22-ejų regbininkas jau varžosi su Anglijos rinktinės žaidėjais

Jonas Mikalčius varžybų metu, nuotr. iš asmeninio albumo

Tėčio užsispyrimas ir šešiamečio valia treniruotis kasdien, užuot lengvabūdiškai leidus laiką su draugais ir žaidimais, atnešė tarptautinę sėkmę profesionalaus regbio pasaulyje. Jonas Mikalčius – regbio talentas, kuriam tėra 22-eji, – dalijasi savo neįtikėtinais pasiekimais ir dėl geležinės valios sukaupta patirtimi.

Vaikinas pasirašė sutartį su klubu „Harlequins‟, užimančiu šeštą vietą aukščiausioje Anglijos regbio lygoje. Komandoje žaidžia net šeši regbininkai, atstovaujantys nacionalinei rinktinei, todėl, anot Jono, laukia velniškai sunkus pasiruošimas.

Tinklaraštis Euroblogas.lt kalbasi su jaunuoju regbininku apie sportininko gyvenimą, sunkų darbą, sėkmę ir galimybes tobulėti Lietuvoje bei užsienyje.

– Jonai, visada pamini savo tėtį, kaip didįjį trenerį, kuris padėjo treniruotis nuo mažumės.

– Mano tėtis buvo ir treneris, ir patarėjas daugeliu kitų klausimų. Nuo mažens mačiau tėtį sportuojantį ir žaidžiantį regbį, matydavau, kaip sunkiai jis dirba ir kaip gerai žaidžia. Didžiavausi juo ir norėjau tapti tokiu, kaip jis.

Treniruodavomės įvairiai. Būdavo, kad tėtis pasiimdavo mane pažaisti futbolo arba tiesiog treniruodavomės miške. Darydavome pagreitėjimus smėliu į kalną, mėtydavome akmenis, dažnai darydavome prisitraukimus. Visi pratimai – kad tapčiau universalesnis, greitesnis ir atletiškesnis.

Jonas Mikalčius žaidžia už savo universiteto komandą „Hartpury RFC‟, nuotr. iš asmeninio albumo

Jonas Mikalčius žaidžia už savo universiteto komandą „Hartpury RFC‟, nuotr. iš asmeninio albumo

Išbandęs daugybę sporto šakų (plaukimą, futbolą, krepšinį, dziudo, boksą, karatė, laisvąsias imtynes, stalo tenisą), Jonas kukliai prisipažįsta, jog sekėsi visur, ir už tai dėkoja nuo vaikystės išugdytam universalumui. Kartais užsiimdamas net dviem sporto šakomis vienu metu, J. Mikalčius būdavo pirmūnas ir nesunkiai pasiekdavo gerus rezultatus. Dauguma sporto šakų turi panašių technikos elementų, todėl lengviau juos atkartoti‟, – pasakoja Jonas.

Pasiekti tokius rezultatus reikia ne tik talento, bet ir labai daug valios. Kokiais būdais ją išsiugdei?

– Su sportu esu susijęs nuo 6 metų. Visada turėjau aiškų tikslą. Dar darželyje paklaustas, kuo norėčiau būti užaugęs, ilgai negalvodamas pasakiau, jog noriu tapti regbininku – tokiu kaip tėtis. Visada sakiau, jog sportininkui svarbiausia turėti viziją, koks jis bus po metų, dvejų ir vėliau. Su ja atsikeliu kiekvieną rytą, todėl belieka tik sudėlioti taškus ant i.

– Ar tikėjai, kad vieną dieną tapsi sporto žvaigžde? Gal buvo ir kitokių svajonių?

– Žvaigžde nenoriu būti ir dabar, nelabai suprantu šio žodžio prasmės. Noriu būti sportininkas, pavyzdys kitiems. Regbyje karjera trumpa, todėl noriu pasiekti kiek įmanoma daugiau. Žvaigždžių statusą paliksiu kitiems.

– Koks įsimintiniausias momentas tavo karjeroje?

– Tikriausiai mano žeminimas 2013 metais finalinėje kovoje prieš lenkus Kaune. Dėl jo laimėjome kelialapį į aukščiausią regbio-7 divizioną „Grand Prix‟. Ten kovojome prieš stipriausias Europos regbio šalis ir užėmėme 9-ą vietą iš 12.

– Kokios kitos sporto šakos tave domina kaip žiūrovą?

– Esu be galo didelis sprinto gerbėjas. Žiūriu ir seku naujienas kiekvieną dieną. Laukiu Rio de Žaneiro olimpiados 100 metrų bėgimo finalo. Visuomet palaikau krepšinio rinktinę. Atsimenu, kaip 2013 metais Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), apsupti vietos gyventojų, žiūrėjome Europos pirmenybių finalą Prancūzija-Lietuva. Visi sirgome už Lietuvą. Buvo labai smagu matyti, kaip draugai palaiko mano šalį, nors apie krepšinį nieko nesuprato.

– Ką tavo karjerai davė patirtis PAR? Ar buvo sunku adaptuotis visai kitoje aplinkoje?

– Patirtis PAR man visų pirma atvėrė akis. Pamačiau, kas yra regbio kultūra, kaip svetur stipriai mylimas ir garbinamas šis sportas. Supratau, kad visi galime dar daug kur patobulėti, todėl stengiausi tapti kuo geresnis, nes žinojau, jog vietos tobulėti dar tikrai yra. Pamačiau skirtingą kultūrą, gerai išmokau anglų kalbą, sutikau daug nuostabių žmonių. Prisiminimais iš ten gyvenu dar ir šiandien. Vieną dieną būtinai sugrįšiu.

Kaip atrodo tavo dienos rutina sezono metu?

– Ji labai monotoniška. 7 val. keliuosi, 8 val. – treniruotė, 10 val. – paskaitos, 17 val. – štanginė. Nėra jokių stebuklų, nėra 5 treniruočių per dieną, tiesiog maži dalykai, daromi diena iš dienos, atneša stulbinančių rezultatų.

Kasdienė Jono Mikalčiaus treniruotė, nuotr. iš asmeninio albumo

Kasdienė Jono Mikalčiaus treniruotė, nuotr. iš asmeninio albumo

– Ką veiki laisvalaikiu?

Treniruojuosi. Norėčiau pasakyti kažką kito, bet net ir poilsio metu vis kažką darau ir niekas negali sustabdyti. Sportas man yra įaugęs į kraują, todėl nusėdėti vietoje labai sunku. Po treniruočių kartais susitinku su draugais. Labai mėgstu jūrą, smėlį, saulę, tai man labiausiai padeda atsipalaiduoti po visų krūvių.

– Ką patartum tiems, kurie svajoja pateikti tarp geriausių? 

– Meilė sportui ir tikslo siekimas – tokia mano sėkmės formulė, tačiau kiekvienam ji gali būti skirtinga. Žinoma, vienas dalykas, kuris atvedė bet kurį olimpietį ant čempionų pakylos, buvo sunkus darbas. Manau, ir sporte, ir moksle ar gyvenime galioja taisyklė: dirbk ir tau bus atlyginta.

Jonas Mikalčius atsiima labiausiai patobulėjusio žaidėjo adpovanojimą, nuotr. iš asmeninio albumo

Jonas Mikalčius atsiima labiausiai patobulėjusio žaidėjo adpovanojimą, nuotr. iš asmeninio albumo

Regbininkas viliasi, kad ateityje užaugs vis daugiau regbininkų, kurie žais aukštesniame lygyje. Sako, jog būtų beveik svajonė, jei regbis Lietuvoje būtų profesionali sporto šaka ir dėl to sumažėtų žaidėjų emigracija, pakiltų regbio lygis. J. Mikalčius neslepia, kad regbio rėmimas neblogas, o šiandien šalyje dirba 2 labai profesionalūs treneriai, kurie treniruoja Lietuvos regbio-15 ir regbio-7 rinktines. Jau daugelį metų mūsų šalies regbininkai rodo puikius rezultatus, net kai paramos nebūdavo‟, – pripažįsta Jonas.

Žinoma, būtų smagiau, jei būtų daugiau stadionų. Daugelyje miestų jų trūksta, vaikai treniruojasi ant kietų, neprižiūrėtų aikščių. Norėtųsi, kad regbį žaistų daugiau vaikų, todėl ir parama jiems turėtu būti didžiausia”, – įsitikinęs sportininkas.

Paklaustas, koks būtų kitas iššūkis, Jonas tvirtai atsako: žaisti aukščiausioje Anglijos lygoje Premiership.

Trumpai apie regbininką Joną Mikalčių

Amžius: 22 metai

Mėgstamiausias patiekalas: makaronai su vištiena

Mėgstamiausias muzikos atlikėjas: Jason Derulo

Gėdingiausias arba juokingiausias momentas žaidžiant regbį: Prisimenu, iš rankų iškrito kamuolys žeminant įskaitiniame plote. Tose varžybose atlikau 4 žeminimus, tačiau visi atsiminė tik tą pamestą kamuolį. Dabar, žemindamas įskaitiniame plote, visada užsitikrinu, kad neiškristų kamuolys dar kartą.”

Jei šiandien galėtum sudalyvauti bet kokiame renginyje, kas tai būtų? „100 metrų sprinto finalas Rio de Žaneiro olimpiadoje.‟

Mėgstamiausi atletai: Jamaikos sprinteris Usainas Boltas ir regbio žaidėjas Carlinas Islesas.

Aurelija Skikaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “22-ejų regbininkas jau varžosi su Anglijos rinktinės žaidėjais”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: