Neūkiška gerovė: maisto švaistymas Europos Sąjungoje
Visame pasaulyje per metus išmetami tūkstančiai tonų maisto produktų, tuo tarpu milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo bado, arba gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nepakankamai maisto. Šie paradoksai verčia susimąstyti, kaip subalansuoti sistemą, kurioje yra pagaminama daugiau nei suvartojama, o tuo pačiu metu yra daugiau vartotojų nei galimybių įsigyti maisto produktų.
Kasmet maisto atliekos Europos sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba 173 kg vienam gyventojui. Siekdami kovoti su šia statistika, Europos parlamento nariai gegužės 16 d. balsavo dėl pasiūlymų kaip šiuos skaičius sumažinti perpus iki 2030 m. Dar kovo mėnesį priimti atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai siekia didinti atliekų perdirbimą ir įpareigoti valstybes nares iki 2030 m. pakartotinai panaudoti arba perdirbti 70% buitinių atliekų, o sąvartynuose palikti ne daugiau kaip 5% visų surenkamų atliekų.
Grįžtant prie nesuvartojamo ir atliekomis virstančio maisto, maistas yra prarandamas arba iššvaistomas visais maisto tiekimo ir vartojimo grandinės etapais. Daugiausia maisto atliekų susidaro namų ūkiuose (53%) ir perdirbimo sektoriuje (19%) kiek mažiau – gastronomijos (12 %), pirminės gamybos (10 %) ir didmeninės prekybos (5%) sektoriuose. Per metus ES pagaminama 865 kg maisto vienam gyventojui, o išmetama 173 kg tinkamo vartoti maisto, taigi vadinasi kad yra išeikvojama 20% bendrai pagaminamo maisto.
2016 m. kovo mėnesį išleistame Europos Komisijos apžvalginiame leidinyje FUSION (Estimates of European food waste levels) nagrinėjamos atskirų ES šalių narių statistikos atliekų tvarkymo srityse. Su prarandamu arba iššvaistomu maistu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 8% visų pasaulyje išmetamų šį efektą sukeliančių dujų. Dėl kiekvieno pagaminti maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2. Taigi, neefektyvus maisto naudojimas turi ne tik neigiamų padarinių ekonomikai, socialinei sferai tačiau ir aplinkosaugai.
Europos Parlamento narė Biljana Borzan ( Socialistai ir demokratai, Kroatija) pateikė pranešimą su rekomendacijomis situacija gerinti. „Nesunaudojame, arba išmetame maždaug penktadalį pagaminto maisto, kai tuo tarpu 55 mln. žmonių ES patiria maisto stygių. Tai nepriimtina, nemoralu ir netvaru. ES turi moralinę ir politinę pareigą sumažinti maisto atliekas“- teigė parlamentarė.
Eurobarometro apklausos duomenimis, žmonės ne visada supranta ant maisto produkto užrašytos galiojimo datos, nors 6 iš 10 teigė visada patikrinantys „Geriausia iki…“ ir „Suvartoti iki…“ žymas.
Siūlymai keisti situaciją
Europos Parlamento rezoliucija ragina imtis koordinuotų veiksmų bei siūlo kai kuriuos pakeitimus:
- Europos Parlamentas ragina ES valstybes užtikrinti, kad iki 2025 m. ES maisto atliekų sumažėtų iki 30%, o iki 2030 m. – 50% palyginti su 2014 m. kiekiu.
- Europos Parlamentas ragina Komisiją įvertinti būtinybė tikslinti žymas „Geriausias iki…“ ir „Suvartoti iki…“ ant maisto pakuočių, kad nebūtų skatinam išmesti vis dar tinkamų vartoti maisto produktų.
- Europos Parlamentas siūlo panaikinti prievolę mokėti PVM nuo dovanojamo maisto, taip pat ragina valstybes aktyviau naudotis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu, kuris leidžia sumažinti maisto dovanojimo išlaidas.
Šiuo metu vykstant diskusijoms ieškoma optimalaus sprendimo bei pritarimo iš visų ES šalių dėl bendros strategijos kovojant su maisto švaistymu. Organizacijos kaip FEBA (The European federation of foodbanks) bei atskiros maisto bankų organizacijos šalyse narėse, užsiima maisto perskirstymu ir išdalina apie 411 000 tonų maisto kasmet.
Šios ir panašios organizacijos dirba skatindamos žmonių sąmoningumą, diegdamos pozityvius vartojimo įpročius, kuriuos pravartu naudoti kiekviename namų ūkyje. Pradėkime nuo savęs, vartokime atsakingiau ir kartu galime sumažinti šiuos didžiulius išmetamo maisto skaičius.
Aurelija Prašmuntaitė
Nuotrauka – „Pixabay“
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą