7 kalbas mokanti vertėja dalinasi receptu, kaip išmokti naują kalbą
Elisabeth Dörrer, nuotr. iš asmen. albumo
Elisabeth Dörrer yra gerai žinoma vertėja, daugelį metų dirbanti Europos institucijose. Prieš ketverius metus ji nustatė sau naują tikslą – išmokti slovakų kalbą ir iki Slovakijos pirmininkavimo ES įtraukti ją į savo portfolio.
Su Elisabeth susitikome Bratislavoje, kur vasaros mokyklos metu ji tobulino slovakų kalbą. Ji net tapo savotiška žvaigžde vietinėje spaudoje, pasirodė vakaro žiniose. Apie ją kalbėjo maždaug taip: pažiūrėkite, kokie žmonės mokosi mūsų kalbos!
Solidi ir elegantiška moteris iš Briuselio kartu su studentais iš visos Europos lankė kalbos užsiėmimus ir aktyviai dalyvavo neformalioje veikloje, pavyzdžiui, vaidino studentų teatre. Dabar ji laikosi labai įtemptos darbotvarkės, bet sutiko susimatyti trumpam pokalbiui ir papasakoti apie savo motyvus, o taip pat duoti patarimų tiems tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojams, kurie nori efektyviai pramokti naujų kalbų.
Elisabeth Dörrer, nuotr. iš asmen. albumo
– Elisabeth, esi profesionalė, iš tavęs galėtų pasimokyti kiti vertėjai. Kaip nusprendei pati atsidurti studentų suole? Kodėl būtent slovakų kalba?
– Nusprendžiau išmokti slovakų kalbą, nes ji pasirodė man įdomi artėjant Slovakijos pirmininkavimui Europos Sąjungoje, kuris tęsiasi nuo šiuo metų liepos iki gruodžio mėnesio. Taip pat norėjau turėti savotišką atsvarą trims romanų ir trims germanų kalboms, su kuriomis dabar dirbu. Apsibrėžusi tikslą, nusistačiau laiko rėmus. Tai turėjau padaryti per 4 metus. Be abejo, aš vis dar kiekvieną dieną mokausi ir tobulinu kalbą, visų pirma, ruošdama dokumentus susitikimams, kuriose naudojama ši kalba.
Elisabeth Dörrer, nuotr. iš asmen. albumo
– Dirbi su šešiomis kalbomis, kaip sekėsi su septinta?
– Išmokti šią naują kalbą buvo kiek sunkiau nei kitas, kurias jau mokėjau. Visai kita gramatika, tarimas, daugybė priebalsių viename žodyje. Maždaug metų man prireikė, kad galėčiau susišnekėti. Po dvejų metų galėjau suprasti radijo ir televizijos laidas, bent iš dalies. Jau žinojau, kur baigiasi vienas žodis, o prasideda kitas. Po trejų metų kalbos suvokimas jau tapo automatinis.
Ir jei pačioje mokymo pradžioje man prireikdavo įsiklausyti ir pakartoti žodį vos ne keliasdešimt kartų, kad galėčiau jį įsiminti – nes žodynas visai kitoks negu romanų ir germanų kalbų, − dabar tai kur kas lengviau. Pavyzdžiui, aš vis dažniau atrandu, kad šnekamojoje kalboje naudojami vokiškos kilmės žodžiai, o oficialioje ir mokslinėje – lotynų. Šis ryšys gali būti nepastebimas iš pirmo žvilgsnio, bet su patirtimi kalbos jausmas tobulėja ir visos kalbos įsirėmina į vieną paveikslą.
-
- Elisabeth Dörrer vasaros stovykloje, nuotr. iš asmen. albumo
-
- Elisabeth Dörrer, nuotr. iš asmen. albumo
-
- Elisabeth Dörrer vasaros stovykloje, nuotr. iš asmen. albumo
-
- Elisabeth Dörrer, nuotr. iš asmen. albumo
-
- Elisabeth Dörrer, nuotr. iš asmen. albumo
– Ar galėtum duoti patarimų tiems, kurie norėtų išmokti naują kalbą, bet nežino, nuo ko pradėti?
– Išmokti kalbą, kuri visiškai skiriasi nuo tavo gimtosios, reikia pastangų, bet aš turiu savo receptą. Visų pirma, reikia nusibrėžti aiškius tikslus, bent jau žinoti, kam tau reikia tos kalbos, iki kurio lygio tu nori ją išmokti – skaityti, suprasti šnekamąją kalbą, rašyti ar kalbėti, arba vertėjauti, bet čia irgi yra daugybė niuansų.
Taip pat turi žinoti, kokioje aplinkoje naudosi šią kalbą. Vienas dalykas – politinėje erdvėje, visai kitoks – universitetuose, kur jos vartojimas taip pat gali skirtis. Ar tai mokslas, technologijos, kultūra ir literatūra? O gal tau reikia šios kalbos tiesiog kasdieniame gyvenime? Tai padės tau susikoncentruoti ties tais kalbos aspektais, kurie iš tikrųjų tau reikalingi. Pavyzdžiui, aš atlieku sinchroninį vertimą iš slovakų į vokiečių. Man ne taip svarbus tarimas ir gramatika, kiek supratimas ir reikšmė.
Antras žingsnis būtų gal kiek nuobodesnis. Reikia skirti bent 1-2 metus gramatikai, net tada, kai tai nesuteikia didelio malonumo. Vienaip ar kitaip, tai yra kertinis akmuo suprantant ir šnekant nauja kalba. Po to siūlau kuo dažniau lankytis šalyje, kur ta kalba yra pagrindinė. Tiek ilgai ir dažnai, kiek gali leisti tavo piniginė. Yra daugybė būdų tai padaryti. Galima susirasti apmokomą praktiką arba savanoriauti − tai padės sutikti vietinius žmones, susidraugauti su jais. Taip pat savo šalyje galima susirasti šios kalbos entuziastų – aistra kalboms visada apjungia žmones.
Dar siūlyčiau aktyviau naudotis internetu kaip mokomąja priemone. Ten yra tiek daug įvairių radijo ir televizijos laidų, tekstų, medžiagų apie tai, kas būtų įdomu būtent tau. Aš visą laiką žiūrėjau laidas iš serijos „Pasidaryk pats“ ir kiek kvailokus televizijos serialus. Ir taip pamažu kalba įsitrina į smegenis. Tai lėtas procesas, bet jis veikia užtikrintai. Mažomis porcijomis taip pat siūlyčiau skaityti spaudą, bet tai geriausia daryti ramioje aplinkoje turint laisvo laiko.
Dmitrijus Kulikas
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą