„Brexit“: britai išliejo pyktį, o dabar – proga persigalvoti?

Sukūrė Eglė Digrytė, 19 rugpjūčio, 2016

Nors ir nubalsavę už „Brexit“, britai – vis dar Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Į giliausias žemumas per tris dešimtmečius smukęs svaras šalies ekonomikos kol kas nenusmukdė. Referendumas baigėsi ir dabar primena slogų sapną. Ne vienam atrodo, kad sapnu jis gali ir likti, – priežasčių Jungtinei Karalystei (JK) apsigalvoti daugiau nei pakanka. Tik ar įmanoma tai įgyvendinti?

Derybos gali užtrukti neribotai

Interneto platybėse galima rasti daugiau nei 170 mln. straipsnių ir kitų įrašų apie „Brexit”. Kas dvyliktame svarstoma, kad tai gali visai neįvykti. Nors bemaž 52 proc. britų pritarė jau ilgus metus diskutuojamam traukimuisi iš ES, šis procesas nėra neišvengiamas.

„Kaip visos dramos, „Brexit“ istorija buvo šokiruojanti, dramatiška ir nuvilianti. Tačiau jos pabaiga dar neparašyta“, – kelios dienos po referendumo tikino britų dienraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.

Pirmomis valandomis rezultatai išties galėjo priblokšti, bet po pusantro mėnesio nebešokiruoja. Bendrija nesubyrėjo, JK tebėra jos narė – kaip ir dar 27 valstybės. Iškart pradėta svarstyti, kada britai atsibus nebe ES piliečiais. Aišku, kad ta diena išauš negreitai, – išstojimas dėl vienų ar kitų priežasčių užsitęs.

„Kuo toliau, tuo labiau tikėtina, kad JK niekada iš tiesų nepaliks ES“, – dar referendumo išvakarėse prognozavo britų žurnalistas Jimas Edwardsas. Jo žodžiais, išstoti taip sudėtinga, o tokio žingsnio pasekmės tokios ekonomiškai žalingos, kad naujosios premjerės Theresos May vyriausybei būtų lengviau tęsti procesą iki begalybės nei nutraukti narystę.

„ES suinteresuota, kad derybos prasidėtų kaip įmanoma greičiau, tačiau britai išties gali šį procesą ištęsti, – pripažino naujienų portalo 15min.lt užsienio aktualijų žurnalistas Paulius Gritėnas. – Didžiausia problema taps beveik visų prekybos susitarimų persvarstymas ir naujo santykio apibrėžimas. Jei britų vidaus politikoje neįvyks netikėtų permainų, galiausiai derybos bus baigtos. Tačiau, jei prasidės ambicijų ir interesų kovos, galime stebėti procesą, kuris išsitęs iki neriboto laiko ir nebus naudingas nė vienai pusei“.

Nepatiko ne tiek ES, kiek sava valdžia?

Už narystę ES agitavusi stovykla prieš balsavimą vardijo argumentus, kodėl nereikėtų jos atsisakyti. Vos britai atgavo amą po rezultatų sukelto šoko, pasipylė priežastys, kodėl narystės ir nebus atsisakyta.

Vienas svariausių – ekonominis argumentas. Rezultatai akimirksniu supurtė pasaulines finansų rinkas, kurių viena iš sostinių yra Londonas, ir nuskurdino britus. Praėjus vos keturioms dienoms po referendumo, investuotojams išparduodant akcijas, svaro kursas dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio nuo 1985-ųjų. Tarptautinės agentūros „Standard & Poor’s“ ir „Fitch“ pažemino JK kreditų reitingus atitinkamai dviem punktais nuo AAA iki AA ir nuo AA+ iki AA.

Ekonomistai Jacobas Nellas ir Melanie Baker įspėjo, kad ES nesuteiks britams priėjimo prie vieningos savo rinkos, tuo pačiu metu leisdama riboti laisvą Bendrijos piliečių imigraciją į savo šalį, kad kiekviena narė neužsimanytų to paties. Tą patį pareiškė ir prekybos eurokomisarė Cecilia Malmstrom: „Jie negali būti pusiau viduje“. Kitaip tariant, visapusiškų privilegijų suteikia tik dabartinė narystė.

Kita dažnai minima detalė – referendumas nebuvo privalomas, ir tik parlamentas spręs, ar palaiminti premjerės siūlymą aktyvuoti 50-ąjį straipsnį, kuris numato išstojimą. Liepos pabaigoje Vokietija ir Didžioji Britanija sutarė, kad naujajai Th. May vyriausybei reikia laiko pasirengti deryboms dėl išstojimo. Kol kas Londonas tik atsisakė kitų metų antrą pusmetį pirmininkauti ES Tarybai.

Tokios situacijos precedento nėra – dar nė viena narė nesiprašė iš prestižiniu laikomo valstybių klubo. Juoba kad 50-asis straipsnis niekada neturėjo būti panaudotas! Kaip neseniai prisiminė Italijos politikas Giulianas Amato, jis buvo įrašytas tiems patiems britams nuraminti, kad jų vyriausybė nesiskųstų, esą nenumatyta būdo pasitraukti iš ES.

„Mano sumanymu, tai buvo klasikinis apsaugos mechanizmas, įrašytas, bet jo niekada neturėjo prireikti, – aiškino 50-ojo straipsnio autorius, dukart buvęs Italijos premjeru, o vėliau – Europos konstituciją, virtusią Lisabonos sutartimi, rengusio konvento viceprezidentu. – Lyg turėtum gesintuvą, kurio niekada nepanaudosi. Bet gaisras kilo“.

„Referendumo rezultatai neatšaukiami, – pabrėžė P. Gritėnas. – Tai kartojo ir buvęs ministras pirmininkas Davidas Cameronas, tai tvirtina ir naujoji konservatorių lyderė Th. May. Formaliai referendumas turi patariamąją vertę, tačiau britų politinė tradicija labai aiškiai diktuoja, kad tokie visuotiniai sprendimai nėra svarstomi dar kartą“.

Bet ne vienas apžvalgininkas siūlo prisiminti neseną istoriją ir vardija atvejus, kai referendumo rezultatai buvo apeiti. Antai pernai graikai atmetė su ES suderėtą taupymo paketą mainais už 86 mlrd. eurų pagalbą. Nepaisant to, premjeras Alexis Tsipras galiausiai palaimino dar griežtesnes priemones. 2008 metais airiai nepritarė ES reformas numatančiai Lisabonos sutarčiai, bet praėjus vos 16 mėnesių nuomonę pakeitė. 2001-aisiais airiams neįtiko ir Nicos sutartis, o 1992-aisiais danams – Mastrichto sutartis. ES tereikėjo pažadėti kai kurių nuolaidų ir tiek vieni, tiek kiti dokumentus vėliau palaimino.

„Tad kodėl kas nors, žinodamas istoriją, turėtų tikėti, kad Britanijos referendumo rezultatai yra lemiantys?“ – retoriškai klausė „Financial Times“ apžvalgininkas G. Rachmanas.

Jis net mato ženklų, jog gali įvykti antras referendumas, užuot skubėjus pradėti derybas. Štai kampanijos „Leave“ („Palik“) lyderis, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas dar vasarį pareiškė: „Yra vienintelis būdas sulaukti pokyčių, kurių mums reikia, – balsuoti už išstojimą, nes visa ES istorija rodo, kad jie klauso žmonių tik tuomet, kai jie ištaria „Ne“. Išeitų, kad taip tenorėta paspausti Briuselį?

Anot P. Gritėno, britų norui trauktis galima rasti nemažai priežasčių ir jos beveik nesusijusios su pačia ES idėja. „Brexit“ lėmė nepasitenkinimas vidaus politika, migracija, noras tariamai apginti suverenumą, kurio dalį bando atimti Briuselis“, – aiškino jis. Balsavimo rezultatai esą buvo protestas prieš vidaus politikos nesėkmes ir tariamai per didelę Briuselio įtaką.

B. Johnsonas nėra užkietėjęs išstojimo šalininkas ir iki paskutinės minutės dvejojo, kurią stovyklą palaikyti. Kai kurių apžvalgininkų įsitikinimu, politikas netikėjo nė vienu per agitacijos kampaniją ištartu savo žodžiu, o tikrasis jo tikslas buvo išversti iš posto premjerą Davidą Cameroną (konservatorius net buvo minimas kaip rimtas pretendentas į naujosios vyriausybės vadovo postą, bet galiausiai paskirtas užsienio reikalų ministru). B. Johnsono žodžiais, JK „yra Europos dalis ir visada bus“, o „pokyčiai nebus skubūs“.

Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovui P. Gritėnui naujo referendumo galimybė atrodo mažai tikėtina. „Naujas referendumas praktiškai neįmanomas. Britų politinis elitas ir visuomenė jau ima susitaikyti su sprendimu. Vienintelis galimas kelias – JK specialaus statuso santykiuose su ES išsaugojimas. Partnerystė ir bendrų interesų saugojimas bus svarbi abiems derybų pusėms“, – sakė žurnalistas.

Prognozuoja nuosmukį

Naujoji premjerė Th. May, tegul ir nuosaikiai, pritaria likimui ES, kaip ir dauguma – maždaug 70 proc. – Bendruomenių rūmų narių. Tiesa, taip galvoja tik pusė valdančiųjų konservatorių, bet jų persvara tėra 12 vietų. Žinomo britų advokato Geoffrey Robertsono įsitikinimu, parlamento nariai privalo balsuoti prieš 50-ojo straipsnio aktyvavimą, jei galvoja apie šalies interesus. Kita vertus, politikai negali neatsižvelgti į 17 mln. rinkėjų, pritarusių išstojimui iš ES, nuomonę. Pats D. Cameronas, nors ir agitavęs už pasilikimą, paragino gerbti rinkėjų nuomonę.

Tačiau daugelio pasirinkimas, atrodo, buvo padiktuotas emocijų. Savaitgalį po balsavimo atliktos apklausos parodė, kad bent kai kurie rinkėjai suspėjo pakeisti savo nuomonę dėl JK ateities. 3 mln. britų net pasirašė peticiją, reikalaujančią antro referendumo. Skirtumas tarp „prieš“ ir „už“ buvo nedidelis (mažiau nei 4 procentiniai punktai), tad gyventojų suteiktas mandatas nėra tvirtas. Ne vienoje šalyje reikalaujama dviejų trečdalių rinkėjų paramos norimam sprendimui priimti – tokiu rezultatu net nekvepėjo. Tuometis premjeras Tedas Heathas, kuriam dirbant 1973 metais JK įstojo – beje, be referendumo – į Europos Ekonominę Bendriją (būsimąją ES), kalbėjo apie žmonių „sutikimą visa širdimi“. Jei jo nebuvo 8-ojo deš. pradžioje, šiandien nėra juo labiau.

Europarlamentaras bulgaras Sorinas Moisă įspėjo, kad „didysis melas“, kurį skleidė kampanija „Leave“, paaiškės prieš britams faktiškai paliekant Bendriją.

JK vyriausybė dar prieš referendumą paskaičiavo, kad „Brexit“ šaliai reikštų 3,8-7,5 procentinio punkto mažesnį bendrąjį vidaus produktą iki 2030 m., priklausomai nuo to, kokias sąlygas pavyktų išsiderėti su ES jau pasitraukus.

Pasekmės ūkiui būsiančios tokios pragaištingos, kad išstoti iš ES bet kuriai vyriausybei bus tolygu savižudybei, nepriklausomai nuo referendumo rezultatų. Apribotas priėjimas prie vieningos rinkos bus didelis smūgis britų ūkiui. Miglotos perspektyvos esą jau gresia jo smukimu antrą šių metų pusę. Kol JK priklauso Bendrijai, jos bankai gali teikti įvairias paslaugas per specialią bankų paso sistemą. Dėl „Brexit” finansų institucijos gali netekti priėjimo prie jos, todėl joms labiau apsimokėtų perkelti savo veiklą ir darbuotojus į kitas ES nares, tad vyriausybei teks kamšyti skyles. Kaip ir sukti galvą, kuo pakeisti ES teikiamą paramą. Londono Sičiui, didžiausiam pasaulyje finansų centrui, iš kurio atplaukia 11 proc. visų JK mokesčių, gresia stiprus susitraukimas.

2020-aisiais, kitąmet po numatomo išstojimo, laukia parlamento rinkimai. Jei situacija klostysis minėta linkme, dabartiniams valdantiesiems prognozuojama nekokia perspektyva. „(Kitose) ES valstybėse įsikūrę milijonas JK rinkėjų. Dauguma jų balsuos prieš bet kurią vyriausybę, dėl kurios kils grėsmė jų gyvenimo ES statusui. Ar toriai tikrai nori eiti į 2020 metų rinkimus, gindami politiką, kuri daro žalą ekonomikai ir augina nedarbą?“ Tad vyriausybė gali mažų mažiausiai užtęsti derybas ir atidėti išstojimą iki laiko po rinkimų.

„Th. May nebuvo itin arši pasilikimo idėjos šalininkė, – atkreipė dėmesį P.Gritėnas. – Taip, jie labiau palaikė pasilikimo idėją, tačiau jau aiškiai nubrėžė liniją, kuri patvirtina, kad konservatoriai ves į pasitraukimo derybas.

Pačią partiją referendumas sudraskė ir suformavo dvi stovyklas: pasilikimo ir pasitraukimo šalininkus. Jei Th. May ir jos ratas staiga sumanytų apversti viską aukštyn kojomis, tai sukeltų chaosą ne tik JK, bet ir pačioje partijoje. Nepaisant viso sutrikimo po netikėto sprendimo, vienintelis būdas konservatoriams išlipti stipresniems – tvirtai žengti linija, kurią pasirinko didesnė atėjusių balsuoti dalis.

Derybose didesnę įtaką gali turėti ES šalyse lyderėse vyksiantys rinkimai, kurie dar derybų metu į lyderių postą gali išvesti labiau euroskeptiškus veikėjus. Tai apsunkintų ir britų derybų procesą“.

Abiem pusėms naudingesnis kompromisas?

ES be britų taip pat bus mažesnė ir silpnesnė visais atžvilgiais, įspėja politologas Tomas Janeliūnas. JK įsikūrę bemaž 13 proc. visų ES gyventojų, ji yra antras ūkis po Vokietijos, į ES biudžetą vien pernai sumokėjo 10,5 mlrd. eurų, yra galinga valstybė diplomatine ir karine prasme. Bendrijai gresia prarasti britų darbo rinką, į kurią yra įsilieję daugiau nei 3 mln. kitų narių piliečių (vien lenkų – per 800 tūkst.).

Vien prognozuojamos ekonominės ir finansinės pasekmės gali priversti Londoną ir Briuselį kartu su kitomis ES sostinėmis leistis į kompromisą. Galima vėl prisiminti Graikijos pavyzdį: užuot išspyrusios ją bent iš euro zonos, ES narės derėjosi su Atėnais ir galiausiai primetė net griežtesnį taupymo režimą, nei reikalavo iš pradžių.

JAV finansinių paslaugų kompanijos „Citigroup“ ekonomistai įspėjo, kad „Brexit“ turės neigiamų pasekmių tiek britams, tiek visai Bendrijai. Pavojus esą iškils 45 proc. britų eksporto į kitas Europos šalis ir 16 proc. visų ES prekių, keliaujančių per Lamanšo sąsiaurį. Netekusi antros pagal dydį ekonomikos, ES praras 2,69 trln. eurų bendrojo vidaus produkto.

„Jei turėtų nuovokos, ES lyderiai regėtų „Brexit“ užkrato pavojų ir atsižvelgtų į britų, o kartu – ir platesnio euroskeptikų judėjimo visoje Europoje susirūpinimą, galbūt pristabdydami migraciją“, – svarsto žurnalistas Seanas O’Grady. Tai esą sukurtų pagrindą antram referendumui su pasirinkimu tarp „Brexit“ ir „Naujas susitarimas“.

Kaip pažymėjo „Financial Times“ apžvalgininkas G. Rachmanas, „nenumatyti stabdžiai laisvam asmenų judėjimui“ gali reikšti nedidelius apribojimus migracijai ateityje. Bet tai esą būtų neabejotinai geriau už griežtus suvaržymus po visiško JK pasitraukimo iš ES.

Atkreipiamas dėmesys ir į faktą, kad „Brexit“ pritarė dauguma visos šalies rinkėjų, tačiau Škotija, Šiaurės Airija ir Gibraltaras balsavo prieš išstojimą. Iškart imta kalbėti, kad šie regionai rengs savus referendumus, ar neskelbti nepriklausomybės, tad iškilo grėsmė JK vienybei.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.