Po „Brexit“ ES kortų namelis nesugrius
Vytautas Keršanskas, Olgos Posaškovos nuotr,
Europos Sąjungos vienybę sudrebinęs „Brexit“ referendumas šio kortų namelio nesugriaus. Taip tikina Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai, susitikę aptarti ES ateitį simbolinėje vietoje − Italijos Ventetonės saloje, kurioje pradėtas kurti manifestas, įpūtęs gyvybės pačiai ES idėjai.
Kokias pasekmės „Brexit“ gali turėti ES, Lietuvai ir kas laukia Jungtinės Karalystės (JK) po pasitraukimo? Ar Britanija vėl galėtų tapti ES nare, kai pasitrauks iš Bendrijos? Apie tai tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Rytų Europos studijų centro politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas.
„Vienybės byrėjimas yra blogiausia galima to pasekmė, tačiau tuo pačiu Europos integracijos, ES institucijų ir sprendimų priėmimo permąstymas gali paskatinti atsakyti į tuos kylančius klausimus, kurie sąmoningai ignoruojami praktiškai visą ES gyvavimo laikotarpį“, − sako politologas.
– Kokia „Brexit“ reikšmė ES? Kaip bus su Šiaurės Airija ir Škotija?
Pexels.com nuotr.
– Neabejotinai tai vienas „karščiausių“ iššūkių, su kuriuo Europos Sąjunga susiduria pastaruoju metu. „Brexit“ kuria precedentą, nes tai pirmas kartas, kai ES narė aktyvuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, kuris numato valstybės išstojimą iš bendrijos. Visus „Brexit“ padarinius išvardyti sunku, tačiau galima įvardinti pagrindinius.
Pirmiausia, Jungtinė Karalystė yra viena daugiausiai į ES biudžetą sumokančių valstybių ir patenka tarp dešimties šalių, sumokančių daugiau nei gaunančių iš jo. Mažėjant ES biudžetui, keisis ir finansinių srautų paskirstymas, mažės struktūrinė parama kitoms ES narėms. Kita vertus, ekonominių pasekmių įvardijimas kol kas – praktiškai būrimas iš tirščių, nes nėra aišku, dėl kokio santykių modelio galiausiai bus sutarta. Gali būti, kad JK, siekdama išsaugoti visavertį priėjimą prie ES rinkos, įsipareigos ir toliau mokėti tam tikrą įnašą į ES biudžetą.
Visgi aiškesni politiniai iššūkiai, kylantys iš „Brexit“. Londonas yra pagrindinė transatlantinė jungtis tarp kontinentinės Europos ir JAV. Globaliame pasaulyje stiprėjant alternatyviems galios centrams (tokiems kaip Kinija, Indija, ta pati Rusija), Vakarų bloko silpnėjimas yra iššūkis tolimesnei jų lyderystei pasaulyje − tiek politinei, tiek ir ekonominei.
Praktinis pavyzdys: toks gigantas kaip „Samsung“ yra pareiškęs, kad priklausomai nuo Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties (TTIP) pasirašymo priklausys, ar ji globaliai rinkai kuriamų mobiliųjų telefonų jungtis gamins pagal vakarietišką-europietišką, ar pagal azijinį standartą. Žinome, kad didžiosios kontinentinės Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija – itin rezervuotai žiūri į TTIP, tad Londono balso praradimas yra reikšmingas. Tas pats galioja ir daug kitų klausimų: nuo tolimesnės Europos integracijos įvairiose srityse svarstymų iki santykių su Rusija ir panašiai.
Galiausiai, jau net keliose valstybėse pasigirdo įvairių raginimų surengti analogiškus referendumus ir savo šalyse, patikrinti piliečių paramą šiuo metu buksuojančiam Europos integracijos projektui. Tad „Brexit“ yra ir grėsmė, ir galimybė: Europos vienybės byrėjimas yra blogiausia galima to pasekmė, tačiau tuo pačiu Europos integracijos, ES institucijų ir sprendimų priėmimo permąstymas gali paskatinti atsakyti į tuos kylančius klausimus, kurie sąmoningai ignoruojami praktiškai visą ES gyvavimo laikotarpį.
Jungtinės Karalystės sudėties, kokia dabar yra, išsaugojimas taps dar didesniu iššūkiu: juk Šiaurės Airija ir Škotija balsavo už likimą ES sudėtyje. Tačiau prognozuoti ateities kol kas nedrįsčiau, nes kalbame apie kelerių metų procesą, kuris dar nė neprasidėjo bei kurio negalime palyginti su jokiu ankstesniu procesu.
– Kaip manote kokios priežastys skatino tokį JK gyventojų sprendimą. Kokia pusė norėjo likti, o kuri išstoti? Ar šis sprendimas gali būti pakeistas?
Vytautas Keršanskas, Olgos Posaškovos nuotr,
– JK gyventojai visada buvo didžiausi Europos integracijos, vykdomos toliau nei vien laisvos ir pilnai veikiančios rinkos sukūrimas, skeptikai. Britų pagarba suverenitetui yra labai svarbi jų tapatybės dalis, − tad tai viena priežastis. Kita – politinės sistemos krizė, kylanti iš naujų lūžių (angl. cleavages) JK visuomenėje. Juk trys pagrindinės partijos stojo į likimo ES pusę, tačiau nepaisant to didesnė balsavusių dalis pasirinko priešingą variantą. Sociologiniai pjūviai parodė, kad išėjimo iš ES šalininkai dažniau buvo mažiau išsilavinę, mažesnių pajamų, vyresnio amžiaus regionų gyventojai – grupė, įvardijama kaip ES integracijos ar šiuolaikinės ekonominės sistemos „pralaimėtojais“. Jie patikėjo pažadais, kad atkūrę savo suverenumą britai gyvens geriau, nes dabar jų gerovę „pravalgo“ nekontroliuojamos migracijos srautai. Tačiau kol kas „Brexit“ lyderiai neatrodo turintys planą, kaip šiuos skambius šūkius pagrįsti realiais veiksmais.
Turbūt nėra tokio sprendimo, kuris negali būti pakeistas. Tačiau šiuo atveju tai mažai tikėtina, nes gilias demokratines tradicijas turinčioje valstybėje politikai privalo gerbti piliečių pasirinkimą, kad ir koks jis bebūtų. Kitaip valstybė susidurtų su dar gilesne politinės sistemos krize. Tad referendumo valia bus vykdoma, o kiek pavyks sušvelninti jo padarinius, priklausys nuo derybų eigos.
– Kaip vyks atsiskyrimo nuo ES procesas? Kada jis prasidės?
Wikipedia.com nuotr.
– Procesas prasidės tada, kai Jungtinė Karalystė „aktyvuos“ 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį. Teigiama, kad tai neįvyks bent jau iki šių metų pabaigos. Tuomet tarp JK ir ES prasidės derybos, kurios truks ne mažiau nei dvejus metus, per kuriuos ir turi būti nustatytos visos išstojimo sąlygos. Jungtinė Karalystė derybų procesu turės veikti pagal galiojančią ES teisę, vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau negalės dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tačiau iš tiesų nei kaip procesas vyks, nei kiek užtruks, nežino niekas, nes tai pirmas kartas kai šis sutarties straipsnis bus įgyvendinamas.
– Ar kitos ES šalys nepaseks JK pavyzdžiu?
– Analogiškų referendumų pareikalavo tokie kraštutinės dešinės atstovai kaip Marie Le Pen Prancūzijoje ar Geertas Wildersas Nyderlanduose. Italijoje, Danijoje, Švedijoje kraštutinės dešinės partijos taip pat išreiškė paramą tokio pobūdžio referendumams. Tačiau kol kas nėra pakankamai prielaidų greitam tokio scenarijaus išsipildymui nė vienoje iš šių šalių. Visgi besitęsiant migrantų ir pabėgėlių krizei, augant terorizmo grėsmei Europoje, kraštutinės dešinės partijos, kaip ir nepasitenkinimas lėtu ir biurokratizuotu ES veikimu visuomenės tarpe, stiprėja, tad negalime būti tikri, jog kažkur JK pavyzdys netaps paskata žengti tuo pačiu keliu.
– Ar šio įvykio derėtų baimintis Lietuvos gyventojams čia ir išeivijoje (JK)? Kaip tai galėtų juos paveikti?
– Baimintis tikrai nėra ko. Visgi „Brexit“ padariniai gali paliesti lietuvius. Pavyzdžiui, jeigu įsigaliotų nauja, griežtesnė JK migracijos politika, tai ji galiotų naujai atvykstantiems migrantams. Tad tikėtina, kad dalis Lietuvą paliekančių tautiečių gali persvarstyti savo išvykimo kryptis. Tuo tarpu didesnių, išskirtinių pokyčių seniai JK dirbantiems ir gyvenantiems lietuviams įžvelgti sunku. Aišku, tam tikrų netiesioginio poveikio ženklų jau matėme: kritęs svaro sterlingo kursas paplonino Lietuvoje gyvenančių tautiečių, kurie gauna pinigų iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių giminaičių, pinigines.
– Ar JK palikus ES bus galimybė vėl į ją įstoti?
Freepik.com nuotr.
– Teoriškai tokia galimybė be abejo išlieka, tačiau tai vyktų pagal įprastas stojimo procedūras: britai turėtų paduoti paraišką ir jų priėmimui turėtų pritarti visos ES narės. Pirmiausia, man sunku įsivaizduoti priežastis, kurios paskatintų britus vėl pareikšti norą tapti ES nariais. Taip pat sunku įsivaizduoti, kokios nuotaikos būtų tarp ES narių svarstymo metu. Galbūt po sudėtingų „Brexit“ derybų atsirastų valstybių, kurios kategoriškai pasisakytų prieš JK sugrįžimą į Bendriją. Tad taip – teoriškai tai įmanoma, bet kol kas net hipotetiškai svarstyti tokį scenarijų yra be galo sunku – juk dar neprasidėjo net išstojimo procesas.
Milda Petkauskaitė
-
- Vytautas Keršanskas, Olgos Posaškovos nuotr,
-
- Pexels.com nuotr.
-
- Wikipedia.com nuotr.
-
- Vytautas Keršanskas, Olgos Posaškovos nuotr,
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą