Radikalai Slovakijos parlamente grąžina į nacių Vokietijos laikus
Mariáno Kotlebos propagandinis plakatas, deviantart.com. Autorius okshim sako: „Nepriimkite rimtai. Nesu nei prieš, nei už M. Kotlebą.”
Nereikia net laiko mašinos į praeitį sugrįžti. Šiemet kovą į Slovakijos parlamentą patekusi partija „Kotleba – Liaudies partija „Mūsų Slovakija” (L’SNS) puikiai leidžia įsivaizduoti, kokia buvo nacistinės Vokietijos valdžia. Ji aiškiai deklaruoja nacionalistines pažiūras ir paramą Slovakijos, kai ji Antrojo pasaulinio karo metais buvo nacių Vokietijos satelite, lyderiams. Ką jau kalbėti apie jų pateiktus 10 punktų-pažadų savo rinkėjams, kurių teiginiai verčia sudvejoti, ar tik jie nėra ištraukti iš Adolfo Hitlerio pasisakymų prieš maždaug 80 metų.
A. Hitleris irgi pateko į valdžią, nes buvo išrinktas. Irgi buvo teistas prieš tai. Tik jis sėdėjo kalėjime, o L’SNS partijos lyderis Mariánas Kotleba – ne. Kone reinkarnacija, bet (visa laimė) yra ir daugiau juos skiriančių dalykų. Pavyzdžiui, turėdami tik 14 iš 150 vietų parlamente ir būdami opozicijoje, jie vargu ar gali realiai pakartoti fiurerio „sėkmę“ ar lemti šalyje priimamus sprendimus, jie lyg ir patenkinti savo šalies sienomis, nepasisako už grobikišką užsienio politiką ar savo tautos viešpatavimą pasaulyje. Ir dar – jų ūsiukai skiriasi.
Radikalų iškilimo priežastys
Neonaciai. Taip šią partiją apibūdino tokie žiniaskaidos grandai, kaip BBC ar „The Economist”. Norėdama gauti vietų parlamente, ji turėjo perkopti 5 proc. rinkėjų balsų barjerą. L’SNS gavo 8 proc. Atrodo, skaičius nėra didelis, tačiau šis pasiekimas tapo sensacja, kaip ir rinkimų rezultatai apskritai. Pastaruosiuose rinkimuose absoliučią daugumą laimėjusi „Kryptis – socialdemokratija” („Smer-SD”) partija gavo kone dvigubai mažiau vietų, nei turėjo anksčiau. To rezultatas – parlamente tenka spaustis net 8 partijų atstovams, iš kurių pusė – gana radikalių pažiūrų.
L’SNS simbolis, http://www.naseslovensko.net
Daugybė veiksnių lėmė, kad tokios partijos, kaip L‘SNS, patektų į valdžią. Porinkiminės apklausos atskleidė, jog, nepaisant neonacistinių elementų, šios partijos sėkmę lėmė nusivylimas ankstesne valdžia. Balsavimas už L‘SNS tapo protestu prieš valdančiąją „Smer-SD” ir dešiniuosius. Tai siejama ir su Krikščionių demokratų judėjimo nuosmukiu (jie šįkart liko be mandatų), migrantų krize.
„Slexit” pageidaujamas tik ekstremistų
Slovakijos jaunimas rinkimų rezultatus vertina prieštaringai ir pabrėžia, kad šalyje vyrauja gilios kompleksinės problemos, susijusios su šalies istorija, su tuo, kad valstybę nuolat valdė kitataučių, su nusivylimu valdžia, vedančiu į gyventojų apolitiškumą. Tuo ir pasinaudojo radikalių pažiūrų partijos. Tačiau „Brexit“ slovakų taip stipriai nepaveikė – viešajame diskurse neaptariama Slovakijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) galimybė, kaip tai vyksta jų kaimynėje Čekijoje arba L‘SNS viduje.
Pastaroji kviečia rinkti parašus referendumui dėl Slovakijos traukimosi iš ES ir NATO. Kodėl? Nes į 10 ketinamų nuveikti darbų sąrašą jie įtraukė grįžimą prie senos valiutos kronos, suvereniteto stiprinimą prieš Briuselį (siekiant priimti savarankiškus sprendimus, o ne „nuleistus“ iš ten), NATO „teroristinio pakto“ palikimą, nes jo pasirašymas, anot partijos narių, reiškė ne ką kita, kaip dalyvavimą kitų šalių okupacijoje.
„Žiniasklaida skelbė, kad niekas nesitikėjo, jog L‘SNS surinks tiek balsų, bet ko dar galima tikėtis, kai ES verčia priimti tūkstančius „pabėgėlių“, kurie apgyvendinami ir gauna pinigus už nieką?“ – retoriškai klausė ekonomikos studentas Erikas Ilko, anot kurio, iš dalies suprantama, kodėl žmonės rinkosi balsuoti už L‘SNS.
Erikas Ilko, nuotr. iš asmeninio albumo
Nors pats jos ir nepalaiko: „Aš asmeniškai nemažai girdėjau universitete iš savo dėstytojų, kokia katastrofa yra L‘SNS parlamente. Jie teisūs, ekstremistai niekada nėra geriausias sprendimas.“
Be to, anot jo, Slovakija tikrai nesvarstytų galimybės išstoti iš ES – žmonės supranta, kad, suteikdama naudos, ji reiškia ir savotiškus nuostolius, tačiau bendras euroskepticizmas šalyje neegzistuoja. Priešingai bendram nusistatymui prieš imigrantus Centrinėje Europoje.
Vengrai apsitvėrė tvora, o slovakai bandė atsiriboti referendumu – Eriko teigimu, ankstesnis parlamentas ignoravo piliečių valią, kas sukėlė tik dar didesnį nepasitenkinimą ja. Miestelyje netoli Bratislavos buvo keliamas klausimas, ar priimti 750 pabėgėlių. 96 proc. gyventojų nubalsavo „prieš”, bet atvykėliai buvo vis tiek priimti.
Užsimanė ginkluotis
Pabėgėlių korta nebuvo vienintelis koziris, kuriuo naudojosi L‘SNS, kad patektų į parlamentą. Žiniasklaida ir apklausų rezultatai leido suprasti, kad už ją balsavo daugiausiai žmonės iš rytinių regionų, kur daug romų. Todėl nei rinkėjų amžius, nei išsilavinimas didelės įtakos pasirinkimui neturėjo.
Kuo užkliuvo romai? Pasirodo, šiemet padaugėjo jų vykdomų išpuolių. Be to, jiems suteikta nemažai lengvatų, kurios kitiems atrodo nesąžiningos. „Jie gauna daug privalumų, pavyzdžiui, naują namą už nedidelę sumą. O jauni žmonės turi dirbti be proto daug, kad įsigytų būstą. Rinkėjai galvoja, kad neonaciai gali išspręsti šitą problemą“, – sako kita studentė iš Slovakijos Monika Bendikova.
Monika Bendikova, nuotr. iš asmeninio albumo
Taigi savo programoje pabrėžiantys „dykaduonių“ ir „parazitų“ grėsmę, L‘SNS nariai kalba ne tik apie socialistus, bet apie ir imigrantus bei romus. Nori kažką gauti – dirbk. Jie netoleruoja ne tik tautinių mažumų, bet ir seksualinių. Greičiausiai ir religinių, kadangi pabrėžia krikščionybės vaidmens svarbą piliečių ugdyme. Nėra ko stebėtis, jie juk – kraštutiniai dešinieji.
Visa tai skamba kaip daugybė žingsnių atgal į XX amžių, kur tolerancijos buvo maža. Tokios partijos kaip L‘SNS atėjimą į parlamentą galima trumpai apibendrinti kaip pasinaudojimą ES vertybių krize.
Bet kai kurie jų pažadai tikriausiai ir juokino, ir stebino, ir įtikino ne vieną. Pavyzdžiui, sumažinti parlamentarų atlyginimą iki minimumo, o mandatų skaičių – nuo 150 iki 100, uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams (kažkur girdėta…), priversti politikus atsakyti už klaidas, padarytas nuo 1989 metų (!), be to, kalbama ir apie ginklo nešiojimosi praktikos įteisinimą.
Ankstesnę partiją teismas uždraudė
L‘SNS turi įdomią istoriją. Jos lyderis M. Kotleba nėra politikos naujokas. Jo karjera prasidėjo prieš 20 metų suformuotoje organizacijoje „Slovakijos brolija“, kurią jis 2003-aisiais pavertė į kraštutinių dešiniųjų partiją, tačiau neilgam – po trejų metų paskelbtu Aukščiausiojo teismo nutarimu organizacija neatitiko konstitucijos normų ir turėjo išsiskirstyti. Tai pirma ir vienintelė šitaip išardyta partija Slovakijos istorijoje.
Vėliau, užuot įkūręs naują partiją, M. Kotleba su buvusios partijos kolegomis prisijungė prie mažos Vyno draugų partijos, kuri kelis kartus keitė savo pavadinimą, kol liko su tuo, kuriuo yra žinoma šiandien.
Nuo 2013 metų M. Kotleba – Banska Bystricos regiono lyderis. Ten jis, pasak Eriko, kai kuriuos oficialius atstovus pakeitė savo funkcionieriais. Bet prarado dalį populiarumo, kai sumažino finansinę paramą vienam Banska Bystricos teatrui, ypač dėl Irenos Brežná spektaklio „A Letter to Black Son”. Po tokio sprendimo žmonės ėmė vertinti šį politiką kaip tikrą ekstremistą.
M. Kotleba – pedagogikos ir ekonomikos mokslų magistras, atviras pirmosios Slovakijos respublikos, satelitinės nacių Vokietijos dalies 1939-1945 metais, lyderio kunigo Jozefo Tiso rėmėjas. Tokiu būdu jis tampa Nacionalinio sukilimo, veikusio tais pačiais metais ir atstovavusio įvairioms religijoms ir klasėms, kartu – antinacistinei politinei frakcijai Slovakijoje, priešininku. Be to, L‘SNS savo nuostatuose daugiau nei aiškiai išsako nusistatymą prieš NATO, Jungtines Valstijas ir ES.
Nereikėtų suprasti, kad dabar Slovakijos parlamente gausu nacionalizmo šalininkų. Nepaisant 8 proc. rinkėjų sprendimo balsuoti už neonacionalistišką partiją, slovakai rinkimų rezultatuose įžvelgė teigiamų dalykų, pavyzdžiui, liberalų sėkmę.
„Šių metų rinkimai buvo žingsnis į priekį kuriant stiprią, nepriklausomą šalį, – pažymėjo Erikas. – Nepaisant fakto, kad didžiausia ir stipriausia socialdemokratinė partija „Smer-SD” laimėjo rinkimus su beveik 30 proc. balsų, kelias mažesnes partijas stebėtinai palaikomė didesnė nei tikėtasi dalis žmonių. Pavyzdžiui, daugiau nei 12 proc. balsų gavo liberali „Laisvė ir solidarumas” (SAS), remiama daugiausia jaunimo dėl jos lyderio Richardo Sulíko, kuris yra aktyvus Europos Parlamento narys ir daugelio diskusijų dalyvis. Jauni žmonės tai mėgsta. Jis priklauso tiems politikams, kurie yra sąžiningi ir nevengia tiesių atsakymų. Aš tikiu, kad jis po kelerių metų taps Slovakijos ministru pirmininku.“
Aušra Jurgauskaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Radikalai Slovakijos parlamente grąžina į nacių Vokietijos laikus”
[…] Radikalai Slovakijos parlamente grąžina į nacių Vokietijos laikus […]
PatinkaPatinka