Kokių šventinių ritualų galime pasimokyti iš laimingiausios pasaulio tautos?

Kad gyvenimas netaptų niūrus ir pilkas verta keliauti ir pažinti svečias kultūras. Šiandien dirstelėkime į daniškas tradicijas, kurios, galbūt, įkvėps jus kitais metais paįvairinti savo šeimos kalėdinius ritualus. Taigi, kokių įdomių dalykų galime sužinoti apie Kalėdas iš danų?
Advento kalendorių idėjos praskaidrinančios visą gruodžio mėnesį
Jei mėgstate šokoladinius advento kalendorius, tai privalote išbandyti ir kitokius jo variantus. O jų yra visokiausių – nuo žvakių, su sužymėtomis dienomis ant jų iki kalėdinių serialų. Danijoje vaikai tradiciškai gaudavo po dovanėlę per kiekvieną advento dieną (dan. pakkekalender). Ši tradicija yra išlikusi iki šiol – šeimos nariai slaptai apdovanoja vienas kitą mažomis dovanėlėmis visas 24 dienas prieš Kalėdas: nuo šokoladukų iki mielų meilės kupinų raštelių. Taip pat, per adventą Danijos televizijos kanalai įsitraukia į šią Kalėdų karštinę rodydami vis naujus advento serialus (dan. Julekalender) – kas dieną po vieną seriją iki Kalėdų. Visos istorijos dažniausiai yra apie nenaudėlį, bandantį sugadinti Kalėdas. Aišku, pabaigoje Kalėdos visada būna išgelbėtos. Dar būna ir loterijų sukurtų kalendorių, kur kas dieną reikia nutrinti po laukelį, o tik per Kalėdas sužinai, kokius lobius laimėjai.
Kalėdas švęsti svarbu pradėti gruodį, o baigti sausį
Atšvęsti reikia su visais: bendradarbiais, bendrakursiais, kaimynais ir giminaičiais. Skubėti nevalia. Nuo pat gruodžio pirmos iki sausio pabaigos, vyksta kalėdiniai vakarėliai skirtinguose draugų ar darbo susibūrimuose. Kuo artimesni draugai, tuo arčiau Kalėdų datos vakarėlis rengiamas. Net ir per Naujųjų metų išvakares visi vakarieniauja su artimiausiais draugais, o vėliau skuba į klubą arba operą.
Pasivaikščiojimas prieš vakarienę geresniam apetitui ir dovanos gyvūnėliams
Kaip ir lietuviai, danai labiausiai švenčia Kūčias. Tiesa, jie šia proga nevalgo dvylikos patiekalų ir neapsiriboja vien žuvimi. Dažniausiai stalą puošia riebi žąsis, antis arba kiaulienos dešrelės. Taip pat per Kūčias svarbu apsilankyti bažnyčioje ir pavaišinti gyvūnus kokiu skanėstu! Būtina palikti šieno ar morkų miške, pavaišinti skanėstais savo augintinį. Dėl šios priežasties (ir kad turėtų geresnį apetitą!) danai eina pasivaikščioti prieš šventinę vakarienę.
Šokiai aplink eglutę ir skanėstai sukuria kalėdinę nuotaiką
Danai šoka aplink eglutę, valgo apvalius blynus (dan. æbleskiver), ryžių košę su grietinėle ir uogiene (dan. ris à l’amande), kalėdinį ryžių pudingą (dan. risengrød), kurio vienoje iš porcijų paslepia migdolą. Žmogus, radęs tą migdolą, gauna specialią dovaną – dažniausiai tai kiaulytės formos marcipaninis saldainis. Taip pat danai geria kalėdinį vyną (dan. Gløgg), kuris yra panašus į vokišką Glühwein, tik su daugiau prieskonių, apelsino riekelių ir razinų.
Miesto eglė ne pagrindinis šventės akcentas
Danai nesiginčija dėl kalėdinių eglučių girliandų storio ir švieselių intensyvumo. Greičiau Kalėdiniu akcentu tampa „vokiškos“ mugės. Jų galima rasti visur – net atokiau nuo miesto, kur žmonės susirenka pasišildyti gerdami kalėdinį vyną ir valgydami kalėdinius skanėstus.
Cukruje skrudintų migdolų kvapas pripildo gatves, o kalėdinės lemputės praskaidrina niūrų ir pilką daniškos žiemos peizažą. Sniego čia nėra -nebent tik šerkšnas po šaltesnės nakties.
Sostinė per Kalėdas
Kopenhaga – tai kanalai. Vienas garsiausių yra Nyhavn rajone, kurį dažnai surasite ant turistinių lankstinukų. Čia viename iš spalvotų penkiaaukščių namų gyvena ir šalies ministras pirmininkas. Tai vieta, kur galite atrasti danišką „hygge“ – meną neskubėti ir susikurti ramią nuotaiką. Tam reikalingos žvakės, lemputės, muzika ir geri draugai. Turbūt nenuostabu, jog danai nuperka daugiausiai žvakių vienam žmogui pasaulyje, o pati Danija dažnai tituluojama laimingiausia šalimi. Kopenhaga dar gali pasigirti savo grandioziniu viešbučiu „D’Angleterre“, kuris kasmet sukuria vis naujas kalėdines dekoracijas – danai labai jomis didžiuojasi ir aistringai aptarinėja. Turbūt tai galėtų būti mūsiškės Vilniaus ir Kauno eglių simbolinis atitikmuo.
Valstybės vėliava – pagrindinis šventės akcentas
Bene labiausiai neįprastas dalykas Danijos kultūroje yra šalies gyventojų meilė savo vėliavai. Danai, norėdami pažymėti svarbią progą, visada naudoja savo raudonai-baltą vėliavą. Per gimtadienius čia išvysi vėliavos spalvų servetėles, balionus, staltiesė bus išmarginta pieštomis vėliavėlėmis, o kad įspūdis būtų didesnis danai dar pastatys aplink ir pačių vėliavėlių. Tas pats ir per Kalėdams – vietoje mums labiau įprastų blizgančių girliandų, čia dažnai pamatysite daniškų vėliavų girliandas.
Kalėdas susikuriame patys
Kalėdos – viena svarbiausių metų švenčių, kai galime surasti laiko įvertinti ir padėkoti žmonėms, esantiems šalia. Daniškos tradicijos parodo, kad į šią šventę galime pažvelgti kitaip, pratęsdami jos šventimą ilgėliau ir skirdami laiko advento kalendorių kūrimui ar pasivaikščiojimui su artimaisiais prieš kalėdinę vakarienę. Gal ir mums verta pradėti marginti savo šventinius stalus lietuviškomis vėliavėlėmis ar įžiebti daugiau žvakių šviesos?
Rūta Naujokaitė
Autorės nuotraukos
Vienas atsakymas į “Kokių šventinių ritualų galime pasimokyti iš laimingiausios pasaulio tautos?”
Labai patiko Rūtelės Naujokaites straipsnis. Laukiam daugiau.
Giedre
PatinkaPatinka