoje, kuomet policijos ir aistruolių susirėmimai tapo neatskiriama rungtynių dalimi. Tuo metu futbolo chuliganizmas buvo laikomas viena didžiausių šios šalies socialinių problemų.

Kovinių vežimų lenktynės, nuotr. iš http://en.wikipedia.org
Bet patys pirmieji incidentai, susiję su sportu, nukelia net į romėnų laikus. Bene daugiausia dėmesio VI amžiaus Konstantinopolyje sulaukdavo kovinių vežimų lenktynės, kuriose varžydavosi keturios komandos. Akį traukdavo dvi iš jų: „mėlynieji‟ ir „žalieji‟. Susidomėjimas šiomis varžybomis buvo susipynęs su žiūrovų politinėmis nuostatomis, nukreiptomis prieš imperatorių Justinianą I. Šis aistringai palaikė „mėlynuosius‟ ir be jo neapsieidavo nė vienas renginys.
532 metais eilinės kovos vežimų lenktynės peraugo į maištą prieš imperatorių. Nuversti Justinianą I siekė tiek „mėlynieji‟, tiek „žalieji‟. Po keleto imperatoriškųjų rūmų apsiausties dienų, Justinianas I surado būdą pelnyti sau palankumą.

Imperatorius Justinianas I, nuotr. iš http://en.wikipedia.org
Vyriausiems „mėlynųjų“ atstovams jis įteikė nemažai aukso ir priminė, kad palaiko jų komandą. Pasitarę „mėlynieji“ neleido „žaliesiems“ karūnuoti naujo valdovo. O netrukus įsiveržusios imperatoriaus pajėgos sutriuškino maištininkus ir numalšino sukilimą. Skaičiuojama, kad Konstantinopoliui šios riaušės kainavo 30 tūkst. gyvybių.
Grasino nebeįsileisti aistruolių
Tačiau šis tekstas skirtas ne kovos vežimų lenktynėms, o krepšiniui. Apie sirgalių išpuolius dažniausiai girdime iš Graikijos arba Turkijos. Tačiau didesnių ar mažesnių incidentų pasitaiko visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Nuolatinių pretendentų į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) karūną Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ aistruolių priešprieša tęsiasi jau daugybę metų. Ji reiškiasi necenzūrinėmis skanduotėmis rungtynių metų, komentarais internete, o kartais santykių aiškinimasis persikelia už arenos ribų. Abiejų komandų sirgaliai jau ne sykį patikrino savo priešininkų žandikaulių stiprumą. Ne vienas aistruolis vietoj mėgstamos komandos rungtynių Kauno ar Vilniaus peizažus tyrinėjo pro policijos automobilio stiklą. Tiesa, šiemet šių komandų fanų smurto proveržių vieni prieš kitus jau nesulauksime. Tam padėjo į LKL finalą prasibrovęs Klaipėdos „Neptūnas“, išardęs jau įprastu tapusį finalo duetą.
2015-aisiais plačiai nuskambėjo istorija, kai „Lietuvos ryto“ aistruoliai sukėlė muštynes Utenos „Juventus“ arenoje. Tada Utenos klubas pagrasino daugiau neįsileisti vilniečių į savo komandos rungtynes. Žinoma, tokios sankcijos problemos šaknų neišrauna. Agresyvus aistruolių elgesys jau ne sykį buvo aptariamas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir policijos atstovų susitikimuose. Vieningai pripažinta, kad problema egzistuoja ir tampa vis opesnė.
LKF kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Kroatijos, Ispanijos ir Turkijos dalyvauja „Erasmus+‟ projekte „Aistruoliai prieš smurtą“ („Fans against violence“). Jis skirtas sumažinti agresiją krepšinio arenose ir skatinti aistruolių toleranciją. Šį pavasarį projekto partneriai susirinko Kaune, kur skirtingų šalių krepšinio mėgėjai varžėsi trejetų turnyre. Tai viena iš iki šių metų pabaigos vykstančio projekto veiklų, skirtų suburti penkių šalių aistruolius.
Krepšinio sirgaliai aplankė ir „Žalgirio‟ areną, kur vyko LKF ir Lietuvos krepšinio klubų organizuojamas renginys „Vieninga tribūna“, skirtas įkvėpti aistruolius diskusijai bei paraginti palaikyti mėgstamas komandas taikiais metodais.
Anot sociologų, sportas leidžia individui susitapatinti su tam tikra bendruomene, taip sukuriant vidinį priklausymo kažkam jausmą. Kai šiai kolektyvinei tapatybei iškyla grėsmė, griebiamasi staigios gynybinės reakcijos. Ir nesvarbu, ar tą grėsmę sukelia prieštaringas arbitro švilpukas, ar mylimos komandos pralaimėjimas, ar priešininkų gerbėjų užgauliojimai. Jei prie šių aštrių emocijų pridėsime kelis bokalus alaus, turėsime nevaldomą minią, pasiruošusią guldyti galvą už savo principus.
Nederėtų pamiršti ir žaidėjų bei trenerių. Agresyvus aikštėje žaidžiančių komandų elgesys tik paaštrina įtampą tarp sirgalių ir paskatina juos smurtui – jei galima jiems, vadinasi, galima ir mums. Keiksmažodžių tiradomis garsėjantys treneriai Tomas Pačėsas ir Šarūnas Jasikevičius gero pavyzdžio savo komandų aistruoliams nedemonstruoja.
Turbūt neatsitiktinai žodis „fanas“ turi tą pačią šaknį kaip ir „fanatikas“. Šis žodis apibrėžia žmogų, aistringai atsidavusį pomėgiui ar idėjai, nekritiškai priimantis jos doktrinas, nepakančiai mąstantis apie joms prieštaraujančius. Tokių žmonių yra kiekviename sporte, bet su sportu toks elgesys nieko bendro neturi.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Projektas „Fans against violence“, organizatorių nuotr.
- Kovinių vežimų lenktynės, nuotr. iš http://en.wikipedia.org
- Šiais laikais atkurtos kovinių vežimų lenktynės, nuotr. iš http://en.wikipedia.org
Karolis Bareckas
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Agresija sporte: emocingos – ir Antikos lenktynės, ir šiandienos krepšinis”
[…] Agresija sporte: emocingos – ir Antikos lenktynės, ir šiandienos krepšinis […]
PatinkaPatinka