18-metės tyrimai sulaukė Europos mokslininkų pripažinimo

Rūta Prakapaitė, Kamilio Bielinskio nuotr.

Rūta Prakapaitė, Kamilio Bielinskio nuotr.

Jaunoji mokslininkė Rūta Prakapaitė (18 m.) tik šiemet baigė mokyklą, tačiau savo mokslinius tyrimus jau spėjo pristatyti tarptautinei auditorijai. Iš Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (EUCYS2016) finalinio etapo Briuselyje Rūta parsivežė ne tik teigiamų atsiliepimų, bet ir solidų laimėjimą – stažuotę prestižinėje Vokietijos laboratorijoje.

Vilnietė sako, kad ne vienerius metus trukęs pasiruošimas, laboratorijoje praleistos naktys ir paaukotas laikas grįžo įvertinimu ir pagarba: „Pasakodama apie projektą Lietuvos prezidentei, girdėdama profesorių ir kolegų pagyras, supratau, kad tyrimas buvo vertas kiekvienos prie jo praleistos dienos. Jis daug reiškia ne tik man, bet ir visai jaunųjų mokslininkų bendruomenei, galų gale – Lietuvai“.

Apie jaunųjų mokslininkų konkursą Rūta Prakapaitė pasakoja tinklaraščiui Euroblogas.lt.

Rūta Prakapaitė, Kamilio Bielinskio nuotr.

Rūta Prakapaitė, Kamilio Bielinskio nuotr.

– Briuselyje pristatytas projektas „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių
tvarsčių kūrimas: bakteriofagų terapijos taikymas lėtinių žaizdų gydymui in vitro“ susilaukė dėmesio ir Lietuvoje. Ar tiki, kad tavo atlikti tyrimai galėtų būti pritaikyti praktiškai ir prisidėtų prie naujos kartos tvarsčių gamybos? Ko reikėtų, kad taip įvyktų?

– Tyrimo koncepcija bei rezultatai ne tik atspindi efektyvų bakteriofagų terapijos pritaikymą gydant lėtines žaizdas, bet ir pademonstruoja šios terapijos potencialiai našų pritaikomumą gydyti infekcines ligas. Vienas iš mano siekių − atkreipti dėmesį, kad tokio tipo terapija gali padėti išspręsti tokias problemas, kaip augantis bakterijų atsparumas antibiotikams bei efektyvių priemonių stoka prieš bioplėveles sudarančius mikroorganizmus. Turint galvoje, kad lėtinių žaizdų, nudegimų gydymas yra ypač apsunkinamas bioplėveles spiečiančiais mikroorganizmais, tikiu, kad naujos kartos tvarsčio koncepcija galėtų būti nesunkiai pritaikyta praktikoje. Ypatingai dėl to, kad ši priemonė galėtų padėti tiems, kuriems tenka kentėti dažnai pesimistiškai krypstančią gydymo eigą. Kad tyrimas būtų pritaikytas praktiškai, labiausiai reikėtų finansinės ir profesinės paramos.

– EUCYS2016 konkurse laimėjai specialų prizą – stažuotę į Europos molekulinės biologijos
laboratoriją savaitei Vokietijoje, o tavo kolega Modestas Gudauskas – vizitą bioįmonėse
Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje. Kiek žmonių iš viso buvo apdovanota?

– Iš viso buvo apdovanoti 45 jaunieji mokslininkai. Bendra prizų vertė siekė beveik 50 tūkst. eurų. Pagrindiniais prizais laikomos 1-3 vietos, pasiskirstančios tarp devynių tyrimų. Likę prizai – tai stažuotės į prestižines Europos laboratorijas, kvietimai į jaunimo forumus bei rėmėjų dovanos. Iškiliausi darbai priklausė biologijos, matematikos ir kompiuterių mokslo sekcijoms.

– Kokios konkurso EUCYS2016 taisyklės? Kokius turus teko praeiti?

– Šis konkursas laikomas prestižiškiausiu bei solidžiausiu jaunuosius mokslininkus suburiančiu renginiu Europoje. Lietuvoje turime daug atsidavusių žmonių, kurie itin kruopščiai atrenka šalies delegatus, tad teko stipriai paplušėti pereinant nacionalinio etapo turą. Pagal konkurso taisykles, šalies delegatai privalo būti pirmosios vietos laimėtojai savo šalyje, kad būtų siunčiami į finalinį renginį Briuselyje. Šiemet čia susirinko 138 jaunieji tyrėjai.

Rūta Prakapaitė, Kamilio Bielinskio nuotr.

Rūta Prakapaitė, Kamilio Bielinskio nuotr.

– Kaip pati vertinai savo tyrimą prieš konkursą?

– Manasis tyrimas buvo konkurencingas bei maksimaliai paruoštas konkursui. Už tai esu dėkinga darbo vadovui Povilui Kavaliauskui ir nacionalinio etapo pirmininkui – Vladui Vansevičiui, kurie padėjo puikiai pasiruošti. Šio tyrimo idėja yra novatoriška, sprendžianti itin opias problemas. Dėl to tikėjausi, kad darbas bus įvertintas.

– Prieš išvykdama į konkursą, projektus spėjai pristatyti ir Prezidentūroje. Kokį įspūdį tavo darbas paliko šalies vadovei?

– Šalies vadovė jautriai palygino mokslininką su savanoriu, pabrėždama atsidavimo kainą, kurią dažnai kaip duoklę tenka atiduoti ne vienam mokslo žmogui. Manau, kad mūsų, pačių jauniausiųjų tyrėjų darbai, turėjo būti lyg mažoji ataskaita, parodanti, kad Europoje skiriamas dėmesys jauniesiems tyrėjams iš tiesų duoda rezultatų. Turime itin nuoširdų šalies vadovą, gebantį parodyti dėmesį ir patiems jauniausiems. Šis susitikimas – lyg simbolis, parodantis, kad Lietuvoje mokslininkų profesija gauna vis daugiau dėmesio. Man jis buvo lyg pasitikėjimo gestas, palydintis į Briuselį. Iš Lietuvos vyko du darbai – kolegos Modesto Gudausko ir manasis.

– Dabar, kai gali savo pristatytą projektą palyginti su kitų konkursų dalyvių, kaip jį vertini? Kuo jis išsiskyrė iš kitų?

– Šiame konkurse darbų sričių diapazonas buvo itin platus – pradedant robotika ir baigiant sociologiniais tyrimais. Lyginti labai sunku, nes kiekvienas darbas buvo unikalus. Tačiau tikrai galiu pasakyti, kad manasis darbas pasižymėjo moksliniu profesionalumu, tai buvo bene didžiausias išskirtinumas. Taip pat tyrimas išsiskyrė sava specifika, metodų sudėtingumu. Kitaip tariant – „moksliniu sausumu“ bei unikalia idėja. Dažnai gaudavau klausimų, kaip man, būnant dar mokyklos suole, pavyko taip našiai dirbti su bakteriofagais, bioplėvelėmis. Juk ne visos šalys gali pasigirti specializuotomis laboratorijomis, skirtoms moksleivių moksliniams darbams.

Europos jaunųjų mokslininkų konkurso dalyviai, Kamilio Bielinskio nuotr.

Europos jaunųjų mokslininkų konkurso dalyviai, Kamilio Bielinskio nuotr.

– Kokie EUCYS2016 dalyvavę projektai tau paliko didžiausią įspūdį?

– Bene labiausiai sužavėjo tai, kad darbus atlieka labai jauni moksleiviai. Didžiausią įspūdį paliko Rolandas Krisztianas Horvathas iš Vengrijos, kuris būdamas 13-kos metų sukūrė programėlę, skirtą mokytis gestų kalbos (MUTASD!). Taip pat, labai patiko aukštas Baltijos šalių darbų lygis. Kristjanas Kongas paliko labai didelį įspūdį – jis siekė stabilizuoti astrofizines simuliacijas. Šis žmogus lyg reprezentuoja mokslininką-savanorį, atiduodantį viską vardan smalsumo bei puikių rezultatų. Šiais metais pasižymėjo matematikos, medicinos ir kompiuterių mokslo sritis apimantys darbai.

Živilė Karevaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: