Buvusi dantų klinika vargšų vaikams virto pirmuoju Europos istorijos muziejumi
Briuselyje esantis pastatas, kuriame už fotoaparato „Kodak“ išradėjo ir filantropo George’o Eastmano pinigus kadaise buvo atidaryta dantų klinika vargšų vaikams, atgimsta naujam gyvenimui. Čia įsikūrė didžiulis muziejus, kuriame lankytojai bus kviečiami susipažinti su Europos istorija ir integracija, dalintis idėjomis apie jos ateitį.
Europos istorijos namai – toks oficialus pavadinimas – nelabai primena mums įprastų muziejų. Jau vien dėl to, kad nė prie vieno eksponato nepamatysi lapelio su pavadinimu, laikotarpiu, autoriaus pavarde ar platesniu paaiškinimu. Viskas sudėta į planšetes, kurias gaus kiekvienas, panoręs pavaikščioti po septynis pastato aukštus.
Informacija muziejuje pateikiama 24 kalbomis
Į planšetes įrašyta per 100 puslapių informacijos – ne vien tekstų, bet ir vaizdo įrašų. Ši informacija pateikiama 24 kalbomis. Lankytojui nereikės ilgai ieškoti – planšetė pati supras, kur žmogus yra ir kurį puslapį atversti. Tad žmonės galės pasirinkti, kaip tyrinėti Europos istoriją – atidžiai perskaityti viską, kas pateikta apie vieną ar kitą eksponatą, gal dar ir vaizdo įrašą pažiūrėti, ar vien prabėgti sales, trumpam užmetant akį į nuotraukas, paveikslus, skulptūras, archeologinius radinius, drabužius, ginklus ir kitus eksponatus.
Jų esama bemaž 2 tūkst., atkeliavusių iš maždaug 300 muziejų ir kolekcijų. Didžiuma daiktų paskolinta – ilgesniam ar trumpesniam laikui, tad net nuolatinė ekspozicija, kuriai skirtas 4 tūkst. kv. m plotas, nuolat keisis. Dar 800 kv. m numatyta laikinoms ekspozicijoms.
Nuoroda į Europos istorijos namus
Muziejuje pristatoma Europos politinė, ekonominė, socialinė ir kultūrinė istorija. Daugiausia dėmesio skiriama XX amžiui, bet nepamiršti ir ankstesni svarbūs įvykiai bei procesai. Netgi mitas apie Europą – jaučiu pasivertusio Dzeuso pagrobtą Kretos karaliaus Mino motiną. Būtent nuo jo prasideda kelionė po muziejų. Toliau – pasaulinių karų kataklizmai, Šaltasis karas, „geležinės uždangos“ ir Berlyno sienos griuvimas, stiprėjanti žemyno integracija.
Vienas įdomesnių eksponatų – pistoletas, kuriuo galėjo būti nušautas Austrijos-Vengrijos erchercogas Francas Ferdinandas ir jo žmona. Į porą pasikėsinęs Gavrilas Principas iš viso turėjo keturis pistoletus, tačiau, neatlikus autopsijos, taip ir nesužinota, kuris tiksliai buvo panaudotas. Šis nusikaltimas įplieskė Pirmąjį pasaulinį karą.
Muziejaus pastato statybos XX amžiaus pirmoje pusėje
Neįprasta ir istorija apie mažą degtukų dėžutę, kurioje matyti sulankstytas aukštojo mokslo diplomas. Antrojo pasaulinio karo metais mokslas lenkams buvo sunkiai prieinamas, mat jie buvo laikomi tik pigia darbo jėga. Bet atsirado nelegalus universitetas, kuriame profesoriai dėstė rizikuodami gyvybe, o pabaigusiems studijas išduodavo diplomus. Tas, kuris buvo paslėptas degtukų dėžutėje ir išsaugotas, po karo buvo pripažintas.
Ekspozicija pristato ne atskirų Europos valstybių istoriją, bet Europos fenomeną, žemyne gimusias idėjas ir įvykius, kurie apėmė didesnę ar mažesnę regiono dalį ir yra svarbūs iki šių dienų. „Europos istorijos namai nebus tiesiog nacionalinių istorijų suma ir nesistengs jų pakeisti. Tai bus Europos atminties rezervuaras, talpinantis savyje patirtis ir interpretacijas su visais jų kontrastais bei prieštaravimais. Istorijos pristatymas bus labiau sudėtingas ir įvairus nei vieningas, labiau kritiškas nei pritariantis“, – skelbia EP.
Buvęs ir esamas EP pirmininkai Hansas Gertas Pötteringas bei Antonio Tajanis prie kūrinio, kurį sudaro gausybė plieninių raidžių
„Žmonių, patyrusių XX amžiaus tragedijas ir kūrusių Europos Bendrijas, karta nyksta. Pats laikas pristatyti žemyno integracijos raidą platesnei publikai suprantamu būdu, paaiškinti pagrindinius istorinius pokyčius, skatinančias jėgas ir tikslus, kad ateinančios kartos suprastų, kaip ir kodėl atsirado dabartinė Sąjunga“, – sakoma Europos Parlamento (EP) tinklalapyje.
Muziejus siūlo naują, susimąstyti skatinantį būdą pažvelgti į Europos istoriją ir integraciją. „Pagilinti žinias, paskatinti smalsumą, o ilgainiui tapti vieta, kur keičiamasi idėjomis, diskutuojama apie Europą ir jos istoriją, užmegzti ryšius tarp žmonių ir institucijų, susijusių su Europos istorija bei paveldu. Lankytojai bus kviečiami kritiškai įvertinti Europos istoriją, galimybes ir ateitį“, – tokius tikslus kelia muziejaus šeimininkai.
Biblija, kurioje įstrigęs bombos šrapnelis. historia-europa.ep.eu nuotr.
Iki šiol nebuvo vietos, kur taip išsamiai būtų pristatyta Europos politinė, socialinė ir ekonominė istorija bei integracija. Mintis apie ją kilo tuomečiam Europos Parlamentui (EP) pirmininkui vokiečiui Hansui Gertui Pötteringui. Politikas tokią idėją išsakė 2007-aisiais savo inauguracinėje kalboje.
Prieš oficialų muziejaus atidarymą susitikęs su grupe žurnalistų iš įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių, jis pasidalijo mintimis apie tolesnę Bendrijos raidą po balsavimo dėl „Brexit“, nerimą keliantiems rinkimų kai kuriose šalyse rezultatams, stiprėjant nacionalistinėms ir antieuropietiškoms nuotaikoms.
„Neturime nusiraminti. Europos projektas pavojuje. Turime ginti idealus, kurie pristatomi muziejuje“, – kalbėjo H. G. Pötteringas, bet patikino esąs optimistas. Anot jo, ES, kaip ir žmonių gyvenime, pasitaiko iššūkių, klaidų ir nesėkmių, bet būna ir gerų dalykų: „Galime didžiuotis tuo, ką pasiekėme po Antrojo pasaulinio karo. Negalime leisti, kad praeities demonai grįžtų, statyti sienų žmonių galvose, nes jos galiausiai virs sienomis tarp šalių.“
Muziejaus patalpų istorija ne mažiau įdomi už ekspozicijas. Leopoldo parke, vadinamojo Briuselio Europos kvartalo širdyje, stūksančiame pastate nuo 1935-ųjų veikė dantų klinika vaikams, dėl vienų ar kitų priežasčių (skurdo, socialinės ar kitokios atskirties ir pan.) negalėjusiems sulaukti profesionalių medikų pagalbos. Vaikai šioje klinikoje buvo gydomi nemokamai. Jai atidaryti milijoną dolerių skyrė garsus JAV verslininkas G. Eastmanas, geriau žinomas kaip „Kodak“ – pirmojo fotoaparato su besisukančia juostele – išradėjas.
Europos istorijos namai. historia-europa.ep.eu nuotr.
Vėliau tame pačiame pastate veikė mokymo įstaiga, senjorų namai, buvo įsikūrę EP padaliniai ir kai kurios Europos Sąjungos institucijos. Pastato rekonstrukcijai ir muziejui įrengti EP skyrė per 55 mln. eurų. Dalį išlaidų, reikalingų muziejaus veiklai (per metus tai sudarys apie 7 mln. eurų), žada prisiimti Europos Komisija.
Eglė Zicari
Autorės, Europos Parlamento ir Europos Istorijos Namų nuotr.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą