Kipre vasaras pardavusi lietuvė: iš pradžių plušo pati, dabar darbina kitus
Įdarbinimo agentūrų verslas Lietuvoje apaugęs daugybe mitų ir stereotipų. „Sezono Kipre“ idėjos autorė ir vykdytoja Žydrė Dargužytė atskleidžia, kad būtent dėl to savo sumanymą drąsiau ėmė viešinti tik po dviejų metų. „Norėjau viską išbandyti pati, o vėliau siūlyti kitiems“, – pasakoja ne vieną darbą aptarnavimo srityje Kipre išbandžiusi jauna moteris. Euroblogas.lt ji atskleidė, kaip suderina įdarbinimo Kipre veiklą, vadovavimą komunikacijos agentūrai ir geštalto psichoterapiją.
– Žydre, esi patyrusi žurnalistė, viešųjų ryšių konsultantė, komunikacijos mokslų dėstytoja. O šiemet netikėtai socialiniuose tinkluose ėmė šmėžuoti pasiūlymai vasaros sezoną praleisti Kipre. Kaip gimė idėja įkurti įdarbinimo Kipre agentūrą?
– Septynerius metus tyrinėjau Viduržemio jūros salas, daug keliavau, esu gyvenusi Sardinijoje, Sicilijoje, Kaprio, Kipro salose. Keliaudama po jas visą laiką galvojau, koks galėtų būti mano verslas, susijęs su salomis, kelionėmis, mano ilgametėmis patirtimis. Vėliau pats gyvenimas atvedė į Kiprą, kur pasilikau ilgiau, tiesa, ne dėl meilės, o pasibaigusios meilės istorijos.
2014 m. kartu su sužadėtiniu patekau į automobilio avariją, po kurios dar ir vestuves atšaukėme. Po šių įvykių susapnavau keistą sapną, kuriame pamačiau aiškią naujo verslo idėją. Sapno scenarijus, beje, vėliau tapęs realybe, skambėjo taip: trumpam atsitraukti nuo konsultacinių veiklų (Žydrė dirba komunikacijos agentūroje „FoxyPR“, – aut. past.) ir vykti į Kiprą. Kitą dieną po šio sapno nusipirkau bilietą, susiradau darbą prabangiame viešbutyje Agia Napos kurorte ir išvykau. Dirbau ten tris mėnesius po 10–12 val. per dieną.
– Ilgametį mėgstamą intelektinį darbą išmainei į paprastą, iš esmės nekvalifikuotą poziciją? Skamba kaip avantiūra!
– Tiesą sakant, net nežinau, kaip aš tam ryžausi. Pradėjus dirbti ir gyventi saloje, galvoje pulsavo idėja, kad ši darbo patirtis ir esamas gyvenimo etapas nėra atsitiktinis. O ir žiūrint iš dabartinės perspektyvos, manau, taip elgiausi tam, kad užmegzčiau ryšių Kipre ir įkurčiau verslą, apie kurį ilgai galvojau.
Vieną dieną susipažinau su labai gerai Kipre žinomu agentu, kuris jau dvidešimt metų dirba įdarbinimo srityje su Rytų Europos ir ypač Baltijos šalimis. Po keleto susitikimų ėmiau ir drąsiai jo paklausiau: „Demetri, gal tu norėtum savo veiklą pakelti į kur kas aukštesnį lygį ir veikti kartu, skiriant daugiau dėmesio ir laiko kokybiškam darbuotojų atrankos procesui, konsultacijoms, žmonių parengimui darbui?“ Iš esmės pasiūliau jam turėti partnerę Lietuvoje. Demetriui tokia mintis labai patiko. Tuomet prasidėjo ilgas derybų ir įdarbinimo rinkos Kipre tyrinėjimo kelias.
– Idėja šauni, bet kodėl ją vadini „aukštesniu įdarbinimo Kipre lygiu“? Juk pasaulyje daugybė įdarbinimo agentūrų. Kuo „Sezonas Kipre“ išskirtinis?
– Įdarbinimas užsienyje apipintas mitais, stereotipais. Teko savo kailiu patirti, kad vis dar yra nemažai manančių, jog įdarbinimo agentūros tik paima pinigus ir išsiunčia žmogų bet kur. Norėjau ir tebenoriu šį požiūrį keisti, todėl nutariau kitiems rekomenduoti tik tai, ką pati esu išbandžiusi.
Mano strategija prieš pradedant veiklą buvo tokia: pirmiausia gerai ištyrinėti šią rinką, išbandyti kuo daugiau skirtingų darbo pozicijų Kipre ir suvokti, kokia yra tikroji realybė. Nemanau, kad Lietuvoje yra daug įdarbinimo konsultantų, turinčių tokią įvairiapusišką darbo patirtį aptarnavimo srityje. Kad dar geriau suprasčiau šią sritį, šiemet vykau dirbti į vieną prabangiausių pasaulyje kruizinių laivų-jachtų, kuri plaukiojo Dunojaus upėje. Visą mėnesį dirbau kambarine ir analizavau visas šio darbo subtilybes, kad galėčiau visa tai perduoti tiems, kurie vyks dirbti tokį patį darbą, naudodamiesi mano agentūros paslaugomis, į partnerių Kipre viešbučius.
Kipro paplūdimiai vilioja baltu smėliu ir žydra jūra
– Kiek laiko truko toks eksperimentas?
– Darbo rinkos tyrinėjimai Kipre vyko 2014-2015 m. Dirbau pati, vėliau rekomenduodavau darbų pozicijas draugams, pažįstamiems, draugų draugams, giminaičiams. Dabar pati juokauju, kad tuo metu veikla priminė „partizaninį judėjimą“. Viskas vyko lyg testavimas. Per dvejus metus labai daug išsiaiškinau ir supratau, dar daugiau patyriau – ambicingai rinkausi partnerius, kai kurių įmonių po asmeninės darbo patirties pas juos atsisakiau. Nuolat „sijojau“ įmones ir tik baigusi šį rimtą atrankos procesą ėmiausi viešos komunikacijos apie darbo galimybes Kipre.
– Papasakok, kokius darbus siūlo „Sezonas Kipre“.
– Orientuojamės į jaunus žmones, daugiausia studentus, tačiau turime nemažai pasiūlymų ir vyresniems, netgi tiems, kurie nekalba angliškai. Kaip sufleruoja įmonės pavadinimas, tai – sezoninis darbas. Sezonas Kipre įprastai prasideda kovą ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Daugiausia darbų siūlome aptarnavimo srityje: barmenams, padavėjoms, kambarinėms, indų plovėjams, valytojoms. Restoranuose – šefams, virėjams, virtuvės pagalbininkams. Taip pat į mus galima kreiptis dėl skalbyklos darbuotojų, indų nurinkėjų, pardavėjų pozicijų.
– Kokio atlygio galima tikėtis už tokius darbus?
– Pasirašoma darbo sutartis tiesiogiai su darbdaviu, pagal kurią alga įprastai yra ne mažesnė kaip 850 eurų „į rankas“ (minimali Kipro alga yra 870 EUR/mėn. „ant popieriaus“, – aut. past.). Darbuotojai dar gauna arbatpinigių, nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą.
Žydras dangus ir jūra – neatsiejama sezono Kipre dalis
– Koks įdarbinimo mokestis, kitos išlaidos?
– Įdarbinimo mokestis – 200 eurų. Taip pat išvykstantysis pats perkasi bilietus į Kiprą.
– Darbo reikia atlikti išties daug, o tokia suma neatrodo didelė, jei žiūrėtume iš verslo pusės…
– Ši veikla gimė ne iš siekio uždirbti daug pinigų, o iš to, kad man labai patinka konsultuoti žmones. Be to, šiuo metu tai nėra pagrindinė mano veikla. Studijuoju geštalto psichoterapiją, tad ir įdarbinimo veikloje stengiuosi vadovautis panašiais konsultavimo metodais – tinkamai išgirsti žmogaus poreikį, nespręsti už jį ir nesiūlyti to, ko galbūt jis pats nenori. Mano darbas yra ne tik konkretaus potencialaus darbuotojo poreikio išsiaiškinimas, tinkamos darbo vietos suradimas, konsultavimas, bet ir pagalba pasirengimo sezonui Kipre procese bei emocinis palaikymas išvykus. Tai yra savotiška praktika man, kaip praktikuojančiai geštalto terapeutei.
– Kaip vyksta rengimasis sezoniniam darbui Kipre? Ar ten gali važiuoti kiekvienas?
– Mano statistika tokia, kad iš dešimties besikreipiančių išvažiuoja maždaug trys. Žmogui, kuris svarsto tokią galimybę, galėtų padėti keli paprasti klausimai. Ar esi pasirengęs dirbti sunkų fizinį darbą po 10 valandų per dieną? Ar esi geros fizinės ir emocinės sveikatos? Ar lengvai adaptuojiesi multikultūrinėje aplinkoje? Tenka kantriai aiškinti, kad pūslių ant kojų retai pavyksta išvengti. Tai – neišvengiama darbo pradžios saloje dalis. Būtina parengti kūną darbui dar prieš išvykstant. Jei studentas, po sesijos pakilęs nuo rašomojo stalo ir neparuošęs savo raumenų bei stuburo ketina Kipre išbūti penkis mėnesius, aš visada sakau: nėra šansų. Iš esmės jokių! Žinoma, galima nuvažiuoti, pabandyti, bet po dviejų savaičių ar netgi po trijų dienų greičiausiai teks vykti namo. Šiemet atrankų procesus pradėjome dar lapkričio pradžioje. Iki kovo reikia rasti tinkamų darbuotojų, ištyrinėti, kokie tai žmonės, kokia jų patirtis ir, žinoma, įspėti, kad būtina tinkamai planuoti išvykimą.
– Ką žmonės galėtų daryti jau dabar?
– Pradėti sportuoti, rūpintis savo mityba, įsigyti tinkamus batus darbui. Jeigu šiandien studentas prie kompiuterio valgo mėsainius ir bulvytes ir jam nuo sėdėjimo skauda nugarą, kas bus, kai išvažiuos į Kiprą? Manau, kad į šią salą turi vykti visapusiškai sveiki žmonės – ir emociškai, ir fiziškai. Darbo Kipre realybė tikrai nėra rožinė. Darbdavių reikalavimai labai griežti.
Kipras
– Vis dėlto dauguma studijų metais tokius darbus dirbusių žmonių savo patirtimi džiaugiasi. Kodėl verta vasarą parduoti Kipre?
– Pirmiausia ten puiki multikultūrinė aplinka. Visi kalba angliškai, rusiškai. Tai puikus būdas susirasti ryšių, partnerių ne tik kalbos tobulinimui, bet galbūt ir verslui. Į Kiprą atvažiuoja daugybė turtingų žmonių iš Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos. Ir jeigu žmogus po darbo eina kur nors socializuotis bent kartą per savaitę, tikrai galima surasti labai gerų ryšių. Ką aš ir padariau, nes nesėdėjau namie po darbo.
Be kalbos ir ryšių svarbu ir tai, kad Kipre žmonės labai užsigrūdina – ir emociškai, ir fiziškai. Prieš pat išvykstant žmonėms sakau: jeigu Kipre išbūsi vienoje vietoje keturis mėnesius, gyvenime visur galėsi dirbti.
Pabuvę Kipre žmonės daug supranta ir apie tai, kaip uždirbami pinigai ir pradeda juos vertinti. Daug ten buvusių žmonių man sako: „Žydre, Kipras man buvo ne pinigų uždirbimo mechanizmas, o tikra terapija, nes pirmą kartą gyvenime supratau, ką reiškia sunkiai ir sąžiningai uždirbti pinigus“.
Dar vienas darbo Kipre privalumas – daug galimybių tobulėti, kelti savo profesinę kvalifikaciją. Ypač tai aktualu virėjams ir jų pagalbininkams. Bendradarbiaujame su profesinėmis mokyklomis, jų studentai į Kiprą taip pat vyksta atlikti praktikos. Kaip gali vadinti save geru specialistu, jei nesi dirbęs penkių žvaigždučių viešbučio restorano šefo asistentu, o turima patirtis – darbas niekam nežinomoje kavinėje, kur sriuba jau dešimt metų verdama pagal tą patį receptą?
– Kokių patarimų turėtum žmonėms, ilgesnį laiką gyvenusiems užsienio šalyse, tyrinėjusiems jų kultūrą ir įgijusiems įvairių žinių? Kaip įgytą žinojimą „įdarbinti“?
– Nespausti savęs, nepradėti nuo verslo idėjos. Patarčiau nemesti kelio dėl takelio ir galvojant apie verslo idėją užsiimti savo pagrindine veikla. Būtina veikti, „testuoti“, galbūt netgi ne viešai, kol visa esybe pajus, kad čia tikrai yra jų kelias. Kaip ir sakiau, aš ilgai nedrįsau savo veiklos viešinti, nes tai labai rizikinga, apipinta gajais mitais, sritis. Nežinau, ar būčiau išdrįsusi viena pati nerti į tai, jei neturėčiau partnerio. Tikiu, kad labai svarbu semtis patirties iš daugiau pasiekusių, patyrusių ir supratusių. Aš labai dažnai konsultuojuosi ir mokausi iš Demetrio, stebiu, kaip jis bendrauja su partneriais, klientais, kaip sprendžia problemas. Kartais mano jaunatviškas maksimalizmas skatina mane vienaip sureaguoti, o jis pataria kitaip. Taip ir gludiname savuosius „kampus“, tikėdami, kad mūsų veikla yra prasminga.
– Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmingo sezono Kipre!
Virginija Pupeikytė-Dzhumerova
Nuotraukos iš asmeninio Žydrės Dargužytės archyvo
Euroblogas.lt 
3 nauji atsakymai į “Kipre vasaras pardavusi lietuvė: iš pradžių plušo pati, dabar darbina kitus”
Dimitris, kuriam dirba sita naivuole Zydre, Kipre pagarsejes tarp visu viesbuciu kaip nelegalia veikla vykdantis asmuo, turintis fiktyvia imone ir net mokesciu nemokantis. Darbina zmones i tokias vietas, kur tereikia ju porai menesiu, viena mergina ir konsumatore buvo idarbines Paralimnyje, nors zadejo, kad dirbs barmene. Ziauriai “rimtas“ verslas :DD
PatinkaPatinka
Laba diena, GYVENUSI KIPRE, visų pirma noriu Jus informuoti, kad DEMETRIUI aš nedirbu, mano įdarbinimo verslas yra atskiras – UAB KOMUNIKACIJOS LAIKAS (SEZONAS KIPRE), Demetris yra mano partneris, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip 20 metų. Jei būtų taip, kaip Jūs sakote, veikiausiai išdrįstumėte prisistatyti vardu ir pavarde, kad būtų galima Jus identifikuoti (dabar turėsime daugiau darbo, ieškoti IP adresų ir perduoti juos atitinkamoms institucijoms).
Pagarbiai
Žydrė Dargužytė
UAB KOMUNIKACIJOS LAIKAS
SEZONAS KIPRE
PatinkaPatinka
Didziuojuosi tavim bei tavo pasiekimais
PatinkaPatinka