Kuriame Lietuvos ateitį – su 38% grąža nuo kiekvieno euro
„Kuriame Lietuvos ateitį“ – viltingai, mėlynais atspalviais žiba ženklas, besipuikuojantis kone kiekviename Lietuvos mažame miestelyje, viešosiose erdvėse, mokslo ir nevyriausybinėse įstaigose, parkuose, miškuose ir paplūdimiuose… Taip, išgyvenus sovietinę priespaudą, Lietuvai tapus ES nare, mums atsivėrė naujas pasaulis, nušviestas vakarietiškais žmogaus teisių, lygybės ir ekonominės gerovės standartais, kuriuos su ES investicijų fondų parama Lietuva turėtų pasiekti jau 2020 metais. Lietuva 2014-2020 metais iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) turi gauti 8,39 mlrd. eurų paramą. Pagrindinis investicijų tikslas – padėti Lietuvai gerinti mokslo, verslo, logistikos, miesto, aplinkos infrastruktūrą, užtikrinti jos efektyvumą bei spręsti socialinius iššūkius mūsų visuomenėje, didinant jos užimtumą, socialinę integraciją, lavinant įgūdžius ir skatinant pilietiškumą. Anot EK Regioninės politikos direktorato Lietuvos programos vadovės Ievos Černiūtės, geriausi ES lėšų panaudojimo pavyzdžiai yra „Žalgirio“ arenos statyba, „Santakos“ slėnis ir miestų laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Tuo metu mokslo ir socialiniuose sektoriuose atsirado gausybė skirtingų programų, kaip antai „Erasmus“, „Nordplus“, „Mokymasis visą gyvenimą“ ir kt., padedančių ne tik mums tobulėti, bet ir keliauti, pažinti ir dalintis patirtimis.
ES investicijų pikas, rodos, pasiekė viršūnę. ES lėšomis įgyvendinama daugiau kaip 1700 projektų, iš jų daugiausiai vykdoma aplinkosaugos, susisiekimo, socialinės apsaugos, verslo bei energetinio efektyvumo srityse. O naujausiais Statistikos departamento duomenimis ES investicijos ženkliai prisidėjo prie Lietuvos BVP augimo. Europos fondų puslapyje (esinvesticijos.lt) nurodyta, kad iš viso buvo sukurta virš 266 tūkst. darbo vietų, iš kurių 47 proc. darbo vietų – ilgalaikės. Daugiausiai naujų darbo vietų buvo sukurta statybų, pramonės ir privačių paslaugų sektoriuose. Lyginant investuotas lėšas ir gautą ekonominę naudą, galima teigti, kad kiekvienas investuotas ES struktūrinės paramos euras iki 2016 m. jau atnešė 1,38 eurų grąžos. Šis investicijų grąžos rodiklis dar augs ir iki 2020 metų ir turėtų pasiekti 1,6 eurų.
Nors pastarieji rezultatai rodo mūsų šalies žingsnį pirmyn, vis dėl to, nereikia užmigti ant laurų. 2015 metais išleistoje monografijoje – „Pirmasis Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: Transformacija ar Imitacija?“ politikos mokslų ekspertai gvildena pokyčius Lietuvoje per pirmuosius narystės ES metų ir poveikį jiems. Veikale pabrėžiama, jog nors narystė atnešė teigiamų aspektų, padėjusių artėti Lietuvai prie atviros valstybės ir visuomenės, tačiau struktūrinių pokyčių nebuvo daug.
Savo įžvalgomis apie ES fondų naudą ir pokyčius Lietuvoje tinklaraščiui Euroblogas.lt dalinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistė Vitalija Kolisova.
– Kokia, jūsų nuomone, didžiausia ES paramos Lietuvai nauda?
ES investicijos Lietuvai neabejotinai davė labai daug. Žinoma, į akis pirmiausiai krenta atnaujinta infrastruktūra, ypač regionuose: nauji keliai, sutvarkyti pastatai, patraukliai įrengti turistiniai objektai ir pan. Investicijos į objektus visuomet labiau matomos nei investicijos į žmones, tačiau manau, būtent pastarosios Lietuvai ir buvo naudingiausios. Nuo 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare, buvo ir tebėra įgyvendinama šimtai projektų, kuriais siekiama pagerinti mūsų šalies gyventojų gerovę. Vienuose projektuose mokomi esami specialistai kaip geriau suteikti pagalbą eiliniams gyventojams, kaip tinkamai ir operatyviai juos aptarnauti. Per kitus projektus dirbama su pačiais žmonėmis, padedama jiems integruotis į visuomenę, darbo rinką, atrasti gyvenimo pašaukimą, kurti savo verslus. Ir visa tai skirta ne pavienėms valstybinėms institucijoms – tą gali daryti visi Lietuvos žmonės. Taigi visi kartu kuriame geresnį gyvenimą sau ir ateinančioms kartoms.
– Ar, jūsų nuomone, be ES paramos Lietuva būtų pajėgi pasiekti panašių rezultatų? Kodėl?
Ilgalaikėje perspektyvoje galbūt būtų, bet be šių investicijų procesas tikrai užtruktų. ES investicijos tuo ir ypatingos, kad jas galima naudoti tik konkrečioms sritims, vykdant specifinius projektus, nukreiptus į visų šalies gyventojų gerovę. ES investicijos taip pat leidžia užtikrinti įgyvendinamų projektų stabilumą ir tęstinumą, nes jų negalima koreguoti pagal pavienių politikų užgaidas. Galima sakyti, kad šios investicijos leido mums investuoti į pažangą, o ne į kokių nors asmenų interesus, be to, išmokė mus ir su savo valstybės pinigais elgtis atsakingiau.
– Kokią Lietuvos viziją matote po 2020 metų?
Šiuo metu įgyvendama tikrai daug projektų, nukreiptų į socialinės gerovės kūrimą ir užtikrinimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Labai norėtųsi, kad per šį laikotarpį būtų išspręstos visos problemos, tačiau dažniausiai tam reikia dešimtmečių. Net ir Europos Sąjungos narės senbuvės gauna paramą socialiniams projektams vykdyti, nes ir ten esama socialinės nelygybės, socialinės atskirties, skurdo ir kitokių socialinių problemų. Be to, keičiantis pasauliui, žmonėms vis intensyviau migruojant, kaskart atsiranda vis naujų, iki tol neegzistavusių problemų. Vis dėlto tikiu, kad per ateinančius kelerius metus mums pavyks pasiekti visuomenės mąstymo ir elgesio pokyčių, kad reikalingi projektai būtų įgyvendinami ir tęsiami ne todėl, kad Europos Sąjunga tam skyrė pinigų, o todėl, kad jų reikia pačiai visuomenei. Taip, iš Europos Sąjungos atėjęs finansavimas paskatino mus imtis projektų įgyvendinimo, ieškoti problemiškiausių sričių ir būdų, kaip taisyti padėtį. Labai norėtųsi, kad po 2020 sumažėjus šiam finansavimui, mūsų iniciatyvumas niekur nedingtų ir mes ir toliau ieškotume būdų, kaip gerinti gyvenimą visoms visuomenės grupėms savo šalyje.
– Į kokias problemines sritis, jūsų nuomone, Lietuvai reikėtų susikoncentruoti pirmiausia?
Skurdas ir socialinė nelygybė – dvi pagrindinės problemos, kurioms spręsti reikia visos visuomenės ir visos valdžių grandies supratimo ir atsidavimo. Būtina ne šiaip sau padėti sunkesnėje materialinėje ar socialinėje padėtyje atsidūrusiems žmonėms, tačiau reikia siekti visuomenės ir šalies, kur žmonės apskritai į tokią padėtį nepatektų. Žinoma, per vieną dieną to nepadarysime, galbūt net per dešimtmetį nepadarysime, bet privalome to siekti per bendruomeniškumą, švietimą, atjautą, supratimą, silpniausiųjų apsaugą ir per patį paprasčiausią – gerumą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpiu yra įsipareigojusi gaunamas lėšas nukreipti būtent į tuos projektus, kurie skatintų kokybišką užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat į socialinės įtrauktiems didinimą ir kovą su skurdu. Dėmesys skiriamas jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų užimtumui. Būtina ne tik paruošti pačius jaunuolius ar vyresnius žmones prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, bet paruošti ir pačią darbo rinką juos priimti.
Taip pat būtina investuoti į vaikų ir šeimų gerovę, todėl finansuojami kompleksinės pagalbos šeimai projektai, institucinės globos pertvarka, socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimas į darbo rinką, integrali pagalba senyvo amžiaus asmenims arba šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus.
Milda Petkauskaitė
Nuotraukos – „Flickr“.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą