5 stebuklingi būdai patobulinti savo CV

Sukūrė Virginija Pupeikytė-Dzhumerova, 10 rugpjūčio, 2016

Dažnas darbo ieškantis jaunas žmogus suka galvą, kuo užpildyti gyvenimo aprašymą, kai darbdaviai tikisi solidžios darbo patirties, o didžiausias jų pasiekimas kol kas yra tik gerai baigta vidurinė mokykla. Išeitis tokioje situacijoje labai paprasta: įgyti darbui reikiamų įgūdžių aktyviai dalyvaujant visuomeninėje veikloje. Kaip tai padaryti, tinklaraštis Euroblogas.lt klausė trijų iš mažų Lietuvos miestelių kilusių jaunimo lyderių.

Lietuvoje veikia keli šimtai visuomeninių jaunimo organizacijų, o Jaunimo Europos komanda (JEK) yra tik viena iš daugybės galimybių įsilieti į aktyvią savanorišką veiklą savo mieste. Ši Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva kaip tik dabar, iki rugpjūčio 16 dienos, kviečia registruotis 16-29 metų jaunus žmones ir tapti, kaip nurodoma vaizdo kvietime, svajonių komandos nariais.

JEK ypač patraukli mėgstantiems dirbti individualiai, mat į programą kviečiami ne kokiai nors organizacijai priklausantys, o pavieniai asmenys. Į komandą patekęs narys dvejus metus trunkančios kadencijos metu įsipareigoja jam priimtiniausia forma skleisti informaciją apie Europos Sąjungą ir jos teikiamas galimybes. Kaip tai vyksta konkrečiai ir ko jaunas žmogus gali iš viso to išmokti, tinklaraščiui Euroblogas.lt papasakojo dabartinės JEK narys Modestas Gudauskas iš Šilalės, JEK alumnė Rima Norvilienė taip pat iš Šilalės bei dabar Vilniuje gyvenanti Rūta Brazlauskaitė iš Ventos.

Visi jie tikina, kad dvejus metus trunkančios veiklos ne tik praturtina gyvenimo aprašymą, bet pirmiausia suteikia galimybę išmokti daugybės naudingų, kasdieniame gyvenime praverčiančių dalykų, dovanoja daug smagių akimirkų ir įdomių pažinčių.

Tad kokius įgūdžius lavina aktyvi visuomeninė veikla?

1. Gebėjimas organizuoti renginius

Įsivaizduokite, kad norite dirbti renginių organizatoriumi arba projektų vadovu. Patirties dirbant didelėje įstaigoje galbūt ir neturite, tačiau gyvenimo aprašyme nurodote konkrečius, jūsų paties organizuotus renginius miesto bendruomenei, kuriuose dalyvavo net keli šimtai žmonių. Viktorina vaikams, protmūšis ar debatai – net ir mažiausias renginys juk yra mažas projektas, kurio sėkmė ir jūsų patirtis neabejotinai paliks įspūdį būsimajam darbdaviui. Tai rodo, kad gavę užduotį nepasimesite, žinosite, nuo ko pradėti ir apie ką būtina pagalvoti.

Paklaustas apie sėkmingiausius paties organizuotus renginius, Modestas pirmiausia nurodo mokyklos bendruomenės susitikimą su europarlamentaru Gabrieliumi Landsbergiu, muzikanto Jurgio Didžiulio koncertą, „Auksinius Europrotus“, daugybę interaktyvių pamokų jaunesniems ar bendraamžiams moksleiviams.

Vaikinas teigia, kad jo buvimas JEK nariu mokyklos renginių kartelę pakėlė daug aukščiau: „Tradicinės pamokos peraugo į pokalbius su europarlamentarais, paprastos klasės viktorinos – į viešus masinius „Auksinius Europrotus“. Be to, tik pradėjęs viską organizuoti supratau, kad ne viskas taip paprastai pasidaro, kiek laiko atima, regis, paprastų dalykų koordinavimas, derinimas. Pavyzdžiui, prireikė net kelių mėnesių suorganizuoti jau minėtam susitikimui su G. Landsbergiu – teko skambinti jo patarėjams, jam pačiam, susirašinėti laiškais, rasti visiems tinkamiausią datą ir laiką.“

Rimos organizuoti renginiai stebina originalumu ir kūrybiškai pateikiamomis idėjomis. „Europos šventės metu veikė „Gerumo paštas“. Į jį užsukę šventės dalyviai buvo raginami nusiųsti laišką seniai matytam draugui ar vienišam žmogui, kurį retai aplanko artimieji. Atvirukus šiai progai pakviečiau kurti Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos narius. Kitas renginys – socialinė akcija „Mano automobilis veža“, kurios metu skatinome vairuotojus pakeliui pavėžėti žmones, stovinčius autobusų stotelėse, einančius iš darbo, parduotuvių, turgaus ar poliklinikos“, − pasakoja Rima.

Kartu su moksleiviais moteris bandė atkreipti vietinių dėmesį Šilalės centre pastatydama imitacinį šiltnamį. Jos rūpesčiu prie savivaldybės pastato atsirado ES vėliavos formos ir spalvų gėlių darželis.

Visos šios minimos veiklos moko nusistatyti realius tikslus, dideles užduotis išskaidyti į smulkesnes, parengti realius, ne iš oro surašytus planus. Būtent šiuos privalumus galite įvardyti atsakydami į darbdavio klausimą, kuo esate geresnis už likusius pretendentus.

2. Bendravimo įgūdžiai

Rima JEK nare tapo jau dirbdama Šilalės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja, taigi rūpintis įrašais gyvenimo aprašyme jai lyg ir nebuvo reikalo. Tačiau organizuodama pačias įvairiausias veiklas ji tikina itin pagerinusi savo bendravimo įgūdžius, tapusi daug drąsesnė ir ėmė labiau pasitikėti savimi: „Sunkiausia organizuojant veiklas yra baimė, kad tavimi nepatikės. Tačiau tą baimę padeda nugalėti bendraminčių ieškojimas, su kuriais gali padaryti bet ką. Bijojau skambinti, bijojau eiti ir kviesti bendradarbiauti. Bet gi reikia nuo kažko pradėti. Galima sakyti, kad JEK veikla padėjo nugalėti vidinę baimę“.

Rimai antrina ir Rūta: „Man narystė JEK tikrai padėjo perlipti per save, nebijoti skambinti į, pavyzdžiui, savivaldybę, nes sumąstei ten vykdyti Europos egzaminą, ar paprieštarauti pačiam rajono merui, kai jis ateina aiškintis dėl tariamai teisingo jų komandos atsakymo per „Europrotus“. Juk tam, kad prieštarautum, turi būti tikras tuo, ką sakai ir nebijoti savo tiesos apginti.“

Atradimais apie skirtingą žmonių bendravimą, iš to kylančius nesusipratimus ir būdus jiems apeiti pasakoja Modestas:

„Niekada nemaniau, kad gali būti taip sudėtinga bendrauti su mokyklų administracijomis. Parašai laišką, siūlai vesti renginį, gauni trumpą atsakymą: „Ačiū, susižiūrėsim“. Po savaitės skambini, tavęs klausia: „O kas čia skambina?“ Prisistatai, pasakai, ko nori, tau vėl trumpai atsako: „Mūsų tokia informacija nepasiekė“. Visur turi lįsti, reikia pačiam eiti, važiuoti, prašyti. Dažnai užuot gaišęs laiką su mokyklų administracijomis, kreipdavausi tiesiai į jų mokinius ir viskas įvykdavo daug greičiau“.

Mediciną Vilniaus universitete nuo rugsėjo pradėsiantis studijuoti vaikinas įsitikinęs, kad tokie įgūdžiai tikrai pravers ateityje bendraujant su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Juk sunku įsivaizduoti darbą, kuriame nereikėtų su niekuo bendrauti, tiesa? Kuo labiau būsite patyręs, tuo mažiau streso kels įvairūs smulkūs komunikaciniai nesusipratimai.

3. Gebėjimas greitai ir ramiai reaguoti į besikeičiančią situaciją

Darbo pokalbių metu kandidatų gali būti klausiama, kaip jie elgiasi stresinių situacijų metu, prašoma pateikti pavyzdžių iš jų pačių gyvenimo. Visi trys tinklaraščio Euroblogas.lt kalbinti pašnekovai tikina, kad nuolat vykdant mokyklinio amžiaus žmonėms skirtus renginius tokių situacijų netrūksta ir tarsi savaime išmokstama pirmiausia jas numatyti, tam tinkamai pasiruošti ir būti nuolat pasirengus viską keisti.

„Jei vesdama pamoką matydavau, kad klasė manęs nebesiklauso, tekdavo viską nutraukti ir pasiūlyti vaikams pažaisti žaidimą“, − pasakoja Rūta. Modestas neslepia, kad net ir viską suplanavus iki smulkmenų dažnai vis tiek nutinka kas nors netikėta. Tai kiek išmuša iš vėžių, tačiau išmoko reaguoti ramiai: „Niekada nežinai, kaip viskas vyks, ar dalyviai bus aktyvūs. Kartais paskutinę dieną ar net valandą sužinai, kad kas nors neatvyks. Nebūna labai malonu, bet iš to galima daug ko išmokti.“

Rima į nuolatinius pokyčius žvelgia kiek plačiau, įdėmiai stebi, kaip keičiasi ir ko nori į jos organizuojamas veiklas kviečiami jauni žmonės. „Jie nebenori vien paskaitų, nenori tik pasyviai klausyti. Nori interaktyvių veiklų. Būdama JEK nare stengiausi atsižvelgti į jaunuolių poreikius. Tai ir mane pačią įpareigoja nuolat tobulėti, būti įdomiai“, − pasakoja komandos alumnė.

4. Laiko planavimo įgūdžiai

Darbdaviams dažnai būna įdomu, kaip būsimasis darbuotojas planuoja savo laiką, kokie jo prioritetai, kiek laiko ir kodėl būtent tiek jo reikia atitinkamoms užduotims atlikti. Vienaip į jus žiūrės, jei kaip pavyzdį nurodysite laiku paruoštus namų darbus ir visai kitaip, jei gebėsite papasakoti, kaip skirtingoms veikloms išdalinate 45 pristatymo minutes.

Važinėjimas į skirtingas mokyklas ir diskusijos su moksleiviais apie Europos Sąjungą yra viena dažniausių JEK narių veiklų. Modestas prisipažįsta, kad prieš tampant JEK nariu nė karto nevedė jokios pamokos, tad tekdavo gerai pasukti galvą, kaip į 45 minutes sutalpinti daug svarbios informacijos, žaidimą, viktoriną ir visa tai padaryti išlaikant auditorijos dėmesį.

5. Žinios apie Europos Sąjungą

Tam, kad galėtum laisvai pasakoti apie Europos Sąjungą ir jos politiką, atsakyti į auditorijos klausimus ar išdrįsti ginčytis su už tave vyresniu asmeniu, pats turi nemažai žinoti. Europos Sąjungos mechanizmas toks didelis ir platus, kad išmanymas ir kompetencija gali praversti daugybėje skirtingų sričių, ar tai būtų Europos sveikatos draudimo kortelė, ar trečiųjų šalių įdarbinimas ES, ar jaunimo galimybės išvažiuoti studijuoti užsienyje.

Rūta teigia, kad dirbant JEK tarsi savaime didėja kompetencija įvairiose srityse: „Vienu metu buvau išmokusi visas ES institucijas ir Europos Parlamento politines partijas, tačiau ne tai juk svarbiausia“. Svarbiausia, kad vykdant įvairias veiklas tampama visapusiškai apsišvietusiu, išsilavinusiu žmogumi.

Rima tokį išprusimą suvokia ne tik kaip privalumą, bet ir atsakomybę: „Jeigu jauno aktyvaus žmogaus paklaustumėte, kas Šilalėje daugiausia papasakotų apie ES, tikriausiai dauguma nurodytų mane. Čia esu geriausiai žinoma kaip kasmetinės Europos dienos šventės ir žinių turnyro „Europrotai“ organizatorė. Vadinasi, daugeliui jaunų žmonių siejuosi su ES, o tai dar labiau įpareigoja“.

Saldus visuomeninės veiklos priedas – žinomumas ir pagarba

Visuomeninė veikla ugdo ne tik minėtus įgūdžius, kurie praverčia tiek darbinantis, tiek jau pradėjus dirbti. Visi kalbinti jaunimo lyderiai tikina, kad bent jau savo miesteliuose yra gerai žinomi ir atpažįstami, o žinomumas, reikia sutikti, tikrai prideda pasitikėjimo savimi. Rima prisipažįsta, kad būdama JEK nare jautėsi ypatinga ir reikalinga vietos bendruomenei, džiaugėsi jai patikėtu darbu kalbėti europinėmis temomis, šviesti vaikus ir jaunimą, organizuoti renginius.

Modestas neslepia, kad būtent JEK jam padėjo tapti labiau pastebimu ne tik Šilalėje. Iki tol aktyvus moksleivis buvo gerai žinomas tik gimtajame mieste, o tapęs JEK buvo įpareigotas veikti daug plačiau, visoje Tauragės apskrityje. Panašiomis patirtimis dalijasi ir nedidukei Ventos gimnazijai atstovavusi Rūta. Visi jie ragina nedvejoti ir paskubėti jungtis prie Jaunimo Europos komandos ar kitos visuomenei naudingos veiklos.

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.