„Brexit“ iš esmės pakeitė, kaip jaučiuosi Britanijoje

Flickr.com (Andreaso Kollmorgeno) nuotr.

Esu londonietė ir lietuvė. Neišvažiavau. Dar nenoriu.

Vienintelė frazė, kurią Londono gatvėse nugirdau apie „Brexit“ referendumo rezultatą, per visą naujienų dieną tebuvo: „Vis tiek niekas labai nepasikeis“. Žinoma, rezultatas pakeitė viską ir iškart.

Tikroji diskusija vyko internete. Laimėtojai urmu vadinti rasistais, kvailiais ir šiaip nesusipratėliais. Svaro kursas nėrė žemyn, paskui sekė ir akcijų birža.

Knygynas Britanijoje, Jurgitos Meškauskaitės nuotr.

Knygynas Britanijoje, Jurgitos Meškauskaitės nuotr.

Per pietus, prie vandens šaldiklio, mano britai kolegos jau balsu kalbėjo apie savo gėdą ir šoką. Taip, gėdą, nes daugelis buvo įsitikinę, kad rezultatą nulėmė migracijos baimė. Britai jau kalbėjo ir apie planus kreiptis dėl papildomo airiško, maltietiško ar kitokio europietiško paso ir taip išlikti europiečiais. Aptarėme ir mažus privalumus: nuo atostogų likę doleriai šiandien vertesni daugiau svarų; gal naujo paso nuotrauka bus labiau pavykusi.

Po darbo išvažiavome su palapinėmis į Kento grafystę, kur 59 proc. ką tik balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). Ten mane pirmąkart užplūdo keistos mintys: ar tie gatvėje apsikabinantys žmonės džiaugiasi susitikę draugus, ar sveikindami vienas kitą su rezultatu? Pokalbiuose aplinkui niekas naujienų vėl neminėjo, gal jie jau išsiliejo internete?

Flickr.com (Keitho Fahlgreno) nuotr.

Flickr.com (Keitho Fahlgreno) nuotr.

Užėjome į pabą. Užsisakydama staiga supratau, kad nebeprisimenu, kaip angliškai vadinasi pusrytiniai bulvių paplotėliai („hashbrowns“). Tikriausia todėl, kad tuo metu galvojau: „Kažin, kaip balsavo anglas padavėjas“. Ir pirmą kartą per 10 gyvenimo metų Jungtinėje Karalystėje (JK) pasijutau nepatogiai, kad kalbu su akcentu.

Vėl Londono mieste važiavau metro. Puošniai apsirengęs vyras prasispraudė pro mane ir atsisėdo į vienintelę laisvą kėdę. Užlįsti prieš ką nors eilėje yra tikriausiai didžiausias angliško etiketo pažeidimas. Čia kaip viešai riebiai nusispjauti kam nors ant batų: nepastebėtas neliksite. Vietoj to, kad pasipiktinčiau, galvojau: „Ar jis pastebėjo mano rytų europietiškus bruožus?“ Beveik automatiškai užlindau prieš kažką, kalbantį su vietiniu anglišku akcentu. Ir tuoj pat išgirdau: „Tik po jūsų“. Susigėdau.

Londono metro, Jurgitos Meškauskaitės nuotr.

Londono metro, Jurgitos Meškauskaitės nuotr.

Diskusijų sekti vėl grįžau į internetą. Skaičiau apie viską – žodinius rasistinius išpuolius, tikrus pasistumdymus (daugiausia mažuose Anglijos miesteliuose), Londono mero ir policijos pažadą būtinai reaguoti į rasizmo apraiškas. Pati ruošiausi: jeigu ką, filmuosiu, nešiu į policiją, talpinsiu interneto erdvėse. Ir ką gi, eilėje prie braškių turgelyje Londono centre išgirdau pareiškimą pirkėjui prieš mane: „Kalbėk angliškai, čia Anglija“. Padėjau braškes ir nuėjau. Net nenusispjoviau.

Praėjo beveik du mėnesiai. Kapitalo rinkose ir politikoje įvyko revoliucija: pasikeitė premjeras, opozicija paskendo vidiniuose karuose, svaro kursas ir svyravo, ir tik drebėjo. Britai grįžo iš vasaros muzikos festivalių, papiketavo prie parlamento, pasirašė peticiją dėl naujo referendumo − paskui vėl išvažiavo dar paatostogauti. Ir ES, ir Britanija apsisvaidė karčiais žodžiais. Paskui aprimo, o dabar atostogauja net ir naujoji premjerė (Šveicarijoje, jei smalsu). Didelių sprendimų dar nėra.

Flickr.com (CGP Grey) nuotr.

Flickr.com (CGP Grey) nuotr.

Aišku tiek: išstoti skubama nebus; nuolatinio gyventojo statusą turintys europiečiai liks nepaliesti (taip, tai derybų su ES dalis, bet negali būti, kad JK liks bendrosios rinkos nare, jei palies nuolatinius europiečius gyventojus. Be to, europiečių diskriminacijai itin jautrūs už pasilikimą balsavę piliečiai, o tokių beveik pusė); JK ekonomika nukentės, bet neaišku kiek.

Gali būti nauji parlamento rinkimai, „Brexit“ gali vetuoti parlamentas, gali būti naujas referendumas: teoriškai, „Brexit“ gali ir neįvykti. Tačiau aktyvi, matoma opozicija demokratiškai nuspręstam „Brexit“ jau nuslūgo (arba visi kol kas atostogauja).

Man svarbu kitkas. Atmosfera pasikeitė iš esmės. Jei galėčiau rinktis, nenorėčiau gyventi šalyje, kur galima ramiai užlįsti eilėje. Šalyje, kur mano vaikų vardai atkreiptų neigiamą dėmesį (mano sūnaus mokykloje beveik visi vaikai yra dvikalbiai, todėl dabar dėl to visiškai nesijaudinu). Šalyje, kur aš kaskart prakalbusi girdėčiau savo akcentą. Šalyje, kur sena moteris kavinėje, aptarnaujama aiškiai užsieniečių padavėjų, TV kameroms sako: „Mes − britai ir kitų čia nepageidaujame“, o TV žurnalistas tyli.

Ar JK jau tapo tokia šalimi? Paaiškės po vasaros atostogų. Bet aš nebesijaučiu besąlygiškai patogiai.

Jurgita Meškauskaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: