J. C. Junckeris apie Britaniją arba gerai, arba nieko

Sukūrė Euroblogas.lt, 20 rugsėjo, 2016

Iš Europos Komisijos pirmininko metinio pranešimo buvo laukiama aršių žodžių dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES). Tačiau net neištaręs šios šalies pavadinimo, jis, anot politikų, pasakė daugiau apie naujos Europos viziją.

Likus kelioms dienoms iki metinio Europos Komisijos pirmininko metinio pranešimo, Europos spauda spėliojo, kokios temos atsidurs J. C. Junckerio dėmesio centre. Dauguma žurnalistų ir apžvalgininkų neabejojo, kad daugiausia bus kalbėta apie Jungtinės Karalystės išstojimą ir Europos Sąjungos ateitį po jo. Tačiau, panašu, kad visi klydo. Kita vertus, tame, ko J. C. Junckeris nepasakė apie „Brexit“, galbūt taip pat galima būtų įžvelgti gilesnę prasmę.

Pirmą kartą Jungtinę Karalystę EK pirmininkas paminėjo net neištaręs valstybės pavadinimo. Raktinis žodis šiame pasisakyme buvo „deja“, išreiškiantis apgailestavimą dėl neseniai įvykusio ir visiems gerai žinomo įvykio. „Mus netgi, deja, žada palikti viena iš mūsų narių“, − liūdnai pasakė J. C. Junckeris. Išreiškęs šią kiek subtilią emociją, jis nusprendė neplėtoti šios temos ir iškart pakreipė kalbą į Europos vaidmenį pasaulyje. Grįžęs prie Europos vidaus reikalų, jis nė karto nepaminėjo Londono, nors kalboje vis skambėjo Bratislavos, pirmininkaujančios Europos Sąjungoje, pavadinimas.

„Vien žodžiais negali daryti poveikio pasauliui, − tarsi suprasdamas kritikų žodžius aiškino J. C. Junckeris. − Europiečiai pavargo nuo nesibaigiančių diskusijų, ginčų ir rietenų. Jiems reikia daugiau nei pažadų, rezoliucijų ir aukščiausiojo lygio susitikimų išvadų. Visa tai jie jau girdėjo ir matė su kaupu.“

Klausimai, kodėl Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą ir kas bus po to, iš pirmo žvilgsnio taip ir liko neatsakyti. Kita vertus, kaip tik ir buvo išvengta tų „nesibaigiančių diskusijų, ginčų ir rietenų.“

Nors daugelis vis dar laukė emocinio proveržio, J. C. Junckeris iki kalbos pabaigos laikėsi itin pragmatiškos pozicijos, kurios esmė – nereikia sakyti to, kas nebūtų paremta veiksmais ar visiems priimtina ilgalaike vizija. „Europa gali būti veiksminga, tik jei kalbos, kuriomis išreiškiama parama mūsų bendram projektui, bus sakomos ne vien šiuose garbinguose rūmuose, bet ir visų valstybių narių parlamentuose“, − teigė politikas. Taigi, Europos modelis be Jungtinės Karalystės turėtų būti grindžiamas vizija, kuriai pritartų visos kontinento valstybės.

Taip pat jis negalėjo savavališkai sukurti šios vizijos pamatų, nes tai turėtų būti procesas, į kurį būtų įtraukta visa Europos visuomenė. „Akivaizdu, kad mums reikia ilgalaikės vizijos, − dėstė J. C. Junckeris. − Tokią ateities viziją Komisija išdėstys Baltojoje knygoje, kuri bus pateikta 2017 m. kovo mėn. minint Romos sutarties 60-ąsias metines. Joje bus išdėstyta, kaip sustiprinti ir pertvarkyti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą. Taip pat įvertinsime politinius ir demokratinius 27 valstybių narių Sąjungos ateities iššūkius. Be abejo, šiame procese visapusiškai dalyvaus Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai.“

Naujoji „postbrexitinė“ Europa neturėtų delsti įgyvendinti viziją, be to, turėtų būti sukurtas efektyvus mechanizmas ją paversti tikrove. „Vis dėlto vien vizijos nepakaks, − perspėja J. C. Junckeris. − Piliečiams labiau reikia, kad kas nors vadovautų. Kad kas nors imtųsi spręsti mūsų laiko iššūkius.“

Vengdamas vertinti, smerkti ar spekuliuoti, J. C. Junckeris apibrėžė naujus diskusijų apie Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos principus, kurie turėtų būti grindžiami pragmatiškumu, o ne nereikalingomis emocijomis. Kilusi po prezidento kalbos diskusija Europos Parlamente parodė, kad dauguma politikų linkę perimti tokią taktiką, kol Europos Sąjungoje bendromis pastangomis nebus suformuluota nauja strateginė vizija.

„Norėčiau padėkoti už rimtą debatų toną, −  sakė Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis. – Reikia žiūrėti į „Brexit“ pozityviai. Mes, kaip europiečiai, tiesiog turime suvokti: „Brexit“ tiesiog reiškia „Brexit“.

„Brexit“ −  tai ne bauda ir ne kerštas, −  teigė Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos pirmininkas Guy Verhofstadtas. – Tai Europos ir Britanijos santykių klausimas, ir dar daugiau – tai klausimas mums, kaip mes įsivaizduojame Europą ir Europos Sąjungą ateityje. Reikia pasinaudoti šia galimybe ir nenaikinti Europos, kaip nori kai kurie iš jūsų, bet atrasti Europą iš naujo.“

J. C. Junckerio kalbą įvertino ir jo politiniai oponentai. Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Gianni Pittella nepaisant subtilaus tono, įžvelgė jo kalboje aiškius atsakymus į tai, kaip gyvens Europos Sąjunga po Jungtinės Karalystės išstojimo: „Tai labai profesionali kalba. Pirmininkas J. C. Junckeris labai aiškiai pasakė, kas vyks po Jungtinės Karalystės išstojimo.“

Dmitrijus Kulikas

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.