ES27 šiandien: Malta — vienybė sudėtingu metu

Nebandėme patikrinti prielaidos, tačiau galima spėti, kad Lietuvos gyventojai Maltą geriausiai pažįsta iš atostogų šioje nuostabioje „medaus saloje“ ir… iš dainų „Eurovizijoje“. Tiesa, dabar dažniau girdime Maltos pavadinimą kaip šalies, kuri perėmė ES prezidentavimą didžiausių iššūkių Sąjungai metu.

reunion

Tikslas — išsaugoti vienybę

Kiekviena ES šalis, prieš pradėdama ES prezidentavimą, pasirenka prioritetines veiklos kryptis, kurias derina ir su bendrais viso žemyno poreikiais, ir su šalies gyventojų lūkesčiais. Gali atrodyti paradoksalu, tačiau Malta savo vadovavimo pusmečiui (iki birželio 30 d.) pasirinko devizą „rEUnion“. Turint galvoje Jungtinės Karalystės apsisprendimą palikti ES ir beprasidedantį derybų procesą, stebint nerimastingus rinkimus didžiosiose Europos valstybėse, gali atrodyti, kad maltiečiai tiesiog prašovė beplanuodami… Arba galima jų pasirinktą žinutę suprasti, kaip toliaregišką optimizmą.

Malta turi itin ilgą ir sudėtingą istoriją, kurios įvykiai ne vieną kartą pareikalavo iš valstybės gyventojų politinės įžvalgos ir drąsių sprendimų. Antikos laikais buvusi graikų, kartaginiečių, romėnų, viduramžiais — normanų riterių, Aragono karalystės dalis, Malta prieš du šimtus metų tapo Napoleono karų „įkaite“ ir Britų imperijos dalimi.

Nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės oficialiai buvo paskelbta 1964-aisiais, tačiau kelias iki visiškai laisvos respublikos truko dar beveik 15 metų. Neutrali valstybė nuo 1980-ųjų, Malta, 2003-ųjų metų referendume apsisprendė prisijungti prie Europos Sąjungos (euras įvestas 2008 m.).

Niša mažai valstybei

Malta — labai nedidelė valstybė su mažiau nei puse milijono gyventojų, tad savo ekonomine galia ji nė iš tolo negali lygintis su dauguma Europos valstybių. Vis dėlto jos bendrasis vidaus produktas nedaug teatsilieka nuo ES vidurkio. Santykinę šalies gerovę užtikrino ekonominės nišos, tinkamos Maltos valstybės dydžiui, paieškos.

Kadangi Malta yra sala strategiškai labai svarbioje vietoje — pačiame Viduržemio jūros centre — vienu pagrindinių prioritetų tapo laivyba. Malta sėkmingai pasinaudojo tiek Britanijos, tiek mažų Europos valstybių patirtimi kurdama palankią infrastruktūrą bankams ir tarptautinėms finansinėms bendrovėms. Negana to, ji sugebėjo tai padaryti iš esmės išvengdama „prieglaudos bėgantiems nuo mokesčių“ etiketės.

Pastaraisiais metais Malta labai stengiasi pritraukti kuo daugiau technologijų ir kūrybinės industrijos bendrovių. Šalyje filmuojama vis daugiau filmų, kuriama kompiuterių programų ir žaidimų.

Malta

Tikri ir netikri pabėgėliai

Pastaraisiais metais Europą užplūdęs pabėgėlių srautas neaplenkė ir Maltos. Tiesa, į šią valstybę prieglobsčio ieškoti dažniau atvyksta ne Artimųjų Rytų, o Šiaurės Afrikos gyventojai. Pernai metais didžiausia dalis žmonių, kuriems Malta suteikė oficialų pabėgėlių statusą, atvyko iš Libijos.

Maltos galimybės priglausti atvykėlius yra ribotos, tačiau salos spygliuotos vielos tvora neaptversi — gal todėl vienas svarbiausių Maltos politinių prioritetų Europos Sąjungoje yra infrastruktūrinė pagalba Šiaurės Afrikos šalims. Jei nenori ar negali statyti sienų, geriausias būdas sustabdyti pabėgėlių srautą — pagerinti gyvenimo sąlygas ir saugumą šalyse, iš kurių jie bėga.

Tiesa, Maltos spaudos puslapiai pastaruoju metu mirga ir dėl skandalo apie visiškai kitokius „pabėgėlius“: opozicija tikina, kad dabartinė šalies administracija suteikė Maltos pilietybę trims Rusijos asmenims mainais į šimtą tūkstančių eurų. Šalies premjeras gi sako, kad tai yra opozicijos pramanai, o pinigai į jo sąskaitą atkeliavo kaip grąžinta skola vienam vietos verslininkų. Tačiau politinė krizė šalyje bręsta ne vien dėl šio konkretaus atvejo, bet ir dėl menamos kitų vyriausybės pareigūnų korupcinės veiklos. Įdomu, kad byloje liudys vieno iš Maltos tinklaraščių autorė: nedidelėse šalyse socialinė žiniasklaida dažnai tampa įtakinga politinių procesų dalyve.

Kelias į rytdieną

Europos Sąjungos vienybės klausimai Maltai nėra abstrakcija. Dėl istoriškai susiklosčiusių saitų ir Maltos daugiakalbiškumo, didžiausia šalyje gyvenanti tautinė mažuma yra britai, neretai persikeliantys iš didelės ir ūkanotos šalies į mažą, bet saulėtą. Kol Malta buvo Jungtinės Karalystės teritorija, viskas buvo aišku. Neutralumo metais — iš esmės irgi. Kadangi vėliau abi šalis siejo ir narystė Europos Sąjungoje, tai klausimas apie britų piliečių gyventojus Maltoje taip pat nekilo. Tačiau dabar, Jungtinei Karalystei pasirinkus kitą kryptį, britai, gyvenantys Maltoje, pirmą kartą taps tikrais užsieniečiais… Klausimas dėl jų statuso — tai dar vienas ilgų bei sudėtingų ES ir Jungtinės Karalystės derybų punktas.

Šiomis dienomis iššūkių našta nedidelei salai Viduržemio jūros viduryje atrodo gerokai didesnis, nei ji pati viena galėtų išspręsti. Maltiečiai, nepaisant problemų, nenori aukoti nė vieno iškovoto pasiekimo. Nenori jie ir atsisakyti ateities planų. Todėl jų viltys šūkyje „rEUnion“ veikiau laikytinos raginimu visai Europai matyti, suprasti ir spręsti problemas kartu.

Džiugas Paršonis

Parengta pagal: Maltos vyriausybės (gov.mt), „Times of Malta“, „Malta Today“, „The Independent“ ir „News Now“ informaciją.

Nuotrauka: „Pixabay“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: