Europos pulsas – kai tylinti dauguma nebegali ilgiau tylėti
Kiekvieną sekmadienio popietę daugiau nei 60-yje Europos miestų, tūkstančiai žmonių susirenka centrinėse savo miestų aikštėse, siekdami išreikšti palaikymą Europos Sąjungai. Šis naujas pilietinis judėjimas, pavadinimu „Europos pulsas“ („Pulse of Europe“) prasidėjo dar lapkričio pradžioje Frankfurte ir jo idėjos socialinių tinklų dėka greitai išplito po visą Europą. Šiuo metu taikios proeuropietiškos demonstracijos rengiamos jau ne tik daugiau nei 40 Vokietijos miestų, bet ir Prancūzijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Belgijoje, Airijoje bei kitose šalyse.
Demonstracija Berlyne. Nuotrauka: Imago, Handelsblatt
Ne protestas „Prieš“, o demonstracija „Už“
Iniciatyvos „Europos pulsas“ autoriai – teisininkų Danielio ir Sabinos Rioder šeima iš Frankfurto. Kaip pasakoja Danielis Rioder, po „Brexito“, Trumpo išrinkimas prezidentu porai buvo paskutinis lašas. Tą akimirką jie suprato, kad neįmanoma tampa įmanoma. Pora nusprendė, jog daugiau nebegali tiesiog ramiai sėdėti ant sofos ir sekti naujienas: atėjo laikas kažką daryti. Tad jau tos pačios lapkričio dienos vakarą gimė „Europos pulsas“ – judėjimas už vieningą ir demokratišką Europą. Mintis buvo labai paprasta: pakviesti visus palaikančius Europą susirinkti kartu ir parodyti, jog į gatves eina ne tik kažkuo nepatenkintieji – būtina eiti ir tuomet, jei nori, kad išliktų tai, kuo esi patenkintas.
Pirmiausia pora nusprendė surengti „bandomąją“ demonstraciją ir patikrinti, ar tokia idėja sulauks atgarsio. Projektas išsivystė iš nieko – Rioderiai neturėjo nei kontaktų sąrašo, nepriklausė jokiai partijai ar politinei organizacijai, net neturėjo sukūrę „Facebook“ puslapio. Tiesiog elektroniniu paštu išsiuntė kvietimus draugams ir pažįstamiems, ir vien tokiu būdu jau pirmąjį sekmadienį jiems pavyko suburti apie 200 žmonių. Tad buvo nutarta šią idėją plėtoti toliau, D. Rioder pasakojo portalui „Deutschlandradio Kultur“. Žmonės, išgirdę apie rengiamus mitingus, rašydavo jam laiškus, norėdami tokią akciją organizuoti ir savo mieste – tokiu būdu judėjimas iš Frankfurto išsiplėtė po visą Vokietiją.
Iniciatyvos autorius, duodamas interviu, visada pabrėžia, jog „Europos pulsas“ nėra protestas prieš kažką. Anot jo, dabar protestams yra visai netinkamas laikas – tai laikas, kai reikia agituoti UŽ. Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje žmonės į gatves išėjo tik po balsavimų, kai buvo nepatenkinti rezultatais. „Europos pulsas“ kviečia žmones išreikšti nuomonę dar iki tol, kol svarbus sprendimas yra priimtas ir jau būna per vėlu. Jei nenorima populistinių ir radikalių partijų patekimo į valdžią, būtina veikti dabar, prieš įvykstant rinkimams Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Nors dar 2016 m. pabaigoje atlikta Vokietijos Bertelsmanno fondo studija parodė, jog dauguma piliečių norėtų likti Europos Sąjungoje ir palaiko vieningos Europos idėją, iki šiol pritarimas Europos Sąjungai dažniausiai buvo tylus – nes garsiausi ir labiausiai pastebimi visada tie, kurie su kažkuo nesutinka. Tad vienas iš pagrindinių judėjimo tikslų yra motyvuoti šiuos „tyliuosius“ Europos Sąjungos pritarėjus, paskatinti juos parodyti ir išreikšti savo poziciją. Judėjimas taip pat siekia atkreipti dėmesį tų, kurie dvejoja Europos Sąjunga, pakviesti juos diskutuoti, domėtis, atrasti teigiamas ES puses.
Tačiau „Europos pulso“ sumanytojai sako, jog jie nėra romantikai ir judėjimas skirtas kur kas daugiau nei tik teigiamoms emocijoms sukelti – iniciatyvos tinklalapyje suformuluotos konkrečios tezės, ko yra siekiama. Jose pabrėžiama, jog Europa negali žlugti ir kiekvienas turi prisiimti atsakomybę, taip pat konstatuojama reformų būtinybė. Nors kai kurie politologai šias tezes įvardija kaip pernelyg abstrakčias, vis tik tai yra svarbus pagrindas tolesnėms idėjoms ir reformų pasiūlymams planuoti.
„Europos pulsas“ yra ne politinis, o pilietinės visuomenės judėjimas, kuris nėra susijęs ar priklausomas nuo jokios politinės partijos. Kai viename iš Vokietijos mitingų už mikrofono stojo socialdemokratų atstovas, elektroniniu paštu buvo sulaukta daug skundų dėl renginio pavertimo rinkimų agitacijos vieta. Tačiau nors organizatoriai atsiriboja nuo bet kokių bandymų politizuoti demonstracijas (atsineštą partijų simboliką mandagiai paprašoma paslėpti), kartu pasirodantys skirtingų partijų proeuropietiški politikai visada laukiami.
„Europos pulso“ populiarumo priežastis
Nuo kuklios demonstracijos Frankurte prasidėjęs judėjimas šiuo metu išsiplėtė į 9 šalis ir sekmadieniais vyksta apie 60-yje Europos miestų. Renginio dalyvių skaičius – tarp 40 ir kelių tūkstančių. Į mitingus susirenka ne tik ne tik proeuropietiškų organizacijų aktyvistai ar jauni studentai – ateina ir mokiniai, jaunos šeimos, pensininkai. Daugelis jų demonstracijose dalyvauja pirmą kartą. Kovo viduryje netgi Vokietijos katalikų komitetas pagyrė šią iniciatyvą ir pakvietė savo narius prie jos prisijungti.
Prie norinčių organizuoti renginius prisijungia vis daugiau ir daugiau savanorių. Pavyzdžiui, kaip Vokietijos portalui „Wired“ pasakojo vienas iš akcijos Berlyne organizatorių, Berlyno organizacinis komitetas šiuo metu išsiplėtė iki 20 narių, jauniausiam savanoriui 18, o vyriausiam – 60 metų. Jaunimas padeda su techniniais ir kompiuteriniais sprendimais, socialiniais tinklais, vyresni savanoriai dalijasi patirtimi organizuojant mitingus.
Anot Vokietijos politologės Sandros Eckert, „Europos pulso“ populiarumą labiausiai nulėmė veiksnys, jog judėjimo akcijos orientuotos į konkrečius šių metų įvykius Europoje ir kartu į konkrečius rezultatus: rinkimus Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, sekmadienį prieš Nyderlandų parlamento rinkimus, norint palaikyti Nyderlandų piliečius ir paskatinti juos eiti balsuoti tam, jog nenugalėtų populistai, Europos miestuose vyko akcija „Blijft bij ons“ (olandiškai „Likite su mumis“), žmonės buvo kviečiami apsirengti oranžiniais drabužiais, atsinešti tulpių, Nyderlandų vėliavėlių.
Daug žmonių, iki šiol niekada nedalyvavusių jokioje demonstracijoje ateina ir dėl to, jog „Europos pulsas“ savo esme yra pozityvus judėjimas, pasisakantis už tokias vertybes kaip pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, tolerancija, teisinė valstybė. Tiesa, jei visi dalyvaujantys mitinguose imtų diskutuoti, apie konkrečius pasiūlymus, kaip būtent turėtų būti pakeista ES, turbūt nebūtų įmanoma gauti labiau skirtingų nuomonių. Tačiau judėjimas
„Europos pulsas“ nėra apie tai. Čia siekiama parodyti pozityvų signalą politikams ir visiems neapsisprendusiems, jog ES yra svarbi ir ją būtina išsaugoti. Kaip – tai jau tolesnis klausimas.
Ir galiausiai daugeliui tokie renginiai yra gan smagus būdas praleisti sekmadienio popietę – pavyzdžiui, vienoje iš Berlyno centrinių aikščių, kiekvienas norintis gali pasakyti kalbą, bet ne ilgesnę nei trijų minučių. Žmonės gurkšnoja kavą, stebi menininkų pasirodymus. Kaip praneša portalas „Berliner Zeitung“, čia vyksta ir linksmos viktorinos: „Kas iš jūsų yra studijavęs Erasmus? Pakelkite rankas!“, „Kas buvo įsimylėjęs europietį iš kitos šalies? Pakelkite rankas!“. Taip pat vyksta ir koncertai, giedamas Europos Sąjungos himnas, kai kuriuose miestuose netgi šokama.
Mažas žingsnelis link permainų
Nors vien tik tokie Europos piliečių mitingai ar menininkų pasirodymai tiesiogiai reformų galbūt ir neatneš bei ES neišgelbės, vis tik tai gali būti svarbus faktorius tolesniuose Europos Sąjungos politiniuose procesuose. Pirmiausia, šie judėjimai iškelia svarbias temas, kurios, tikėtina, ras atgarsį politinių partijų rinkiminėse programose. Taip pat, atsižvelgiant į gausius dalyvių skaičius, Vokietijos politologai daro prielaidą, jog judėjimas galimai turės įtaką rinkėjų aktyvumui ateinančiuose rinkimuose. Nes būtent tokiais judėjimais galima pasiekti ir atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie paprastai nevaikšto po tarptautines konferencijas, politika nesidomi bei nebalsuoja.
„Europos pulsas“ Lietuvoje?
Prie iniciatyvos gali prisijungti kiekvienas Europos miestas, tik judėjimo autoriai prašo juos informuoti prieš kiekvieną naują renginį. Kol kas Lietuvoje „Europos pulso“ demonstracija dar neįvyko, tačiau jau ateinantį šeštadienį,kovo 25 dieną, 13 val. Vilniaus gatvėse vyks eisena „Europos maršas“ (pradžia Rotušės aikštėje). Kartu su kitais akcijoje „March for Europe“ dalyvaujančiais didžiaisiais Europos miestais, Romos sutarties 60-ųjų metinių proga bus išreiškiamas palaikymas vieningos ir stiprios Europos idėjoms.
Dalyvauti kviečiami visi, daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.
Laura Tatarėlytė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą