EP narė Ulrike Lunacek: „Jei Kristus gyventų dabar, dalyvautų „Baltic Pride“
Ulrike Lunacek, nuotr. iš „Facebook‟
Daugiau nei prieš dvidešimt metų Ulrike Lunacek tapo pirmąja savo homoseksualios orientacijos neslepiančia politike Austrijoje. Europos Parlamento (EP) pirmininko pavaduotoja teigia, kad gėjai, lesbietės ir translyčiai asmenys kasdien yra tarp mūsų. Jų yra kiekvienoje politinėje partijoje, nepriklausomai nuo ideologijos, kiekvienoje ministerijoje, sporto ar religinėje organizacijoje, mokykloje, universitete, įmonėje.
„Visais istoriniais laikotarpiais, visoje mūsų planetoje tos pačios lyties porų buvo ir yra. Problemų atsiranda tada, kai imama neigti šį faktą ir nenorima, kad tokie žmonės apskritai egzistuotų”, – sako EP Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narė, viena iš LGBTI teisių grupės vadovių, dalyvausianti šeštadienį Vilniuje vyksiančiose „Baltic Pride 2016” eitynėse „Už lygybę“.
Mintimis apie tai, ką politikui reiškia būti LGBTI aktyvistu ir kaip politikai gali prisidėti prie LGBTI teisių plėtros, ji dalijasi su tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojais.
– Ar ginti LGBTI teises tampa lengviau, jei esi politikas?
– Nemanau, kad LGBTI aktyvistui būtina būti politikui. Aš savo veiklą pradėjau nuo pilietinės visuomenės ir, prieš tapdama politike, beveik dvidešimt metų buvau aktyvistė. Tad neabejoju, kad pilietinė visuomenė yra būtinas demokratijos komponentas. Pilietinė visuomenė spaudžia politikus judėti pirmyn.
Būnant politiku, ginti LGBTI teises nebūtinai lengviau ar sunkiau. Bet, žinoma, kur kas lengviau prisijungti prie partijos veiklos, kai jau esi viešai paskelbęs apie savo orientaciją. Kai 1995-aisiais aš pirmą sykį kandidatavau rinkimuose į parlamentą, man sakė, kad buvau neįtikėtinai drąsi, viešai paskelbdama, jog esu lesbietė. Bet aš niekuomet to neslėpiau, nes paprasčiausiai nemačiau prasmės. Juk negali nuspręsti, ką įsimylėsi, tad kodėl tai turėtų būti problema? Toks yra mano požiūris.
Ulrike Lunacek, nuotr. iš „Facebook‟
Taip, turiu pripažinti, kad tą akimirką drąsos man tikrai prireikė, tačiau tai buvo nepalyginamai lengviau nei grėsmė visą laiką baimintis šantažo. Tiesiog reikia vienos drąsos akimirkos, o jau tuomet viskas tampa gerokai lengviau ir gali jaustis laisvas.
– Jei kalbėtume apie visuomenę, kas turėtų būti pirmiau: politinis sprendimas ar visuomenės nuomonė? Vis dar dažnai pasigirsta, kad mūsų visuomenė daug kam nepasiruošusi: LGBTI eitynėms, tos pačios lyties asmenų santuokoms ar partnerystei. Tačiau jų įteisinimas yra visų pirma politinis sprendimas. Tad ar politikai turėtų žengti visuomenės priekyje ir priimti tokius sprendimus, ar jiems reikėtų įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir šiuos pokyčius vykdyti lėtai bei palaipsniui?
– Nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Pavyzdžiui, Maltoje nuo 2014-ųjų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, iš esmės visiškai prilygstanti santuokai. Tačiau ji yra labai konservatyvi ir katalikiška šalis, kurioje net iki 2011 metų buvo draudžiamos skyrybos. Tad šiuo atveju pirmiausia įvyko politinis sprendimas. Bet tokių pokyčių įteisinimas nėra tas pats kaip, tarkime, euro įvedimas, kai yra aiškūs finansiniai kriterijai ir pagal juos sprendžiama, ar šalis tam pasirengusi, ar ne. Tai sudėtingiau, be abejo, reikia ir politikų, nebijančių pokyčių.
Žinoma, ne mažiau svarbu, kad LGBTI bendruomenės atstovai būtų matomi, žmonės galėtų juos pastebėti tiek viešojoje erdvėje, tiek kasdieniame gyvenime ir sakyti: „Žiūrėk, juk jie atrodo normalūs!“. Taip ir yra, mes esame normalūs ir visiškai normalu būti kitokiu. Įstatymai privalo būti priimti, bet lygiai toks pat reikšmingas matomumas. Be to, LGBTI bendruomenei būtina turėti heteroseksualių sąjungininkų. Tuomet visuomenei bus lengviau suprasti, kaip LGBTI asmenims svarbu gyventi tokį patį šeimyninį gyvenimą, kuris būtų įteisintas įstatymais.
Jei kalbėtume apie Lietuvą, juk jums prireikė tiek drąsos per visą sovietų okupacijos laikotarpį kovoti už savo laisvę. Jūs kovojote už susirinkimų, žodžio laisvę, net už laisvę galvoti ir pasakyti tai, ką galvoji. Tad neabejoju, kad laisvės mylėti ir nebijoti to parodyti užsitikrinimas taip pat būtų puiki lietuviškos tradicijos dalis – jūs siekėte laisvės ir ją išsikovojote.
O eitynės taip pat atspindi susirinkimų laisvę. Tai yra vienas iš tarptautinės ir europinės teisės, prie kurios Lietuva prisijungė, pamatinių teisių pagrindų. Susirinkimų teisė yra acquis communautaire dalis ir privalo būti gerbiama, jei tik tie susirinkimai yra taikūs. O Vilniuje iš eitynių dalyvių pusės niekuomet nebuvo jokių smurto apraiškų.
Po siaubingų Orlando įvykių ypač svarbu, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų „Baltic Pride“ eitynėse ir parodytų savo solidarumą. O solidarumas reiškia, jog reikia ateiti ir reikšti savo palaikymą, net ir tuo atveju, jei sunku suvokti, kaip kažkas gali įsimylėti tos pačios lyties žmogų.
– Lietuvoje politikai, kurie iš esmės sutiktų palaikyti LGBTI teises, neretai tiesiog bijo tai daryti, nes nenori prarasti rinkėjų. Kaip spręsti tokią problemą?
– Žinote, kai buvau paauglė, net nenutuokiau, kad žodis „lesbietė“ apskritai egzistuoja, Austrijoje buvo draudžiamos bet kokios homoseksualumo apraiškos. Dabar viskas paprasčiau. Gausu filmų ir knygų, pateikiančių teigiamą homoseksualių žmonių įvaizdį. Be to, vieši asmenys nebeslepia savo homoseksualumo. Jūsų kaimynėje Latvijoje užsienio reikalų ministras viešai prisipažino esąs gėjus. Tokie pavyzdžiai padeda parodyti rinkėjams, kad viskas gerai, jei žmogus yra homoseksualus arba palaiko LGBTI teises.
Ulrike Lunacek, nuotr. iš „Facebook‟
Lenkijoje LGBTI asmenų artmieji ir draugai sukūrė organizaciją „Akceptacja‟, kurioje tėvai pasakoja apie savo išgyvenimus priimant ibei susitaikant su savo vaikų homoseksualumu ar transseksualumu. Tai – puikus matomumo pavyzdys. Tad politikai galėtų kviesti tokius žmones pasidalinti patirtimi ir papasakoti savo istorijas. Kai girdi tikras istorijas, iš tiesų keičiasi požiūris, atsikratoma neigiamų išankstinių nuostatų.
– Kaip dar galima šviesti visuomenę?
– Viskas prasideda jau mokykloje. Būtina kalbėti apie gėjus ir lesbietes kaip apie įprastą dalyką: egzistuoja lesbiečių ir gėjų poros, o kai kurios iš jų turi vaikų. Juk jei apie kažką nekalbėsi, tai neišnyks. Tad kodėl nesuteikus tokioms poroms saugumo?
Be to, Lietuvoje veikiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas užkerta galimybę suteikti vaikams informaciją apie įvairias šeimas, tarp jų – ir LGBTI šeimas. Tad šio įstatymo pokyčiai neabejotinai prisidėtų prie švietimo.
– Tačiau kai kurie politikai siekia rinkėjų palankumo tvirtindami, kad gina tradicines šeimos ir katalikiškas vertybes, bando apsaugoti vaikus nuo neigiamos įtakos.
– Kokią neigiamą įtaką jie turi omenyje? Žmonės neretai būna susidarę klaidingą įspūdį, kad homoseksualumas, ypač vyrų, yra kažkokiu būdu susijęs su prievarta. Tačiau pedofilijos atvejų pasitaiko nepriklausomai nuo orientacijos. Aš viliuosi, kad žmonės, kurie gina tradicines vertybes, nepateisina smurto prieš vaikus.
Ulrike Lunacek, nuotr. iš „Facebook‟
Šeimą apibūdina ne lytis, o meilė ir tarpusavio ryšys. Meilė, rūpestis vienas kitu, sunkių laikų išgyvenimas drauge yra tikrosios šeimos vertybės. Jei du vyrai ar dvi moterys nori susituokti, tai yra labai tradiciška. Santuoka apskritai yra labai tradicinis ir konservatyvus dalykas. Tad jei du žmonės myli vienas kitą ir nori būti drauge kol mirtis juos išskirs, kodėl gi ne? Kas tame blogo? Tai supranta net konservatyvių pažiūrų politikai, pavyzdžiui, (Jungtinės Karalystės premjeras) Davidas Cameronas.
Mano tėvai buvo itin konservatyvūs, bet priėmė mane tokią, kokia esu. Net Katalikų bažnyčioje gausu gėjų ar lesbiečių. Jėzus Kristus palaikė žmones, nustumtus į visuomenės paraštes. Jis siekė, kad visuomenėje visi jos nariai jaustųsi gerai. Manau, jei Jėzus Kristus gyventų mūsų laikais, jis taip pat dalyvautų eitynėse.
Inga Kazakevičiūtė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
***
MEP Ulrike Lunacek: If Jesus Christ lived nowadays, he would participate in Baltic Pride
More than twenty years ago Ulrike Lunacek became the first openly lesbian politician in Austria. Other lesbian and gay politicians existed but they hid their orientation. And today the Vice President of the European Parliament, member of the Greens/EFA group and Co-President of the Parliament’s Intergroup on LGBTI rights tells us that lesbians, gays and transgender persons are everywhere: in every political party, in every ministry, in every sports organization, in every school, in every university, in every company, everywhere in society. They are also in all political ideologies and in every religion.
“In all eras of history, all over this planet, all over time same-sex couples have existed and do exist. The problem comes with negating that and saying that you don’t want them to exist,” says Ulrike Lunacek to Euroblogas.lt.
The politician has shared some thoughts with Euroblogas readers on what it’s like for a politician to be an LGBTI activist and how politicians can contribute to the expansion of LGBTI rights.
– Is it easier to defend LGBTI rights when you are a politician?
– I don’t think it is necessary for an activist to be a politician. I came from civil society myself and I’ve been an activist for almost 20 years before I became a politician. So I am sure that civil society is extremely important as an integral part of democracy. It actually pressures politicians to move on.
And it is also not necessarily easier or difficult to defend LGBTI rights for a politician. But of course, it is easier to join a party when you are already open and out. When I went into parliamentary politics for the first time in 1995 I was told that it was so courageous to say publicly that I am a lesbian. But I’ve never hidden it because I never thought that I should. You don’t decide with whom you fall in love with, so why should it be a problem. And that was my attitude.
Yes, maybe it was a moment of courage, but it is a lot easier than living your life with the fear of being blackmailed. Just one moment of courage, and then everything gets a lot easier and you can be free afterwards.
– And talking about the society, what should go first: the political decision or public opinion? Many people still say that our society is not ready for the Baltic Pride, same-sex marriages or legal same-sex partnership. But it is a political decision to legalize same-sex partnership or same-sex marriages. So should politicians be ahead of the society and make these decisions or should they listen to the public opinion and make these changes very slowly and gradually?
– There cannot be one solution for all. For example, Malta is a very conservative and Catholic country that didn’t even have divorces until 2011 but since 2014 has a partnership law which is totally equal to marriage. So it was a political decision. But introducing these changes is not like introducing the euro where you have financial criteria whether you are ready for that or not. It is much more difficult and it also needs politicians leading with courage.
Of course, it is important for LGBTI people to be visible so people can see them and say ‘oh, look, but they look normal!”. We are normal people and it is normal to be different. Laws have to come, but visibility is also important. And it is necessary for LGBTI people to have a lot of straight allies. Then it would be easier for other heterosexual people to understand that it is important to allow LGBTI people to live the same family life in legal framework.
Lithuanian people took so much courage during the soviet times to fight for freedom. You fought for freedom of assembly, freedom of expression, even freedom to think and to speak out. I think freedom to love and not to be afraid to show it also would be a good part of the tradition for Lithuania. Because you fought for freedom and you won it.
– The Pride is a part of freedom of assembly as well. It is one of the essences of the fundamental rights in international and also European law which Lithuania gladly joined. It is a part of acquis communautaire and should be respected as long as it is peaceful. In Vilnius it never has been violent from the participants’ side. And especially after the horrible events in Orlando it would be important that more people attend the Pride and show their solidarity. Solidarity means that you show up and express your support even if you don’t understand how people can fall in love with someone of the same sex.
– Politicians who would like to declare that they support LGBTI are often afraid to do that because they don’t want to lose their voters. What solutions are possible here?
– You know, when I was a teenager I didn’t even know that a word “lesbian” existed. There was a total prohibition of homosexuality in Austria until I was fourteen. But now everything is easier. There are films and books with the positive image of homosexual people. And there are also public persons who are out. In Latvia the minister of Foreign Affairs publicly said that he is gay. And these examples help to tell voters that it is ok to be homosexual or to support LGBTI rights.
– In Poland, there is an organization of family members and friends of LGBTI people called Akceptacja. Parents speak about their experience of going through the process of accepting their LGBTI children. This is a great example. So politicians could invite such people to tell their stories. If you hear the real stories, it really changes your mind and helps to get rid of the negative images.
– And what are other ways to make the society more educated?
– It starts from school. It is necessary to talk about gays and lesbians in a normal way: there are lesbian and gay couples and some of them even have children. It’s not that if you don’t talk about them they will stop existing. So why not provide them with a security network.
The law on the Protection of minors against the Detrimental Effect of Public Information is a hindrance to the possibility to provide information about different forms of families, including LGBTI families. So modifying this bill is absolutely key as well as to provide education material – that is now, in line with Lithuanian law, considered harmful information.
– But some politicians still try to gain popularity by saying that they are defending traditional family values and Christian values and trying to protect children from the negative influence.
– And what negative influence do they mean? People often have wrong image that homosexuality, especially male, is somehow connected to violence. Paedophilia exists in both heterosexuality and homosexuality. But I hope that people who defend traditional values do not defend violence against children.
It’s not whether you are woman and man that defines a family but love and connectedness. Love, taking care of each other and getting through difficult times together are the real family values. If two men or two women want to get married, this is very traditional. Marriage is actually a very conservative and traditional issue. So if two people love each other and want to be together, in good and bad times, until death parts them, why not? What is negative about that? Even conservative politicians such as David Cameron understand that.
My parents were very conservative, but they accepted me. And even in Catholic Church there are many people who are lesbian or gay. Jesus Christ supported people who were pushed into the margins of the society. He wanted society to be inclusive. If he were living now I think he would join the Pride.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “EP narė Ulrike Lunacek: „Jei Kristus gyventų dabar, dalyvautų „Baltic Pride“”
[…] EP narė Ulrike Lunacek: „Jei Kristus gyventų dabar, dalyvautų „Baltic Pride“ […]
PatinkaPatinka