Jaunimo mobilumas Europos Sąjungoje: daugiau projektų, daugiau dalyvių
„Mano tolerancijos lygis pakilo, aš nustojau teisti žmones, dėl to, kad jie „kitokie“. Manau, kad visi šie Europos Sąjungos projektai man padėjo užaugti kaip asmenybei“ – taip apie savo patirtį ES mainų ir savanorystės projektuose atsiliepia Paulina, studentė iš Trakų.
Šie ES vykdomi projektai – neabejotinai vienas didžiulių Sąjungos pliusų ir vienas aiškiausių privalumų siūlomų Europos jaunimui. Nuo naujų draugysčių iki įsidarbinimo galimybes gerinančių stažuočių: projektų statistiką papildo ir pačių jų dalyvių atsiliepimai.
Paulina: „Erasmus+“ man padėjo užaugti kaip asmenybei
„Erasmus“ ir „Erasmus+“
Vienuolika šalių, kiek daugiau nei 3000 studentų: šitaip prieš 30 metų prasidėjo viena labiausiai jaunam žmogui pažįstamų Europos Sąjungos programų „Erasmus“. Trisdešimtmetį šių metų birželį švęsianti programa prieš dvejus metus pavirto „Erasmus+“, ir dabar savo įspūdingu 14,7 milijardo EUR biudžetu žada įvairių galimybių neįsivaizduojamai daugiau nei 3000 jaunimo iš ES šalių ir už jos ribų.
Ką gi iš tiesų žada „Erasmus+“? Per septynerius metus (2014-2020 metais) net apie du milijonai aukštojo mokslo siekiantys studentų turės galimybę studijuoti ir stažuotis užsienyje, pusė milijono galės savanoriauti ir dalyvauti jaunimo mainuose svetur, 200 tūkstančių Magistro laipsnio siekiančių turės prieigą prie naujos paskolų sistemos, ir net 800 tūkstančių švietimo ir jaunimo darbuotojų galės mokyti ir stažuotis užsienyje.
„Jau įstojusi į Vilniaus universitetą žinojau, kad tiesiog privalau išvažiuoti, nes supratau, kiek daug duoda tarptautinė patirtis“ – taip apie savo „Erasmus+“ programos semestrą Vokietijoje pasakoja Toma, studentė iš Anyksčių. „Vokietiją rinkausi dėl dviejų priežasčių: geros studijų kokybės ir vokiečių kalbos tobulinimo, kadangi jau turėjau pagrindus Lietuvoje. Kiek pamačiau ir sužinojau net sunku apibūdinti. Visų pirma iš akademinės pusės? paskaitos ir lektoriai buvo tikrai labai stiprūs, paskaitos – šiuolaikiškos, dažnai mažomis grupėmis, dėstytojai nuolat provokuodavo diskusijas ir versdavo mus aktyviai mąstyti. Labai patiko ir įvairūs projektai bei komandiniai darbai, kuriuos mums skirdavo. Taip pat labai patiko ir gyvenimas studentų bendrabutyje, kas padėjo man dar daugiau sužinoti apie Vokietiją, susipažinti su ten esančiais žmonėmis bei jų pasaulėvaizdžiu“ – prisimena Toma, ir prideda: „Erasmus+“ studijos lūkesčius pateisino ir dar gerokai juos viršijo. Dar kartą supratau, kad naudotis tokiomis galimybėmis tiesiog būtina.“
Toma: naudotis tokiomis galimybėmis tiesiog būtina
Jaunimo projektai ir savanorystė
Paulina savanoriauti pradėjo jau nuo 14 metų, ir su Lentvario jaunimo centru (LJC) dalyvavo įvairiuose ES „Youth in Action“ programos finansuojamuose projektuose. „Važiavau į Rumuniją, kur vyko projektas ekologijos tema, vykau į Lenkiją, kur per fotografijos meną mokėmės stiprinti tarpusavio santykius ir mažinti galimą neapykantą, Estijoje dalyvajau projekte apie sąmoningą žiniasklaidos vartojimą“ – su entuziazmu pasakoja Paulina, kurios savanorytės istorija kasmet pasipildo naujais projektais. Šių projektų rezultatai? Visų pirma – stipriai išaugęs pasitikėjimas savimi: „Su LJC dalyvavome projekte prieš patyčias, kurio metu supratau, kokia opi buvo ir išlieka ši problema. Bene kiekvienas vaikas ar paauglys kažkada yra susidūręs su patyčiomis mokykloje, namuose. To reikia nesigėdyti – reikia apie tai kalbėtis. Pati pradėjau labiau pasitikėti savimi ir matyti kitus dalykus aplinkiniuose, ką tik sustiprino galimybė susipažinti su kitomis kultūromis.“ Paulina taip pat džiaugiasi sustiprinus savo anglų kalbos žinias ir turėjusi galimybę keliauti ir pamatyti kitas Europos šalis nenuskriaudžiant tėvų piniginės, „kas yra tikrai labai didelė parama jaunam žmogui, kuris galbūt neturi galimybių keliauti su šeima ar vienas.“ Iš tiesų, net trečdalis „Erasmus+” programos (jaunimo mainų, studijų ir savanioriavimo) dalyvių yra iš socialiai remtinų ar mažiau švietimo galimybių turinčių šeimų.
Toma, taip pat dalyvavusi ne vienuose ES jaunimo mainuose, pasakoja apie jai labiausiai įsiminusį projektą. Tai – Ispanijoje, Molinoje, „University on Youth and Development“ organizuotas renginys „Connecting identities“, subūręs jaunimą iš daugiau nei 60 skirtingų valstybių. „Ten susipažinau su panele iš Meksikos, kuri prieš metus buvo priversta ieškoti prieglobsčio Pietų Amerikoje, nes namuose aktyviai kovojo už moterų ir jaunimo teises. Vietinė valdžia jai tiesiogiai pagrasino, jog, jei nenustosianti, bus nušauta, arba bus pakenkta jos šeimai“ – prisimena Toma. Anot jos, sunku ir suvokti, jog kažkur dedasi tokie dalykai, tačiau, kita vertus, „tai suteikia perspektyvos ir dar daugiau motyvacijos kažką daryti, kad šie dalykai pasikeistų, bei primena branginti, ką turi.“ Toma prideda: „Įgijus šios perspektyvos supranti, jog Lietuvoje gyventi yra tiesiog nuostabu, čia tiek daug galimybių, kuriomis galima pasinaudoti, bei tiek daug puikių žmonių aplinkui!“
Europos Sąjungos jaunimo mobilumo projektai keičia jaunuosius europiečius, o už suskaičiuojamus ir į statistinius duomenis paverčiamus pokyčius kartais svarbesni vidiniai, daug sunkiau įvairdijami ir dar sunkiau apskaičiuojami. Šių projektų gausa, jų geografinė bei tematinė įvairovė, bei vienas svarbiausių faktorių – prieinamumas, milijonams jaunų europiečių yra vienas akivaizdus ES pliusas, praplėčiantis namų sąvoką net keliasdešimčia valstybių.
Justina Poškevičiūtė
Nuotraukos iš pašnekovių asm. archyvo
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą