Migracija 2017 metų Europoje: iššūkis ar galimybė?
„Ateinantys dvylika mėnesių – lemiamas laikas, per kurį turime sukurti geresnę Europą: Europą, kuri apsaugo; Europą, kuri išsaugo europietišką gyvenimo būdą; Europą, kuri suteikia galių savo piliečiams, Europą, kuri gina žmones tiek Sąjungoje, tiek užsienyje, ir Europą, kuri imasi atsakomybės“,– sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris savo metiniame pranešime. Jo kalboje atsispindėjo nerimas ir kvietimas kovoti už europietiškas vertybes, žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Šioms vertybėms 2017 metais sueis tiek pat metų kiek ir Jeanas-Claude‘as Junckeriui- 60. Deja, vien pažvelgus į praėjusius metus matome, jog šios vertybės ne kartą buvo pamirštos. Per 2016 metus rekordinis skaičius žmonių – net 5 tūkstančiai – žuvo Viduržemio jūroje bandydami pasiekti Europą.
2016-ieji metai prasidėjo didžiausiu pabėgėlių mirčių skaičiumi pasižymėjusiu sausiu. O kovą, Austrija sustiprino savo sienų kontrolę, taip uždarydama Balkanų kelią į kitas Europos šalis ir palikdama tūkstančius pabėgėlių įstrigusius Graikijoje ir Makedonijoje. Negana to, liepos 24 dieną, viena stipriausių Europos Sąjungos valstybių, Jungtinė Karalystė, turinti 13 % visos bendrijos gyventojų ir įnešanti 18 % pajamų, visuotiniu referendumu nusprendė pasitraukti iš bendrijos. Net jei supratę, kas iš tikrųjų įvyko, dauguma JK piliečių norėtų grįžti į ES, kelio atgal nėra. Vėliau, spalio mėnesį, Europos Sąjunga nusprendė deportuoti daugumą Afganistano pabėgėlių, grįsdama tuo jog, karas šalyje baigėsi. Bet juk apie stabilumą ar saugumą šalyje dar anksti net svajoti!
Galiausiai, 2016-uosius metus „vainikavo“ Amerikoje vykę prezidento rinkimai. Juos laimėjo bene labiausiai migrantus ir pabėgėlius peikęs kandidatas Donaldas Trumpas. TIME žurnalas išrinko šį politiką metų žmogumi, tituluodamas jį „Susiskaldžiusių Amerikos Valstijų Prezidentu“ ( angl. President of Divided States of America). Tai, kas dar prieš metus atrodė kaip anekdotas, įvyko iš tikrųjų. Nerimą daugeliui kelia ir naujojo JAV prezidento prielankumas Putinui, kuris gali smarkiai paveikti NATO aljanso vaidmenį ir politinį stabilumą Europoje.
Lietuvoje vykusiuose rinkimuose Darbo partijai, kuri pagrindiniu savo siekiu laikė sulaikyti pabėgėlius nuo atvykimo į Lietuvą, nepavyko pasinaudoti šia baime, ir nė vienas iš šios partijos atstovų nepateko į Seimą. Taip įvyko galbūt dėl to, kad Lietuvoje mes tik girdime apie šią migrantų-pabėgėlių-vertybių krizę, bet nesusiduriame su ja kasdien. Kaip žinia, tik 11 pabėgėlių iš Sirijos atvyko gyventi į Lietuvą. Tiesa, Lietuvoje, kaip ir JK ir JAV žmonės nusprendė neberemti nusistovėjusio politinio elito ir balsuoti už naujus veidus ir radikalesnes idėjas.
Europos vadovai ragina vienytis
Vokietijos Ministrė Pirmininkė Angela Merkel savo kreipimesi į tautą Naujųjų metų išvakarėse pabrėžė, jog vokiečiai parodė savo tvirtybę nepasiduodami teroristiniams aktams ir sugebėdami parodyti meilę pabėgėliams. Vokietijoje 2017 metais taip pat vyks rinkimai, kur ši politikė vėl privalės ginti savo idealus ir pasitikrins kiek juos palaiko tauta.
Tuo tarpu Prancūzijoje nuogąstaujama, jog dešinieji ateis į valdžią. O gal, pasaulio tvarka, prie kurios mes pripratome baigėsi, ir Rusija gviešiasi politinės įtakos revanšo per karus Sirijoje ir prielankumą naujajam Amerikos prezidentui?
Žiniasklaidoje vartojama leksika kaip raktas į politinį palaikymą
Įdomu, kad ši krizė neturi vienalyčio pavadinimo. Vienų laikraščių ji yra vadinama migrantų, o kitų – pabėgėlių krize. Kiekvienas pavadinimas turi skirtingą semantinį atspalvį, nes žodžiai, kuriais apibūdinami prieglobsčio ieškantys žmonės, daro tiesioginę įtaką skaitytojo nuomonei. Žinių tinklas „Al Jazeera“ dar 2015 metų pradžioje išleido viešą pranešimą, jog šią krizę ir jos aukas asocijuos tik su politiniais pabėgėliais. Pasak jų, kalbėjimas apie žmones vykstančius į Europos Sąjungą kaip apie migrantus sumenkina jų statusą ir padeda užmerkti akis į šių žmonių kančią. Tuo tarpu BBC pareiškė, kad ir toliau naudos skirtingus epitetus šiai grupei apibūdinti. Pasak jų, valtyse, plaukiančiose į Europą apstu visokių žmonių su įvairiais tikslais. Abu žiniasklaidos kanalai baigiantis 2016 metams pabrėžė, jog didžiausias iššūkis yra rasti atsakymą į šią opią migracijos problemą.
Reikia lokalių sprendimo būdų
Istoriškai nei vienas amerikiečių pradėtas karas nesibaigė sėkmingai. Nuo Vietnamo iki Afganistano ar Irako. Visos šalys galiausiai buvo tiesiog nualintos; infrastruktūra sugriauta, o našlaičiais likę vaikai turėjo dar didesnę priežastį nekęsti amerikiečių ir kurti naująjį pasipriešinimą. Turbūt dėl to prezidento Barako Obamos sprendimas nesikišti į Sirijos sukilimą daugeliui amerikiečių atrodė logiškas. Diktatorius bus nuverstas, ir tauta pati ras savo kelią. Tačiau jau po kelių metų Amerika ir Europa pradėjo abejoti neutralumo strategija. Šis sukilimas Artimuosiuose Rytuose padėjo iškilti keletui radikalių grupių, kurios anksčiau buvo slopinamos Sirijos diktatoriaus Bašaro Asado režimo. „Islamo valstybė“ gąsdina visus žudydama, prievartaudama, naikindama istorinius paminklus. Dėl jos vykdomų kitatikių egzekucijų daugybė žmonių pasitraukė iš Sirijos ir tapo pabėgėliais. ISIS besipriešinanti kurdų grupuotė gąsdina šalimais esančią Turkiją, kurioje jau daugybę metų kurdai, siekdami nepriklausomybės, pasitelkė šiam tikslui ir teroristinius aktus. Užkluptos pabėgėlių antplūdžio Vakarų valstybės pradeda jausti karo naštą pačios. Tiesa, kaip sustabdyti tokį karą, trunkantį jau ne vienerius metus, ir kuriame nebėra „teisiųjų“ pusės, yra neaišku. Europos politikams tenka imtis atsakomybės spręsti svetimo karo sukeltas problemas. Parodydami aiškią ir vieningą poziciją Europos lyderiai galėtų paspartinti šios sprendimą.
Migracija, kaip galimybė
Viena aišku – 2017 metai tikrai atneš daug daugiau netikėtumų. Jei Europa sugebės susidoroti su šia daugialype krize neiširusi, galėsime džiaugtis naujai atgimusiomis europietiškomis vertybėmis. Kita vertus, migracija ir pabėgėlių srautai yra tik pasekmė to, kas vyksta prie pat Europos slenksčio. Europos lyderiai privalo susitarti, kaip išspręsti šią problemą, nes JAV ir Rusijos politika nežada nieko, kas galėtų stiprinti Europą.
Rūta Naujokaitė
Nuotrauka iš „Pixabay“
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą