Socialiniam verslui benamiai – ne labdaros gavėjai, o artistai

Albertas Kurniadis, nuotr. iš asm. albumo

Albertas Kurniadis, nuotr. iš asm. albumo

„Viena iš mūsų benamių kalba penkiomis kalbomis ir gali vesti ekskursiją švediškai arba norvegiškai, nes yra kilusi iš Norvegijos. Vienas yra dirbęs „Lloyds“ banke. Dėl asmeninių priežasčių, ligos jam teko išeiti iš darbo. Bet su juo pakalbėjus matyti, koks jis išsilavinęs. Su juo pabendravę žmonės sako: oho, negi jūs tikrai benamis?“ – apie tai, kaip socialinio verslo įdarbinti Londono benamiai stebina savo klientus, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja organizacijos „Unseen Tours“ išorės ryšių ir komunikacijos koordinatorius Albertas Kurniadis.

„Unseen Tours“ ekskursija, nuotr. iš organizacijos arch.

„Unseen Tours“ ekskursija, nuotr. iš organizacijos arch.

Daugybė viešojo sektoriaus institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ieško būdo, kaip ilgai benamystėje pragyvenusius žmones priartinti prie visuomenės. „Unseen Tours“ suteikia jiems tokį tarpinį variantą – galimybę užsidirbti panaudojant išskirtines savo žinias.

Pasak organizacijos atstovo, kuris šį socialinį verslą pristatė socialinių inovacijų festivalyje „BiZzZ“ Antalieptėje, daugybė turistų nežino, ko tikėtis iš tokios ekskursijos. Labai dažnai netipinius pasivaikščiojimus po Londoną užsisako užsieniečiai studentai, kuriems rūpi pažinti nestandartinius miesto kampelius. Už dvylika svarų jie gali klausytis netikėtų istorijų iš žmonių, kurie pažino neparadinę Londono pusę.

„Unseen Tours“ ekskursija, nuotr. iš organizacijos arch.

„Unseen Tours“ ekskursija, nuotr. iš organizacijos arch.

„Viskas prasidėjo, kai susibūrė grupė bendraminčių, kurie norėjo užsiimti su Londono benamiais, – apie ištakas pasakoja Albertas. – Susitikdavome antradienio vakarais, vaikščiodavome po Londoną ir dalindavome žmonėms [, gyvenantiems gatvėje – D.R.,] kojines.“ Iš to sekė kasmėnesiniai susitikimai su benamiais – savanoriai atrado, kad šie turi įvairių gabumų, ir pradėjo organizuoti talentų šou su komikų vakarais ir vaidinimais. Kažkurį vakarą kilo idėja panaudoti ypatingas benamių žinias apie miestą gidavimui, už kurį būtų mokama.

„Iš pradžių jie dvejojo, sakė, na jau ne, mes daug ko nežinome, nemokame vesti ekskursijos. Čia prisidėjo savanoriai“. Savanoriai padėjo benamiams sudaryti maršrutą, užmegzti ryšį su vietiniais verslininkais ir įtraukti asmeninę benamio istoriją į ekskursiją.

Vis dėlto gidavimas – nepastovus ir reiklus darbas. Albertas pripažįsta, kad organizacijai teks greitu laiku apsispręsti, ar jų tikslas – padėti benamiams susirasti naujų apmokamo darbo galimybių, ar tiesiog suteikti pragyvenimo galimybę čia ir dabar.

Albertas Kurniadis, nuotr. iš asm. albumo

Albertas Kurniadis, nuotr. iš asm. albumo

„Tai sunkus klausimas – ar mes turime tam išteklių, žmonių ir gebėjimų?“ – sako jis. Organizacija remiasi savanorišku darbu: koordinatoriai negauna atlyginimo, todėl dažnai keičiasi ir prisidėti gali tik tiek, kiek negaili laisvo laiko.

„Ar šis modelis tvarus? Greičiausiai ne“, – pripažįsta Albertas. Šiuo metu organizacija skelbia, kad 60 proc. gautų pajamų paskirsto gidams, o likusias lėšas naudoja organizacijai išlaikyti. Gidai gauna telefonus, viešojo transporto korteles, jiems organizuojami susipažinimo vakarai, padedantys apsiprasti su juos kadaise atstūmusios visuomenės socialiniu gyvenimu.

O ko tikisi patys benamiai? „Jiems svarbu užsidirbti pragyvenimui, bet daugelis turi didesnių svajonių ir supranta, kad tai [šis darbas – D.R.] nesitęs amžinai. Jei vieną dieną organizacijai pritrūks savanorių ar dar kas nutiks, jie nebegalės iš to gyventi“, – teigia „Unseen Tours“ atstovas. Tačiau kartais sprendimai ateina savaime, pavyzdžiui, kitų organizacijų nariai išbando ekskursiją ir tada pasiūlo gidams jaunimo mentoriaus ar kitokį darbą. „Mes stengiamės juos pastūmėti, sakome: žiūrėk, jau įgijai įgūdžių… Norime, kad jie susirastų ką nors pastovesnio.“

Albertas Kurniadis socialinio verslo festivalyje, nuotr. iš asm. albumo

Albertas Kurniadis socialinio verslo festivalyje, nuotr. iš asm. albumo

Ne viskas ir ne visada pavyksta. Festivalyje Albertas pasakojo, kad su kai kuriais gidais teko atsisveikinti, jei jie vesti ekskursijų atėjo apsvaigę. Projektas prasidėjo su dešimčia gidų, bet galiausiai liko tik penki. Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų labai paplitusi tarp benamių, ir darbo galimybę jiems siūlanti organizacija pati nesijaučia pajėgi jos išspręsti.

Kai Londone ilgai lyja ir mažai turistų nori klaidžioti po miestą, gidai lieka be pajamų. Jei jie spėja priprasti iš gidavimo padengti išlaidas nuomai ir maistui, jie nebegali to padaryti turistų srautui išsekus.

Anot savanorio, „Unseen Tours“ dar nėra apsisprendusi, ar ieškoti būsto – jų darbas, ar ne. Tačiau jis didžiuojasi, kad kai kurie benamiai pamažu apsipranta su formaliosios visuomenės įpročiais – vienas didžiuodamasis pasakojo, kaip atsidarė pirmą savo gyvenime taupomąją sąskaitą, kad susitaupytų savaitgalio išvykai, nes buvęs ekskursijos dalyvis pakvietė apsilankyti.

„Mes esame teisėtas verslas ir viską darome legaliai. Padedame jiems atsidaryti sąskaitas banke ir t.t. Bandome sumažinti bet kokių neigiamų pasekmių tikimybę“, – pasakoja Albertas, paklaustas, ar organizacijos veikla nekelia įtarimo mokesčių inspekcijai ar benamius galimai medžiojantiems kreditoriams.

Stresą, kurį benamiai patiria dirbdami gidais, didina ir žiniasklaidos dėmesys. Pasak „Unseen Tours“ komunikacijos koordinatoriaus, kartais žurnalistai neįspėję ateina į ekskursijas ir pradeda uždavinėti asmeniškus klausimus. Benamiai dažnai nebūna tam pasirengę, sutrinka, būna išmušami iš vėžių. Po to jiems ne tik sunkiau pabaigti ekskursiją – jie įtariau žiūri ir į galimybes toliau tuo verstis.

Tačiau nepaisant sunkumų, organizacija didžiuojasi, kad jų veikla keičia visuomenės požiūrį kitaip – suteikdama benamiams galimybę būti galios pozicijoje. Dirbdami gidais, jie pasijunta ne labdaros gavėjais, o artistais ir ekspertais. Ne vieną tai įkvėpė stengtis panaudoti savo įgūdžius ir pastovesniame darbe.

Daiva Repečkaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: