5 faktai, kuriuos reikia žinoti apie 1957 m. kovo 25 d.
Jei esate save gerbiantis euroskeptikas ar eurofilas, ši data jums neturėtų kelti klausimų. Tačiau jūs nesate vienas, jei sparčiai artėjantis 60-asis Romos sutarties minėjimas jums absoliučiai nieko nereiškia – „Eurobarometro“ duomenimis tokių piliečių ES yra daugiau nei ketvirtadalis. Ir nereikia liūdėti ar stebėtis – mums nerūpi, nes mes nežinome, o nežinome, nes ir taip turime daug įsiminti, prisiminti ir neužmiršti. Siekdama palengvinti mūsų visų intelektualines kančias, kurias atneštų informacijos apie šią nežinomą sutartį paieškos, pateikiu 5 svarbiausius faktus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas ES pilietis apie 1957 m kovo 25 d.
1. Pagrindinis tikslas – sukurti bendrąją rinką. Pirmasis žingsnis buvo žengtas, kai 1951 m. Paryžiaus sutartimi buvo sukurta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), apjungusi Vakarų Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Liuksemburgo ir Belgijos anglies ir plieno pramones tam, kad a) būtų paskatintas ekonomikos augimas ir b) pragmatiškas bendradarbiavimas leistų išvengti karo pavojaus ir padėtų išlaikyti taiką. Įsitikinus EAPB sėkme, buvo norima eiti toliau ir buvo pasiūlyta įkurti dar dvi bendrijas – Europos politinę bendriją (EPB) ir Europos gynybos bendriją (EGB), tačiau šiems planams žlugus buvo grįžta prie ekonominio bendradarbiavimo idėjos ir 1957 m. kovo 25 d. buvo pasirašyta Europos ekonominės bendrijos įkūrimo sutartis, kurioje per 12 metų buvo užsibrėžta sukurti bendrąją rinką. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, sutartyje buvo išdėstyti šie pagrindiniai principai: mums jau gerai pažįstamos keturios laisvės (asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo), muitų sąjungos sukūrimas, bendras išorinis muitų tarifo įvedimas bei bendrosios žemės ūkio, prekybos, transporto, konkurencijos bei ekonominės politikos derinimas. Taigi, didžiausia pasaulyje bendroji rinka, be kurios mes sunkiai įsivaizduotumėm savo įprastą gyvenimą, buvo pradėta kurti prieš 60 metų Romos sutartimi.
2. Ne Romos sutartis, bet sutartys. Nors kai kalbame apie Romos sutartis, dažniausiai turime galvoje Europos ekonominės bendrijos sukūrimą ir todėl naudojame vienaskaitą, tą pačią dieną gimė ir Europos atominės energijos bendrija (EURATOM), kuri šiuo metu yra atskira nuo ES tarptautinė organizacija. Abi sutartys įsigaliojo tuo pačiu metu – 1958 m. sausio 1 d.
3. Tai yra viena iš dviejų svarbiausių ES sutarčių. Kaip žinome, ES neturi savo konstitucijos, todėl, kitaip nei valstybės, yra grindžiama sutartimis. ES turi dvi esmines – steigiamąsias – sutartis, kuriomis yra grindžiama ES teisė ir visos bendrijos funkcionavimas. Pirmoji – tai jau minėta Romos sutartis, kuri vėliau įgavo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) vardą, antroji – Europos Sąjungos sutartis (ESS), pasirašyta 1992 m. Mastrichte. Visos kitos sutartys, pavadintos garsių Europos miestų pavadinimais (Nicos, Amsterdamo, Lisabonos) buvo skirtos tam, kad keistų ar papildytų steigiamąsias sutartis.
4. Romos sutarties pasirašymas nėra ES gimtadienis. Nepaisant Romos sutarties svarbos, ES gimtadieniu yra laikomi 1950 m. gegužės 9 d. Būtent šią dieną buvo paskelbta vadinamoji Šumano deklaracija (Robertas Šumanas buvo tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras), kurioje buvo pasiūlyta sukurti Europos anglių ir plieno bendriją ir taip pradėti metų metus truksiantį Europos šalių vienijimosi procesą.
5. Per Romos sutarties minėjimą bus pristatyta vizija dėl ES ateities. Kovo 25 d. šventinė nuotaika bus gerokai prislopinta dėl a) kovo 15 d. įvyksiančių rinkimų Nyderlanduose ir b) minint Romos sutarties sukaktį ES valstybių vadovai dar 2016 m. Bratislavoje įsipareigojo paviešinti viziją dėl ES ateities. Abiejų įvykių laukiame su padidėjusiu kraujo spaudimu ir galvodami apie įvairius galimus scenarijus. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje trimis rezoliucijomis išreiškė savo viziją dėl ES ateities, kuri, kaip ir galima buvo manyti, atspindi federalistines EP idėjas. Belieka nekantriai laukti susitikimo Romoje ir, kaip visada, tikėtis geriausio. Juk tai mes Europos Sąjungoje sugebame geriausiai, tiesa?
Ieva Galkytė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą