Ką verta žinoti prieš pradedant dirbti užsienyje
Studentai Anglijoje, Rūtos Naujokaitės nuotr.
Buvusi viršininkė vieno susirinkimo metu mums besiskundžiant, kaip sunku dirbti, išrėžė, jog privalome džiaugtis neturėdami plauti tualetų Anglijoje, o dirbdami biure Vilniuje. Keistas požiūris, kuris nebūtų populiarus nei Danijoje, nei Britanijoje. Čia niekam nėra gėda dirbti net ir prasčiausius darbus. Dažnas tai mato kaip pirmąjį laiptelį, vedantį į šviesesnę ateitį. O tų laiptelių daug. Reikia įveikti kalbos barjerą, paprasčiausiai susigaudyti, kaip naudotis viešuoju transportu.
Vos tik atvykęs į naują šalį žmogus turi iš naujo išmokti funkcionuoti kaip visavertis visuomenės narys. Teks ne kartą apsikvailinti ir prašyti aplinkinių pagalbos, tad jei bijai būti palaikytas nesusipratėliu, nekelk kojos iš tėvynės.
Šiame tinklaraščio Euroblogas.lt straipsnyje plačiau nagrinėsime, ką reiškia būti emigrantu ir ko reikia, norint įsitvirtinti kitose Europos Sąjungos šalyse. Tiksliau, Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje, kurias aš pati jau vadinu antrosiomis tėvynėmis.
Bakalauro studijas baigiau Jungtinės Karalystės Bradfordo universitete, o šiuo metu ruošiuosi pradėti antros pakopos studijas Danijos Olborgo universitete.
Savo patarimais tekste taip pat dalijasi žmogiškųjų išteklių specialistas Anglijoje Tomas Ramoška ir Danijoje studijuojantis bei dirbantis Andrius Burokas.
Kalbėsime apie studentų gyvenimą ir darbą užsienyje, o taip pat apie specialistams iš trečiųjų šalių suteikiamą Europos Sąjungos Mėlynąją kortelę.
Studentui įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje paprasta
Tomas Ramoška, nuotr. iš asm. albumo
Jungtinės Karalystės įdarbinimo agentūroje „Neon“ dirbantis Tomas Ramoška sako, jog studentams galimybių įsidarbinti apstu. Norintys gali bandyti dirbti kavinėje, bare, restorane – tokių darbų ypač daug. Geriausia tiesiog eiti per barus, restoranus. Ten bent dešimt minučių pasikalbėti su vadybininku, paklausti, ar turi darbo vietų, kokios darbo sąlygos. Taip pat daug studentų dirba laisvai samdomais vertėjais teisme ar kitose viešosiose įstaigose.
Aš pati, studijuodama Didžiojoje Britanijoje, lengvai radau darbą panešiojusi savo darbo aprašymą po skirtingas kavines. Tiesa, studentai neieško idealių darbo sąlygų, aukščiausių atlyginimų ar maksimalaus skaičiaus darbo valandų per mėnesį kaip kiti atvykėliai.
Specialistų alga siekia ir 80 tūkst. svarų per metus
Diplomų įteikimas. Rūtos Naujokaitės nuotr.
Kitokia situacija su norinčiais susirasti darbą specialistais, kurie atvyksta į šalį tikėdamiesi daug geresnių sąlygų nei namie. Pasak Tomo, specialistams geros anglų kalbos žinios yra būtinos. Programuotojams čia pilna galimybių – geras informacinių technologijų specialistas Londone uždirba 45-80 tūkst. svarų per metus. Atlyginimai svyruoja priklausomai nuo darbuotojo patirties.
„Brexit“ referendumas – panika, trukusi savaitę
Tomas Ramoška, nuotr. iš asm. albumo
Tomo teigimu, Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos − „Brexit“ − referendumo rezultatai sukrėtė visuomenę. Tačiau po kelių savaičių viskas grįžo į senas vėžias, jokie drastiški įstatymų pakeitimai dar nebuvo įgyvendinti.
„Turėjau kelis kandidatus iš Vokietijos, kurie per mane dėl kontraktų derėjosi su būsimais darbdaviais Didžiojoje Britanijoje, o išvydę referendumo rezultatus atsisakė tęsti procesą“, − prasitaria tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Referendumas trumpam pakeitė visų požiūrį į galimybes dirbti šioje šalyje. Pasak Tomo, dabar viskas grįžo į senas vėžes, darbuotojai iš visos Europos vėl aktyviai kandidatuoja į darbus Jungtinėje Karalystėje.
Užburtas biurokratijos ratas
Įsidarbinti Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje padeda patarimai įvairiausiuose interneto socialinių tinklų forumuose. Čia galima surasti įvairiausių nurodymų, kaip pradėti gyvenimą svečioje šalyje.
Bene svarbiausias dalykas Britanijoje ir Danijoje yra banko sąskaita, kuri yra būtina, norint, jog darbdavys sumokėtų atlyginimą. Deja, sunku ją atsidaryti neturint gyvenamosios vietos ir darbo kontrakto.
Andrius Burokas, nuotr. iš asm. albumo
Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas Andrius Burokas, studijuojantis ir dirbantis Danijoje, sako, jog važiuojant į svečią šalį svarbiausia ten turėti pažįstamų žmonių, kurie padės lengviau suvokti taisykles ir greitai susitvarkyti dokumentus. „Tai gali būti draugas, draugo draugas, draugo sesė ar tiesiog geraširdis žmogus, surastas per interneto forumus“, − teigia pašnekovas.
Andrius pasakoja, kaip pusantro mėnesio stengėsi įgyti gyventojo registracijos numerį (daniškai − CPR), bet negalėjo, nes nepakako vien dokumentų, jog netrukus pradės studijuoti. Po ilgų kreipimųsi į Tarptautinių piliečių centrą, viena iš darbuotojų prasitarė, jog jis turėtų bandyti susirasti darbą ir tada tikrai bus sutvarkyti dokumentai šiuo pagrindu.
Keisčiausia, jog nė vienas darbuotojas prieš tai taip ir nepaaiškino kitų būdų šiai registracijai gauti, o tiesiog atsakydavo, jog negali jo įregistruoti kaip studento, nes mokslo metai dar neprasidėjo. Pagrindiniai kriterijai šiai registracijai gauti yra darbas, studijos, verslas, šeima Danijoje arba įrodymas, jog galėsi čia save išlaikyti.
Privalu perskaityti šiuos kriterijus prieš kreipiantis į institucijas, kitaip teks skaudžiai nusivilti biurokratijos funkcionalumu.
Danija − svajonių šalis
Kopenhaga, Rūtos Naujokaitės nuotr.
„Atvažiavau į Daniją pusantro mėnesio prieš mokslų pradžią, bet deja, net to buvo per mažai. Nors ir labai stengiausi, gyvenamosios vietos registracijos kaip studentas negavau. Kita vertus, pavyko susirasti darbą. Viršininkui užpildžius formą, šis statusas man buvo sutektas. Jeigu važiuoji į Daniją, niekada nepalik visko paskutinei minutei. Susirasti būstą ir darbą prireiks tikrai daugiau nei dviejų savaičių. Čia yra kitokia sistema ir biurokratija.“
Įsidarbinti Danijoje studentui yra ypač svarbu. Atitinkant tam tikras sąlygas galima prašyti ir papildomos pagalbos iš valstybės − SU. Tokiu atveju, su šia pašalpa atlyginimas beveik pasidvigubina.
Gyvenimas svetimoje šalyje − didelis finansinis iššūkis
Pasak Andriaus, išvažiuodami gyventi ir dirbti į svetimą šalį privalote žinoti, kiek pinigų prireiks pirmiems mėnesiams. Pavyzdžiui, Danijoje užstatas už nuomojamą būstą dažnai siekia trijų mėnesių nuomą.
„Žinau ne vieną pavyzdį, kai atvykusiems žmonėms, gavus būstą, bet pirmaisiais mėnesiais nesusiradus darbo, teko susikrauti daiktus ir grįžti atgal į Lietuvą“, − sako Andrius Burokas.
Svarbiausia turėti planą
„Sunkumų bus visur, bet jeigu yra noro, bus ir būdas. Svarbiausia tikėti savimi ir tada tavimi patikės kiti“, − prasitaria Andrius. Šiuo metu vaikinas džiaugiasi savo sprendimu studijuoti Danijoje, nors ir neslepia turėjęs įdėti daug pastangų, jog čia įsitvirtintų.
Tomas Ramoška taip pat pabrėžia, jog darbą susirado dėl savo atkaklumo. Po skambučių į skirtingas įdarbinimo agentūras ir trijų pakopų atrankos jis jau beveik dvejus metus dirba mėgstamą darbą.
Abiejų vaikinų pateikti pavyzdžiai rodo, jog norint, galima susikurti gyvenimą svečioje šalyje. Svarbiausia turėti aiškų planą ir nebijoti prašyti pagalbos iš aplinkinių.
Mėlynoji kortelė specialistams iš trečiųjų šalių
Neseniai Europos Komisija pristatė ES Mėlynosios kortelės reformos planą, kuris leistų aukštos kvalifikacijos darbuotojams lengviau įsidarbinti Europos Sąjungos šalyse.
Ši kortelė šiek tiek panaši į Žaliąją kortą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji supaprastina darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Darbuotojas privalo turėti aukštą kvalifikaciją, bent vienerių metų kontraktą su Europos Sąjungoje registruota kompanija. Jam turi būti mokamas bent pusantro karto didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas (Lietuvoje – du kartus didesnis nei vidutinis, t.y. apie 1500 eurų „ant popieriaus).
Specialistas privalo įrodyti, jog legaliai gali dirbti šios specializacijos darbą ES šalyje. Taip pat privalu turėti sveikatos draudimą sau ir šeimos nariams vykstantiems kartu. Atitinkantis visus šiuos reikalavimus darbuotojas su savo būsimu darbdaviu paduoda paraišką šiai kortelei gauti.
Ne visos ES šalys naudoja šią sistemą − Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija nepriklauso šiai sistemai. Jos turi atskiras taisykles, kurios nustato trečiųjų šalių imigracijos srautus.
Mėlynoji kortelė − tai dar vienas būdas spręsti didėjančius ekonominių migrantų ir pabėgėlių srautus. Pritraukti trūkstamą profesionalią darbo jėgą į Europos Sąjungą. Mums, Europos Sąjungos piliečiams, vertėtų pasitempti, nes ateityje konkurencija dėl gerai apmokamų darbų tik didės. Šiuo metu turime daugiau privalumų galėdami laisvai keliauti ir dirbti visose ES šalyse.
Tomo ir Andriaus patarimai rodo, jog viskas įmanoma, svarbu turėti tikslų planą ir atkakliai jo siekti, o galimybių visose ES šalyse apstu.
Rūta Naujokaitė
-
- Diplomų įteikimas. Rūtos Naujokaitės nuotr.
-
- Andrius Burokas, nuotr. iš asm. albumo
-
- Studentai Anglijoje, Rūtos Naujokaitės nuotr.
-
- Kopenhaga, Rūtos Naujokaitės nuotr.
-
- Tomas Ramoška, nuotr. iš asm. albumo
-
- Tomas Ramoška, nuotr. iš asm. albumo
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Ką verta žinoti prieš pradedant dirbti užsienyje”
Tikrai kad negėda dirbti bet kokį darbą, jei už gaunamą užmokestį gali padoriai pragyventi ir dar pasitaupyti. Kiekvienas darbas garbingas, ir jokio skirtumo kokia apranga rengiesi darbo metu – medicinos darbuotojo chalatą, dalykinį kostiumėlį, statybininko ar pareigūno uniformą, jei iš to gali išlaikyti šeimą.
PatinkaPatinka