EU27 šiandien: Švedija – atvira visiems gerovės valstybė
Švedija – Šiaurėje esanti retai apgyvendinta šalis, turinti ilgą jūrinę pakrantę, plačią miškų juostą bei daugybę ežerų. Beje, apie ežerus – Švedijos turizmo informacijos centras skelbia, jos šalyje yra daugiau kaip 95 tūkstančiai ežerų, kurie užima apie 9% šalies teritorijos. Tai viena šiauriausių pasaulio šalių, sausumos plotu prilygstanti Ispanijai, Tailandui ar Kalifornijos valstybei JAV. Nuo 1905 m. Švedija turi stabilias ir nekintančias sienas, o taika šalyje tęsiasi jau nuo 1814 m.
Laimingiausiųjų dešimtuke
Nuo 2012 m. vykdomuose Pasaulio laimės indekso skaičiavimuose Švedija kiekvienais metais patenka į laimingiausių pasaulio šalių dešimtuką, skaičiuojant įvairius visuomenės pasitenkinimo aspektus – nuo gaunamų pajamų iki pasitenkinimo miestų infrastruktūra. Šalyje 86% žmonių gyvena miestuose (trys didžiausi – Stokholmas, Geteborgas, Malmė), miestų infrastruktūrai gerinti yra pasitelkiamos didžiulės vyriausybės lėšos – atsinaujinantys energijos šaltiniai aprūpina miestus elektra bei švariu vandeniu, skatinamas aktyvus gyvenimo būdas renkantis dviračius kaip transporto priemones, kuriama tolerantiška visuomenė, daug dėmesio skiriama inovacijoms įvairiose srityse. Beje, vyriausybė paskelbė planą atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais – taip perkeldama visas operacijas į virtualią erdvę ir kovodama su korupcija ir nelegaliais pinigų srautais. Švedija daug dėmesio skiria lyčių lygybei, tai rodo aukštas moterų dirbančių valdžios institucijose procentas (net 44%, EU vidurkis 28%). Kovodamos už lygias teises bei teisingą užmokestį Švedijoje moterys būrėsi į judėjimą 15:57 – tai laikas aštuonių valandų darbo dienoje, nuo kurio moterys „negauna“ atlyginimo, jei lygintume tą patį atliktą darbą kartu su vyrų atlygiu. Dabar atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimo tesiekia 13,2% ir yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Aukšti socialinės apsaugos standartai nesukelia streso netekus darbo – švedai gauna išmoką prilygstančią prieš tai buvusiam darbo užmokesčiui. Taip pat kalbant apie kitus visuomenės pasitenkinimo rodiklius – tolerantiškumas yra vienas aukščiausių pasaulyje. Švedija jau nuo 1944 m. įteisino vienos lyties partnerystę, visai neseniai – visas galimybes kurti šeimą bei jaustis lygiais visuomenės nariais. Vienas skaudžiausių rodiklių šaliai – ypač aukštas smurto prieš moteris (seksualinio priekabiavimo bei išnaudojimo) rodiklis. Šioje srityje švedai pirmauja pasaulyje ir kaip patys sako – turi smarkiai dirbti norėdami saugios visuomenės.
Švenčiant nacionalinę Švedijos dieną. (Sweden.se/Skansen nuotr.)
Ekonomika ir migracija
Turbūt visi yra girdėję, kad Švedijoje mokesčiai yra itin dideli. Tikėtina, kad gyvenat šalyje, kurioje mokami vieni didžiausių mokesčių ES, mokesčių tarnyba turėtų būti visuomenės priešas nr. 1. Tačiau situacija kiek kitokia – apklausos rodo, jog Swedish Tax Agency yra trečioje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis (antrą vietą užleisdama Lantmäteriet atsakingai už nekilnojamo turto priežiūrą, o pirma vietą Swedish Patent and Registration Office (PRV) patentų registravimo biurui). Taigi, reikia suprasti, jog mokesčių sistema sutvarkyta taip, jog visuomenei yra aiški mokesčių mokėjimo nauda bei jų perskirstymas – švedai supranta, jog mokėdami mokesčius investuoja į visuomeninių paslaugų gerinimą, aptarnavimą, saugumą bei švietimą.
Kalbant apie šalies ekonominius rodiklius, reikia paminėti, jog ankščiau Švedija kentėjo nuo didelės infliacijos bei stiprios ekonominės krizės 1990 m. Tačiau ekonomikos reformų pagalba Švedija sugebėjo pasiekti ne tik valiutos stabilumą, tačiau ir išlaikyti vieną mažiausių nacionalinių skolų ES. Priimti sprendimai vyriausybės išlaidų ribojime siekiant apriboti biudžeto deficitą, fiskalinės drausmės įstatymas leido stabilizuoti padėtį šalyje ir pasiekti dinamiškos ekonomikos modelį. Atvirumas bei liberalumas prekybos srityje didino šalies konkurencingumą, o priimti ekonomikos reguliavimo įstatymai leidę stabilizuoti padėtį šalyje leido Švedijai įgyvendinti sėkmingos ekonomikos modelį orientuotą į gyvenimo standartų kėlimą.
Per pastaruosius 100 metų Švedijos gyventojų padvigubėjo. Šiuo metu šalyje gyvena daugiau kaip 5,4 mln. žmonių ir kasmet imigracijos rodikliai yra didesni už išvykstančių gyventi svetur. Pagrindinės išvykimo priežastys – mokslas, geresnio darbo paieškos. Priežasčių, kodėl žmonės atvyksta gyventi – žymiai daugiau.
Švedija aktyviai priima prieglobsčio prašančius migrantus iš trečiųjų pasaulio šalių. Integracijos procesas – valstybės gerovės modelio patikrinimas. Taigi, visi atvykstantieji ne tik gauna socialines garantijas, tačiau ir įsipareigoja išmokti kalbą, susirasti darbą bei integruoti vaikus į švietimo sistemą.
Švedų dovanos pasauliui
Švedija pasaulyje žinoma daugelyje sričių – verslo inovacijos (startup ekosistemos), sėkmingi pasauliniai verslo gigantai (IKEA, H&M, Volvo, Electrolux, Ericsson, Spotify), pasaulinio garso muzikos atlikėjai (Avicii, Lykke Li, José González, Loreen), nepakartojama vaikų literatūros rašytoja Astrid Lindgren, sukūrusi jau klasika tapusius kūrinius vaikams apie Pepę Ilgakojinę bei vienas labiausiai prestižinių ir laukiamų metų mokslo pasaulio įvykių – Nobelio premijų teikimo ceremonija. Alfredas Nobelis, dinamito išradėjas, visą savo palikimą paskyrė iškiliausių mokslininkų apdovanojimams, „tiems, kas per einančius metus, pasiekia didžiausių laimėjimų žmonijos labui“. Šie apdovanojimai siekia pagerbti įvairius mokslininkus, menininkus, taip pat teikiama prestižinė Nobelio Taikos premija už kovą žmogaus teisių srityje. Praeitais metais pirmą kartą istorijoje Nobelio premijai chemijos srityje buvo nominuotas lietuvių mokslininkas Virginijus Šikšnys. Šis įvertinimas mokslininkui tapo paskata siekti daugiau ir iki galo išvystyti savo atradimą – genomų redagavimo įrankį CRISPR/Cas9.
Švedija garsėja ir lūkesčiais tapti šalimi nebenaudosiančia grynųjų pinigų, mažinančia vidaus degimo variklius naudojančių automobilių skaičių ir skatinanti atsakingą požiūrį į vartojimą. Gal vertėtų aplankyti šią šalį ir pasisemti idėjų iš šiaurinių kaimynų?
Daug inovatyvių sprendimų priėmusi šalis, aktyviai konkuruojanti globaliame kontekste tampa gerovės valstybe ne tik savo piliečiams, tačiau ir atvykusiems gyventojams iš kitų Europos Sąjungos šalių. Savo patirtimi gyvenant Švedijoje dalinasi ir lietuviai, Vaida Ražaitytė, šiuo metu gyvenanti Stokholme ir studijuojanti medijų ir komunikacijos magistrą Stokholmo universitete bei Dominykas Gudavičius, studijuojantis mechanikos magistro studijas KTH Royal Institute of Technology in Stockholm universitete. Keletas klausimų apie gyvenimą Švedijoje bei šalies ypatumus iš atvykusio čia gyventi žmogaus perspektyvos:
1) Kaip apibūdintum gyvenimą Švedijoje? Kokie yra pliusai, kas kelia nuostabą?
Dominykas: Mano nuomone užsieniečiams gyvenimo sąlygos sudarytos geros. Nors nemoku kalbos, tačiau atvykus čia mokytis integracija buvo pakankamai gera, todėl tai yra didžiausias pliusas. Kadangi esu studentas, man svarbi ir akademinė aplinka. Studijų aplinka motyvuojanti.
Vaida: Gyvenimas Švedijoje yra neatsiejamas nuo socialinės lygybės, kolektyvizmo, nuolatinio planavimo, begalinių žaliųjų gamtos plotų ir kavos pertraukėlių. Šios sąvokos čia įgauna kiek kitokią reikšmę. Pavyzdžiui, čia nėra įprasta matyti, kaip vyras atidaro duris moteriai, ar išgirsti stereotipinių lyčių palyginimų. Tai, kas Lietuvoje ilgą laiką buvo laikoma pagarbos ženklu ar nekaltu juokeliu, vienareikšmiškai nėra priimtina Švedijoje. Švedai mėgsta kurti taisykles ir jų laikytis. Darbą dažnai organizuoja grupėmis. Tai reiškia, kad prie vieno projekto visuomet dirba keli žmonės, kurie pasiskirsto atsakomybėmis ir toliau tęsia darbą savarankiškai.
Vienas pirmųjų žodžių, kurį išgirsta naujakuriai, yra fika – tai yra kavos pertraukėlė, dažniausiai su kokiu nors konditeriniu gaminiu, pavyzdžiui, cinamono bandele ar šokoladinio pyrago gabalėliu. Fika nutinka bent du kartus per dieną – apie 9 valandą ryte ir 15 valandą po pietų. Kyla klausimas, kiek laiko lieka darbui, jei tiek daug pertraukėlių, o juk dar pietūs… Tačiau susidaro įspūdis, kad būtent kokybinis, ne kiekybinis požiūris į darbą švedams padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Kiek kitoks vaizdas pasitinka užvėrus, universiteto ar darbo duris – keliaudami iki kito tikslo žmonės išsitraukia ausines, sutelkia dėmesį į mobiliuosius telefonus, bendravimas persikelia į virtualią erdvę. Taip pat kelionių laikas neretai būna skiriamas planavimui, kuris Švedijoje yra labai svarbus. Žmonės planuoja, kada keliaus apsipirkti, nes parduotuvių laikas yra trumpesnis nei kitose Europos šalyse, kada skalbs rūbus, nes čia dažnu atveju būna įdiegta bendrų skalbyklų sistema ir laiką reikia rezervuoti iš anksto bei stengtis jo nepraleisti.
Savaitgaliais Stokholmas ištuštėja, tačiau tai nereiškia kad žmonės leidžia laiką namuose. Tereikia nuvykti į netoliese esantį parką, salą ar mišką ir tuomet pasidaro aišku, kur visi prapuolę. Tačiau nereikia keliauti toli, kad pasiektum gamtos kampelį – net ir Stokholmo cente, pavyzdžiui Skeppsholmen ar Långholmen salose kartais gali pasijausti jau nebe mieste.
2) Kokie yra šios šalies laimėjimai ir viltys ateičiai?
Vaida: Pagrindiniai šalies laimėjimai, mano manymu, yra susiję su stiprios ekonomikos vystymu, ekologija ir inovacijomis. Švedija dažnai yra vadinama startuolių sostine. Čia prasidėjo Skype, Spotify, Candy Crush, Klarna ir kitų kompanijų istorijos. Neretai startuolių ekosistema tampa vieta jauniems žmonėms įgyti patirties, eksperimentuoti, įgyvendinti savo idėjas. Kitas svarbus aspektas, kaip ir minėjau, yra ekologija. Dėl gerai išvystytos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemos prieš kelerius metus Švedija pritrūko šiukšlių, todėl šalis jas pradėjo importuoti iš kitų valstybių tam, kad pasiektų išsikeltus tikslus. Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas – taip pat yra vienas iš svarbiausių laimėjimų. Tačiau nepaisant šių ar kitų pasiekimų, švedai visuomet išlieka savikritiški ir stengiasi nuolat tobulinti esamą situaciją, ieškoti naujų ir efektyvesnių sprendimų būdų.
Dominykas: Daug apie Švedijos viltis nežinau. Tačiau, susidariau nuomone, kad Švedijos tolimesnis tikslas yra išlikti atvira šalimi visiems, kad ir kas nutiktų.
3) Jei rekomenduotum Švediją aplankyti (ar atvykti gyventi) kitiems, ką reikėtų žinoti atvykstančiam?
Vaida: Manau, kad vykstant gyventi į bet kurią šalį trumpesniam ar ilgesniam laikui reikia padaryti namų darbus. Švedijos atveju dažnai girdėsite, kad verta pradėti gyvenamosios vietos paieškas kuo anksčiau ir manau, kad į tai geriau nenumoti ranka, nes konkurencija dėl nuomojamos vietos yra didelė, todėl dažniausiai galutinį žodį taria ne ieškantysis, o siūlantysis. Taip pat reikia nusiteikti, kad beveik kiekvienoje situacijoje teks susidurti su eilių sistema, netgi perkant bilietus į renginį internetu (taip, Švedijoje egzistuoja ir virtualios eilės). Todėl, norint įgyvendinti sumanymus, teks gerai pagalvoti, kiek laiko tam gali prireikti. Ir taip vėl sugrįžtame prie pagrindinio švedų įpročio – planavimo. Tačiau išmokus šią pamoką neabejotinai pasidaro lengviau suprasti ir pajausti šios šalies gyvenimo ritmą ir pranašumus.
Dominykas: Švedija yra pakankamai brangi šalis; Beveik visur galima atsiskaityti kortele; Jeigu atvykstama gyventi, iš anksto domėtis dėl gyvenamo ploto. Na, bent Stokholme tai didelė problema.
Aurelija Prašmuntaitė
Nuotraukos — „Pixabay“ ir „Sweden.se“
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą