Apie Kanarus, Arizoną ir Paukščių Taką
Vytautas Čepas observatorijoje Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
Vytautą Čepą, rugsėjo 23 d. apsigynusį daktaro disertaciją, draugai jau dabar meiliai vadina profesoriumi. Jaunas astrofizikas džiaugiasi, kad, pasinaudojus ES parama, jau daugybę metų gali gilintis į Paukščių Tako struktūrą ir kuria planus, ką toliau veiks ne tik mokslo srityje, bet ir politikoje. „Man visą laiką patiko mokslo politika. Nuo mokslinio darbo vis tiek pavargsti, o čia randi tokį kompromisą, kad ir politiką formuoji, ir pats atlieki tyrimus. Matai visumos brėžinį“, – sako šviežias mokslų daktaras, kurio pavardės pirmoji raidė dabar puikuojasi naujai atrasto infraraudonojo žvaigždžių spiečiaus SCB 1 pavadinime. Tačiau ateities tyrimus labiau sieja su kolegomis už Atlanto nei su Europos kosmoso agentūra (ESA).
„Mano disertacija skirta tirti Paukščių Taką. 2007 m. mano kolegos atrado dulkių žiedą ties Žirafos ir Persėjo žvaigždynų riba. Iškėliau tikslą – patvirtinti arba paneigti to žiedo realumą, nustatyti nuotolius iki žiedą sudarančių debesų. Jis pakankamai didelis, todėl pasirinkome tris sritis“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja apie tyrimus, kurie eiliniam klausytojui skamba kaip vaikystės svajonių užkariauti kosmosą aidas. Vytautui Čepui kosmoso stebėjimas ir tyrimas – kasdienybė, nors Lietuvoje astrofizikos mokslui infrastruktūros vis dar trūksta.
Vytautas Čepas Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
„Lietuvą visame pasaulyje garsina prof. Vytauto Straižio kartu habil. dr. Kazimieru Zdanavičiumi sukurta Vilniaus astrofotometrinė sistema, kuri vien tik iš žvaigždės spindesio matavimo septyniuose filtruose leidžia nustatyti žvaigždės fizinius parametrus – paviršiaus temperatūrą, šviesį arba absoliutinį ryškį, nuotolį, įvertinti tarpžvaigždinę ekstinkciją, kurią sukelia tarp mūsų ir žvaigždės esančios dulkės, – sako mokslininkas, bet priduria, kad Lietuvoje astronomijos tyrimus vykdyti sunku.
„Lietuvoje reikia ne tik investicijų į mokslinę infrastruktūrą, bet ir pasižiūrėti, kur ją geriausia kurti. Arizonoje, kur stažavausi rengdamas disertaciją, per metus būna daugiau kaip 200 giedrų naktų, o Lietuvoje tik 50-60. Gal geriau apmokėti keliones į kitas šalis“.
Tyrimų įranga Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
Paklaustas, ar Europoje yra kosmoso tyrimams tinkama vieta, V. Čepas prisimena daug kam girdėtą salyną. „Kanarų salose nemaži teleskopai, santykinai nebrangu ten nuvykti. Galimi susitarimai su Ispanija, kuri duotų mums laiko dirbti su 10,4 m skersmens teleskopu, bet viskas susiveda į finansus. Dabar mes investuojame į infrastruktūrą, bet reikėtų skatinti tyrėjus važiuoti į kitas šalis ir kompensuoti kelionės išlaidas. Universitetai pinigų neturi, turi pats susirasti“.
Pasak astrofiziko, kokia kukli bebūtų, infrastruktūra jo tyrimų sričiai jau pagerėjusi, lyginant su tais laikais, kai pradėjo vykdyti tyrimus 2009 m. 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis buvo atnaujinta Molėtų observatorija, už daugiau kaip 3 mln. litų įsigytas modernus JAV gamybos spektrografas, taip pat fotometriniams stebėjimams skirta CCD kamera.
2014-2020 m. planuojama atnaujinti teleskopų mokslinę įrangą, sutvarkyti pastatą, kad sukurta infrastruktūra būtų tinkama dalyvauti tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose. Pasak Vytauto, astrofizikos mokslui teko labai nedidelė struktūrinių fondų, skirtų mokslui, dalis, – dauguma buvo panaudota penkiems mokslo slėniams. Tačiau, pašnekovo teigimu, ir nedidelė parama geriau negu nieko.
Tyrimų įranga, nuotr. iš asm. archyvo
Astrofizikos mokslas negali nebūti tarptautinis. Kitaip būtų sunku gauti priėjimą prie naujausios įrangos, žinoti, kokie tyrimai vyksta svetur. Todėl Vytautas Čepas džiaugiasi galimybėmis bendradarbiauti su kolegomis JAV ir naudotis jų mokslinių tyrimų infrastruktūra: „Lietuvos mokslo taryba (LMT) struktūrinių fondų pinigais finansavo doktorantų stažuotes užsienio mokslo centruose. Man kompensavo mėnesio stažuotę JAV, kur aplankiau pagrindines observatorijas, susipažinau su jų turimais teleskopais ir ten vykdomais moksliniais tyrimais, atlikau mokslinį darbą Mount Graham tarptautinėje observatorijoje, kurios 1,8 m skersmens VATT teleskopu atlikau dalį stebėjimų – jie buvo panaudoti mano disertaciniame darbe. Taip pat turėjau galimybę pasiklausyti žymių astronomų pranešimų Arizonos universitete“.
Ar tai ir proga parodyti Lietuvos mokslo pasiekimus? „Teko bendrauti su įvairių šalių mokslininkais, sutikti korifėjų ir pasišnekėti. Jie tikrai domisi mūsų, lietuvių astronomų, darbais. Yra tokia Lietuvos-Amerikos bendradarbiavimo programa iš LMT. Tos programos metu man pavyko dar trims savaitėms išvykti į JAV atlikti stebėjimus bei sudalyvauti ir savo mokslinius tyrimus pristatyti Amerikos astronomų draugijos suvažiavime, kur susirenka netoli 2000 mokslininkų iš viso pasaulio“.
-
- Vytautas Čepas Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Tyrimų įranga Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Vytautas Čepas Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Vytautas Čepas Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Vytautas Čepas, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Vytautas Čepas observatorijoje Arizonoje, nuotr. iš asm. archyvo
Anksčiau Lietuvos kosmoso tyrinėtojai mezgė ryšius ir su ESA atstovais, prisidėjo prie kosminės observatorijos GAIA fotometrinės sistemos kūrimo. „Tačiau galutiniame etape, gaila, bet fotometrinės sistemos buvo atsisakyta ją pakeitus žemos skiriamosios gebos spektrais mėlynoje ir raudonojoje spektro srityse. Mano disertacijos tyrime nustatėme atstumus iki debesų, kurie tiksliai nebuvo žinomi. Su Vilniaus astrofotometrine sistema atliktas nustatymas pakankamai gerai sutampa su k1 tik pasirodžiusiais GAIA palydovo pirminiais rezultatais. Spėjom palyginti mano disertacijos duomenis su jų – paklaidų ribose mūsų duomenys sutampa, tai rodo, kad mūsų sistema yra geras ir galingas įrankis, tiriant Paukščių Tako struktūrą“, – didžiuojasi Vytautas Čepas, bet priduria, kad bendradarbiavimas su amerikiečiais dėl seniai užmegztų ir draugiškai tebeplėtojamų kontaktų ir bendrų darbų klostosi lengviau ir kolegos iš Vatikano observatorijos mokslinių tyrimų grupės, reziduojančios Arizonos universitete, leidžia savo moksline įranga naudotis nemokamai, nors šiaip naktis prie VATT teleskopo kainuotų kelis tūkstančius dolerių.
Pasirodo, Europos infrastruktūra kosmosui stebėti kuriama visai kitame pusrutulyje. Dabar tiesiogiai gauti stebėjimų laiką prie didelių Europos Pietų Observatorijos (ESO) esančios Čilėje teleskopų gali tik ESO nariai. Į šią tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą Lietuva galėtų stoti, tik kad stojimo ir narystės mokesčiai eiliniam gyventojui nuskambėtų astronomiškai ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Vytautas skaičiuoja, kad Airijos stojimo mokestis − 13-14 mln. eurų ir metinis narystės mokestis − apie 1,8 mln. eurų, tačiau dirbdami tarptautinėse tyrėjų grupėse Lietuvos astronomai prieina ir prie duomenų, gautų didžiausiais šiuo metu pasaulyje esančiais teleskopais.
Vytautas Čepas, nuotr. iš asm. archyvo
O kaip Lietuvoje tokio reto mokslo atstovas įsivaizduoja savo ateitį? „Be mokslinio darbo dirbu Švietimo ir mokslo ministerijoje, kuruoju ES struktūrinių fondų investicijas į mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Matyti, kad universitetai nenusiteikę mokėti tyrėjams deramų pinigų, o gauti tarptautinį projektą, pvz., pagal „Horizonto 2020“ programą, yra pakankamai sudėtinga ir visiems neužteks. O reikia motyvuoti visus. Bet manau, kad tie dalykai spręsis“. Jaunas mokslų daktaras pagalvoja ir apie politinę veiklą – yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, neatmeta galimybės dalyvauti būsimuose savivaldybių rinkimuose – anksčiau politinę karjerą atidėliojo, kad nepritrūktų laiko disertacijai.
Bet artimiausiuose planuose – tolesnė mokslinė veikla. „Mokslas yra toks dalykas, kuris teorijas verčia patikrintomis žiniomis. Taigi ir mano tiriamoje srityje reikia daugiau tyrimų. Toliau dirbsiu mokslinį darbą VU, reikės pagalvoti apie dėstymą. Norisi, kad ir mūsų studentai gautų pačias naujausias ir geriausias žinias“.
Vytauto Čepo disertacijos gynimą galite pamatyti čia.
Daiva Repečkaitė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą