Savaitės tema. Radikalizacija

Teroristinių organizacijų nariais tokiose konfliktus patiriančiose šalyse, kaip Sirija ir Irakas, yra tapę maždaug 4 tūkst. Europos Sąjungos piliečių. Dauguma įtariamų teroristų, dalyvavusių pastaraisiais metais Bendrijos valstybėse įvykdytuose teroristiniuose išpuoliuose, buvo Europos piliečiai, gimę ir augę mūsų visuomenėje.

Įžvelgiama nemažai radikalizacijos priežasčių: susvetimėjimas, socialinės marginalizacijos nulemti neteisybės ar pažeminimo jausmai, ksenofobija, diskriminacija, ribotos švietimo ir užimtumo galimybės, kriminalinės ir psichologinės problemos. Radikalėja ir į teroristų tinklą įkliūna vis daugiau moterų bei vaikų. Tam naudojami vis modernesni komunikavimo įrankiai.

Jauni žmonės vis dažniau tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo šeimų ir draugų, pradeda priešiškai žiūrėti net į savo pačių visuomenę. Siekdama užkirsti tam kelią, Europos Komisija imasi padėti valstybėms narėms užkirsti kelią ir kovoti su radikalizacija bei galima jos pasekme – terorizmu. Euroblogas.lt pasakoja apie septynias sritis, kuriose bendradarbiavimas Bendrijos lygiu gali duoti papildomos naudos.

Globalizacijos amžiuje Europoje kartu su didėjančiu imigracijos srautu, vertybių ir ideologijų susidūrimu stiprėja ir radikalizmas. Bet ar jis visuomet pavojingas? Ar radikalizmo ir ekstremizmo kritika nėra tik neapykantos, baimės ir rasizmo kurstymas tarp europiečių? Kur baigiasi sveikas radikalizmas ir kaip jis perauga į smurtinį ekstremizmą? Suvokimą lemia ir skirtinga politinė kultūra bei istorija – pavyzdžiui, revoliucijų tėvynėje Prancūzijoje tam tikri veiksmai, kurie kitose visuomenėse būtų laikomi radikaliais, gali būti pateisinami ir suprantami, interviu tinklaraščiui Euroblogas.lt kalba dr. Konstantinas Andrijauskas.

Britai nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos (ES), olandai nepritarė ES bendradarbiavimo sutarčiai su Ukraina, Austrijoje prezidento rinkimų vos nelaimėjo kraštutinės dešinės Laisvosios Austrijos partijos atstovas Norbertas Hoferis (jam iki pergalės trūko vos daugiau nei pusės procento), Prancūzijoje regionų rinkimuose trečdalį balsų gavo kraštutinis dešinysis „Nacionalins frontas‟, Lenkijos vyriausybėje jau daugiau nei pusmetį dominuoja vienvaldė konservatyvi partija „Tvarka ir teisingumas‟, panaši situacija ir Vengrijoje bei kai kuriose kitose žemyno šalyse. Radikalių dešiniųjų jėgų kilimas skaldo ES, bet šie procesai Europoje nėra naujas fenomenas. Politologas dr. Justinas Dementavičius su tinklaraščiu Euroblogas.lt dalinasi įžvalgomis, kaip Europą užvaldė populizmas ar kokios jo perspektyvos Lietuvoje.

Po teroro išpuolių Europa ima kovoti su žmonių radikalizacija

Konstantinas Andrijauskas: represijos prieš radikalus veda prie didesnės radikalizacijos

Kaip Europą užvaldė populizmas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: